|
...
Librin me poezi satirike me titull: Burrėri e
lagur tė poetit Mehmet Bislimi, e lexova me njė kėnaqėsi tė veēantė, dhe si
i thonė fjalės me njė frymė! Gjykoj se libri ka dalė mjaftė i mirė. Si
titulli ashtu edhe brendia e librit tė cilat pėrfaqėsojnė besnikėrisht
pėrmbajtjen dhe mesazhin e poezive. Nivel tė lakmueshėm shprehės autori ka
arritur sidomos me poezitė ironike, tė cilat nė shumė raste arrijnė deri te
sarkazma. Ky lloj i poezisė tek ne ėshtė deficitar sepse poetėt tonė mė
shumė imagjinojnė se sa qė merren me realitetin shoqėror, me jetėn konkrete
dhe me problemet e saj. Nė fund tė fundit shtrohet edhe njė pyetje: sa e
njohin shkrimtarėt tanė realitetin dhe shpirtin e shumėvuajtur tė
shqiptarit, dėshirat, kėrkesat, veset, ambiciet, pasionet...? Pėrvoja
jetėsore e autorit, intuita e trashėguar e mjedisit ku ai jetoi dhe u rritė,
preokupimi i tij shumėvjeēar pėr ēėshtjen kombėtare, mospajtimi konkret me
robėrinė individuale dhe kolektive, pjesėmarrja e tij nė rezistencėn
shqiptare kundėr okupatorit dhe kolonializmit serb, pėrjetimet e tij dhe tė
shokėve tė tij burgjeve tė okupatorit serb, anėtarėsimi dhe roli udhėheqės i
tij nė frontin e luftės, tė gjitha kėto janė njė bagazh i pasur, sa i hidhur
po aq edhe i ėmbėl, qė autorin e kanė ndihmuar ti kapė fenomenet nė esencė,
nė rrėnjė, duke vėrejtur dhe goditur tani shumė devijime qė po ndodhin,
fatkeqėsisht edhe tek shoqėria shqiptare...
Njė krah
tė fortė ndihme nė vokacionin e tij poetik e ka edhe nga krijimtaria gojore
e popullit tonė e nė mėnyrė tė veēantė nga anekdota aq shumė e kultivuar
sidomos nė trevėn e Drenicės dhe tė Dukagjinit. Libri poetik Burrėri e
lagur, ėshtė voluminoz dhe shquhet me njė larmi temash ekzistenciale tė
kombit tonė nė njė kohė epike, me tė gjithė heroizmat dhe ligėsitė e saj, qė
padyshim kanė edhe ironinė brenda si mjet i fortė goditje tė tė gjitha
shėmtive shoqėrore tė ēfarėdo ngjyre qofshin ato.
Ky ėshtė libri i
11-tė, qė autori ka botuar deri me tani. Vlen tė cekim se autori Bislimi
ėshtė anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės, anėtarė i Lidhjes sė
Shkrimtarėve Shqiptarė nė Zvicėr, anėtarė i shoqatės sė tė persekutuarėve
politik, si dhe bartės i shumė aktiviteteve kulturore e kombėtare.
Poetit dhe publicistit, Mehmet Bislimit i uroi punė tė mė tejme nė lėmin
e krijimtarisė poetike dhe publicistike, suksese tė reja nė tė ardhmen!
Mr. Kadri REXHA
Pa dashje
ia kėputa telin ēiftelisė
pa dashje
nuk ia mėsova notat melodisė
kurrė
e melodinė e desha aq shumė
djalli ta marrė
pėr ty mė kėnga
nuk do kėndohet
as vaj sdo bėj kush
vrave kėngėn me dorėn tėnde
nė rrugėt e harrimit
makthi qė po rritet
miqtė tė thanė
kujdes kėngėn se vritet
Parandjenjė
armiqtė nuk po na shajnė sa duhet
miqtė po na lavdėrojnė
mė shumė se ēduhet
si me tė pabesė
se ēpo mė gėrryen njė ndjenjė
njė ndjenjė ogurzezė
rrugė mora
pėr ta takuar njeriun
panjerėzinė dhe qenėrinė
takova
shkrirė nė bashkėdyzim
nė analizė nuk u futa dot
tė panjerėzishmit
sinteza keq i kishte ngėrthyer
ishin bėrė ti qashė me lot
tė gjithė e duan gomarin
qėllimi
barrėt tia ngarkojnė mbi kurriz
kjo qenka dashuria
ti do thuash
ai ėshtė kafshė
mirė pra
po njeriut qė sėshtė i tillė
pse kaq shumė po i hipin nė qafė
ti sot
ai nesėr
pastaj tjetri
i pari dhe i fundit
unė
kjo ėshtė matematika
tė gjithė duan tė jenė
tė parė dhe tė fundit
nė hisen e pėrjetėsisė
mė thuaj uratė
sipas motit
mė parė do tė na qajnė
apo shajnė
bijtė e robit
pasuesit e kotit
mat e ēmat
ndaj e bashko
ajo aty mbeti
mbi Ibrin e lashtė
as e ndanė
as e bashkuan
mbase dikujt po ia shalojmė
pse nuk mbytemi tė gjithė nė lumė
pėrderisa Ibrin dot se kalojmė
sytė i verboi Edipi
nė shenjė pendimi e trishtimi
sot pretenduesit e fronit
as pendohen
as trishtohen
as sytė verbojnė
vazhdojnė
lodrojnė
poshtė e lartė
mėmė-dheun
na ishte njė kohė njėherė
kur zagarė tė tėrė
puthadorė tė pushtuesit
mohonin atdheun
populli im sa i pa fat
tė ligjtė jetuan kaq gjatė
e si mbyti kjo pėrrallė e thatė
nuk i mbyti
as sot
Poezi nga libri "Burrėri e lagur"
|
