|
Nė vend tė parathėnies
PĖRSIATJE EMOCIONALE POETIKE
Nė ligjėrimin poetik tė Neki Lulajt gjejmė njė
shtrirje tė pakushtėzuar, gjithnjė nė kėrkim tė tematikės harmonizuese e tė
konsoliduar poetikisht. Pamja e parė na jep njė shfaqje deshifrimi
shpirtėror dhe emocional, konvertuar me simbolikėn e bukurisė, duke u nisur
nga mitet e deri tek e sotmja. Poeti pikėsėēari i jep prioritet atdheut,
gjegjėsisht kombėtares. Subjektivizimi ka vlera funksionale qė tejkalojnė,
ndoshta, edhe konturet e barasvlerės apo nivelizimit real nė kohė. Si
ilustrim kemi poezinė e parė Lulet e shpirtit qė tingėllon po kaq bukur:
Portretin e Atdheut/ Ta ruajmė nė zemėr/ Ta stolisim me ngjyra/ Duke shtuar
bukurinė/ Me buzėqeshje...
Stilizim, ngjyrim, konfigurim, buzėqeshje, lot,
oazė, thesare,...etj., janė elemente qė hasim tė konsoliduara prajshėm nė
stilin e ligjėrimit. Nė prapaskenė tė krijuesit sikur na shfaqet njė autor
tjetėr me imazhe riakumuluese shpirtėrore e mendore, me ideale tė
ringjallura, falė kujtesės nė retrospektivė kur kujton karvanet e ikjes.
Prandaj shprehet nė mėnyrė sentimentale gjithė dėnesje, pėrsiatje drejt
mirėsisė e shpresėbesimit se mbi ēdo cep Arbėrie do tė lulėzojnė shekuj
drite: Nė shekuj drite/ Me mall e dashuri/ E ushqyem jetėn/ E kurrė su
ndalėm/ Me fijet e jetės/ Duke i pėrcjellė/ Gjeneratat/ Nėpėr stinė.
Poeti betohet dhe mishėrohet krenarisht nė
kopshtin e bukurisė sė Adamit e tė Evės, pėr Formulėn e pagėzimit tė Pal
Engjėllit, Mesharin e Gjon Buzukut, shpatėn e Kastriotit, Flamurin e
Ismail bej Vlorės, Gjuhėn e ėmbėl tė Fishtės, Besė e Kanun, mirėsinė e Nėnė
Terezės, urtinė Rugoviane, gjakun e varret e tė parėve, deri tek trimėritė e
sakrificat e luftės sė lavdishme tė Kosovės me komandantėt Ahmet Krasniqi,
Sali Ēekaj, Tahir Zemaj, Adem Jashari, Zahir Pajaziti, Agim Ramadani etj.,
pa i harruar edhe tė pagjeturit e shumtė, nisė nga Ukshin Hoti e deri tek
foshnja e sapo lindur ne arenėn e betejave tė pėrgjakshme e tė pamėshirėshme,
ku autori citon se Nėnat, motrat, vėllėzėrit e fėmijėt presin zgjuar e
portat ende rrijnė hapur, nė pritje, Derėn e kullės dardane lėnė hapur/
Duke shpresuar/ Se njė natė/ Do tė kthehet Ylberi.
Konceptualiteti ligjėrues mbivlerėson apo
hiperbolizon kombėtaren karshi ndjeshmėris emocionale qė shfaqet toleruese
nė krijimatrinė artistike. Nuk ka ekzagjirime tė theksuara por mirė tė
ilustruara me harmoni ngjyrimesh e gjithėsesi pėrfillėse. Autori dallon
personazhet nė vijueshmėrinė bazike bilineare me kontraste tė bollshme, bile
shpėrthyese mes atyre negative e pozitive, duke I dhėnė pėrparėsi sublimes
kundrejt tė shėmtuarės, ideales pėrballė surreales, etj.: Mjerė nėna njetė
qė lindi/ Mjerė dielli qė i dha dritė,/ Mjerė vendlindja qė e rriti,/ Horr a
pleshtė i pashpirtė!
Rrjedhimisht , pikėnisje gjejmė pėrjetimet e
vetė autorit nė zhvillimet koherente, pa lėnė anash edhe ndikimet e frytshme
nga Rilindėsit nė situata tė apostrofuara, si mėrgimi, malli pėr
kryepersonazhet e jetės: Nėnėn e Babain, pastaj pėr Kullėn, Atdheun,
Diellin, Lirinė, Lulen, dashurinė qė krijon njė gjerdan artistik, siē thot
edhe vetė poeti: E nga goja burojnė/ Metaforat e urta/ Urtakėt / Terrin e
zbusin me fjalė/ Diellin e kanė nė buzė/ Vargun e kthejnė/ Nė hymn e
ninullė.
Autori ilustron bukur edhe kopshtin, pemishten,
fushėn, malin, lumin... Pėrndryshe nxjerrė peizazhe idilike pėr Atdheun, me
theks tė veēantė pėr Dukagjinin e Lekės pėrkatėsisht vendlindjen e vet, pa
harruar trimėrinė, bujarinė, mikpritjen, kullėn, oxhakun, pra bujarinė dhe
fisnikėrinė tradicionale: Bukė misri/ Nė ēerep/ Kripė deti/ Djathė delesh/
E kajmak/.../ Kafe tė pjekur/ Prej oxhakut/.../ Parodi e rrallė/ Mikpritje
shqiptari.
Prandaj rezymojmė lirisht se zt. Neki Lulaj,
posedon gjuhė komunikative me figura tė kapshme letrare poetike. Nė lirikėn
e tij dominon stili funksional, relativ, mbretėron individualiteti i nxjerrė
si ekspoze ēasti, drejt synimit tė sė moderuarės sė avansuar, mbase autori,
ma merr mendja se ėshtė mirė tė heqė dorė nga zgjatimet e tepruara,
modalitet i panevojshėm... Pėrndryshe, Neki Lulaj krijon relacione tė
ngushta me lexuesin pasionant, i cili do tė bindet vetėm atėherė kur do ta
shfletojė poetikėn e tij qė tė josh qė nė lekturim tė parė.
LULET E SHPIRTIT
Portretin e Atdheut
Ta ruajmė nė zemėr
Ta stolisim me ngjyra
Duke shtuar bukurinė
Me buzėqeshje...
Pėr thesarėt e praruar
Nė folenė e tij
Tė shkrihemi
Nė grykė krateri
Me guxim e trimėri
Ta mbrojmė
Atė bukuri
Tė rrallė
Ta shkrijmė
Me pika loti
Ēelikun
E me shkėndijat
E gjakut tė bekuar
Ti ujisim
Lulet e shpirtit.
SHEKUJ DRITE
Nė shekuj drite
Me mall e dashuri
E ushqyem jetėn
E kurrė su ndalėm
Me fijet e jetės
Duke i pėrcjellė
Gjeneratat
Nėpėr stinė.
E kurrė su ndalėm
Kush e pėrjetoi
Me gjatė se ne
Gjerdanin e vuajtjeve
Kush endi
Fijet e ngatėrruara
Tė jetės
Nėpėr mote
E shekuj.
E kurrė su ndalėm
Vetėm pėr kėtė
Durim tė pandalshėm
Nė e deshėm jetėn
Marrėzisht
U dashuruam nė Ty
Duke tė pėrkdhelur
Zemrėn e shpirtin
Ta falėm!
KRENARIA
Krenaria nuk djeg
Shpirtin bujar
Mėton stinėt
Dimrin e tėrbuar
Me furtunė e acar
E kthen nė pranverė
Me lule behar.
Me lulet e shpirtit
Jeta bėhet
Herė tunel pa drita
E herė
Kanal i thellė
Herė lendinė me
Lule mijėra ngjyrash
E herė shend e verė
Dhe parajsė.
Shpėrthimin
E ndjenjave tė shpirtit
Krenaria e mban gjallė
Kurrė si kam mallkuar stinėt
Se ato me vete bartin
Koloritin e jetės
Melodinė e kėngės
Cicėrrimėn e zogjėve shtegtarė
mallin e (pa)thyer
ngjarje ditari.
Shtjellėn e shpirtit
Krenaria mban gjallė
Kullat kanė ruajtur
Besė nam e fjalė
Kalatė e dijes
Bedenat e shekujve
Baladat e thurrura
Vetėtimė pėr mjeranė
Halė pėr tiranė.
Lulet e shpirtit
Krenaria i mban gjallė
Stinėt dinė ta shėrojnė
Shpirtin e djegur
Nėpėr kohė tė krisura
pėr mote nė breza.
Poezi nga libri i Neki Lulajt
"Bukuri e bekuar"
|
