Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Psikologji 2 - Bukuria dhe spiritualiteti

www.telegrafi.com

      

BUKURIA DHE SPIRITUALITETI

 

 

            Si do tė dukem pas dhjetė vjetėsh? Rrezatoj me bukuri tė pjekur e cila edhe mė tej do t’i joshė shikimet e tė tjerėve? Sa herė pyet veten secila femėr derisa qėndron ulur pranė pasqyrės dhe kur vėren rrudhat e para nė fytyrė, edhe pse pleqėria akoma ėshtė larg.

 

 

 

 

            Tė ruash sigurinė dhe vetėbesimin, tė bėhesh ndoshta edhe mė e bukur dhe mė joshėse, nuk ėshtė qėllim i paarritshėm. Ėshtė me rėndėsi qė tani tė fillosh tė mendosh pėr kėtė gjė.

            Pėr tė arritur kėtė qėllim tė nevojitet fantazi dhe pak energji pozitive, ndėrkaq taktika ėshtė e thjeshtė: duhet pak tė luash me psikologjinė, tė njohėsh plotėsisht trupin tėnd dhe tė mėsosh ta vlerėsosh, pastaj pėr ēdo ditė tė kujdesesh pėr tė, me fjalė tė tjera – t’i pėrkushtohesh vetvetes.

            Kėshtu fillon ēdo program afatgjatė i bukurisė, kėnaqėsisė dhe fatit.

 

            Mendimet pozitive

            Mendime pozitive do tė thotė qė pėr ēdo ditė tė pasurohesh me njė dozė tė domosdoshme tė optimizmit. Kjo ėshtė armė themelore, tė cilėn e rekomandojnė psikologėt amerikanė dhe qė ėshtė njė ilaē i vėrtetė pėr ata tė cilėve stresi dhe nervoza e pėrhershme u shprehet nė fytyrė.

            Fjala ėshtė pėr vetėkontroll, pėr shprehi qė tė zbulohen anėt e mira nė secilėn ngjarje, qoftė ajo e volitshme apo edhe e pavolitshme. Atė shprehi ėshtė lehtė ta arrish. Nė fillim ndoshta do tė ishte mirė tė pėrpilosh njė regjistėr tė ngjarjeve mė tė shpeshta tė cilat zgjojnė mendime negative dhe secilės t’i shtosh nga diēka pozitive. Pas pak ushtrimesh, tė mendosh pozitivisht bėhet njė formular i sjelljes mentale.

 

            Interesat krahasuese

            Gjėja tjetėr tė cilėn e rekomandojnė psikologėt amerikanė ėshtė ajo qė kurrė tė mos angazhohesh sė tepėrmi vetėm nė njė drejtim, tė mos mbėshtetesh nė vetėm njė interes, por tė zhvillosh interesa tė ndryshme krahasuese: jo, pra, tė jetosh vetėm pėr dashurinė, por t’i kushtohesh edhe punės, edhe shoqėrisė; jo qė t’i kushtohesh deri nė fund karrierės, por tė lėsh hapėsirė edhe pėr gjėra tė tjera tė rėndėsishme. Pėr shembull, nuk duhet kurrė tė harrosh vlerat e miqėsisė. Edhe pse ndoshta tingėllon banale, kjo ėshtė njė recetė pėr tė arritur njė pavarėsi tė vėrtetė dhe pėr t’i kapėrcyer mė lehtė dėshpėrimet.

 

            Fantazitė
            Secili ka ndonjė ėndėrr tė veten, mirėpo shpesh i harrojmė, aq mė keq, i shndėrrojmė nė vetėkeqardhje. Mirėpo, fantazia, siē interpretojnė psikoanalitikėt, ėshtė shprehje e dėshirės, pjesė e intimitetit dhe e identitetit e lidhur me tė kaluarėn e cila prejudikon ardhmėrinė. Fantazia ėshtė mė shumė se projekti, ndėrkaq nė qoftė se realizohet pushon tė jetė fantazi. Andaj, ėshtė mirė qė pėrherė tė keni ndonjė fantazi rezervė, apo pėrherė tė njėjtėn fantazi apo ndonjėherė edhe ndonjė tė re, sipas nivelit tė pjekurisė intime. Fantazia ėshtė instrument i rėndėsishėm i relaksimit psikologjik, na i zgjeron horizontin, na jep shpresa tė reja, na nxit nė aksione dhe na mundėson qė pėr njė ēast t’i ikim realitetit nga tė gjitha vėshtirėsitė me tė cilat jemi tė ballafaquar

 

 

 

            Ēfarė lėkure do tė kem?

            A mund tė qėndrojė i freskėt dhe pa rrudha teni? Ēdo gjė varet nga kualiteti i lėkurės dhe nga kujdesi qė ia kini kushtuar asaj. Lėkura tė shumtėn ėshtė shprehje e gjendjes sė brendshme. Andaj, kujdesi pėr tė vjen vetėm nga jashtė, nėpėrmjet kurimit kozmetik dhe masazhit qė ia bėjmė, por edhe varet nga ajo se si e ndjejmė veten, sa e duam veten. Rrudhat janė tė lidhura me procesin e mplakjes dhe paraqiten pikėrisht mjaft vonė, tė holla dhe tė cekėta. Ato mė tė dukshmet dhe mė tė kėqijat, janė pasojė e ndikimeve tė jashtme, aq mė parė nga rrezet e diellit tė cilave u ekspozohemi jashtė gjatė muajve tė verės – janė 70 pėr qind pasojė e humbjes sė elasticitetit tė lėkurės.

 

            Janė tė rėndėsishme edhe gjenet

            Gjenet pėrherė pėrcaktojnė predispozitat trupore dhe psikologjike tė secilit person. Andaj ėshtė mirė tė studiohet karakteristikat e nėnės, por edhe e gjyshes, sepse disa sosh shpesh e kalojnė njė brez dhe shfaqen nė brezin e tretė. Nė atė mėnyrė mund tė mėsoni shumė pėr atė se ēfarė ju pret kur ėshtė fjala pėr peshėn e trupit, brishtėsinė e kapilarėve apo pėr paraqitjen e celulitit. Me preventivė, ndėrkaq, mund tė ndikojnė ndaj disa prirjeve tė cilat i kanė munduar nėnėn dhe gjyshen tuaj. Ngjashėm mund tė thuhet edhe pėr karakterin: nė qoftė se jemi tė vetėdijshme, mund ta pėrmirėsojmė.

 

            A thua ēdo gjė varet nga ushqimi?

            A ėshtė e vėrtetė se me kalimin e viteve ėshtė e pashmangshme edhe trashja? Ėshtė e vėrtetė qė metabolizmi ngadalėsohet gjatė plakjes andaj edhe zvogėlohet nė mėnyrė progresive edhe shpenzimi i kalorive. Mirėpo, varėsisht nga ajo se ē`hamė, mundemi qė gjatė plakjes edhe tė zbukurohemi. Dieta pėr ruajtjen e pamjes rinore vėrtet ekziston, ndėrkaq bazohet nė disa rregulla tė rėndomta:

            -Duhet ngrėnė ushqim tė llojllojshėm dhe “tė shumėngjyrshėm”, pra aq mė parė perime dhe pemė – ato sezonale. Pėrparėsi duhet dhėnė mishit tė peshkut si burim i albuminave dhe tė mos teprohet me kripėn.

            -Disa ushqime kanė efekt antioksidues, pėrkatėsisht pėrkufizojnė procesin e plakjes tė qelizave tė shkaktuar nga radikalet e dėmshme tė lira, tė cilat i pėrshtaten ekspozimit tė rrezeve tė diellit, stresit. Pėr kėtė arsye lėkurės i nevojitet ushqimi i pasur me vitaminat A dhe E: pemė ngjyrė tė kuqe dhe tė verdhė dhe perime, pemė tė thara dhe brumėra integrale. Janė tė rėndėsishme edhe mineralet si. P.sh. seleniumi dhe zinku tė cilat gjenden nė guaska, gaforre dhe nė mish toni…

            -Pirja e lėngjeve tė mjaftueshme gjithashtu ėshtė recetė e rėndėsishme pėr bukurinė. Nė qoftė se pini ēdo ditė njė deri nė dy litra ujė midis racioneve, do tė lehtėsoni eliminimin e materieve tė dėmshme nga organizmi dhe do tė mundėsoni shfrytėzim mė tė mirė tė pėrbėrėsve tė dobishėm nga ushqimi. Rezultati do tė jetė: trup i shėndoshė dhe lėkurė e shkėlqyeshme.

 

            Lėvizja – eliksir i moshės rinore

            Kondicioni i mirė fizik nuk varet nga mosha por nga ushtrimet e pėrditshme trupore. Organizmi i njeriut ėshtė “i programuar” pėr tė lėvizur. Femrat tė cilat nuk lėvizin mjaft qė nga mosha njėzetvjeēare humbin njė pėr qind tė aftėsive tė shfrytėzimit tė oksigjenit, nga mosha tridhjetėvjeēare u zvogėlohet vėllimi i pejzave tė muskujve, ndėrkaq nė moshėn dyzetvjeēare nyjet u shtangohen. Nė qoftė se hamė ushqim tė shėndoshė dhe tė llojllojshėm, rezervat trupore tė yndyrės do tė shtohen.