|
Gjatė gjithė historisė sė njerėzimit, kokat mė
tė njohura tė botės janė munduar qė tė kuptojnė tė vėrtetėn pėr fenomene tė
ashtuquajtura paranormale, fenomene tė cilat kanė ekzistuar prej se
ekziston njeriu.
Fjala Parapsikologji ėshtė formuar qysh nė
vitin 1889, por nė rrjedhėn e decenieve tė fundit ėshtė pranuar
ndėrkombėtarisht. Sot, nė vend tė fjalės parapsikologji, shumė shpesh e
hasim edhe termin mė tė ri, Psikotronik, por qė nė fakt kanė tė njėjtėn
domethėnie. Mė herėt kėto dukuri anglezėt i quanin kėrkime psikike (Psyxhicol
resarch), francezėt Metapsikologji, ndėrsa prof. dr. Hans Beneder, nga
Universiteti i Freiburgut, e quajti Der sechste Sinn (shqisa e gjashtė).
Nė mesjetė kėto dukuri tė pashpjeguara i quanin
magji dhe ishin tė ndaluara. Dėnoheshin tė gjithė ata qė merreshin me to.
Qė nga shekulli XVI, pėr kėtė punė tė dreqit u gjet emėrtimi mė i
pėrshtatshėm: Okultizėm. Fjala ėshtė marr nga libri i shkrimtares gjermane
A. Neteschein. Nė kėtė libėr flitet pėr forcat e fshehta tė materies dhe
shpirtit, ndėrsa fjala ka prejardhje latine, Okultus - sekret, fshehtėsi,
diēka e fshehtė.
Fjala parapsikologji rrjedh nga greqishtja dhe
do tė thotė: para - pranė, psycho - shpirt dhe logos - shkencė,
dituri, mendim. Parapsikologjia ėshtė degė e psikologjisė, e cila merret me
studimin e dukurive, tė cilat janė jashtė forcės sė tė kuptuarit tė shqisave
tona , e shpesh i tejkalojnė edhe ligjet ekzistuese tė shkencės bashkėkohore
e qė nė popull merren edhe si ēudira.
Kėto dukuri ekzistojnė qė nga lashtėsia, por
qysh nė fund tė shekullit XIX, dhe nė rrjedh tė shekullit XX, studiuesit
filluan tė merren seriozisht me to dhe tė vėrtetojnė rėndėsinė e tyre pėr
njerėzimin e posaēėrisht pėr ardhmėrinė.
Parapsikologjia sot ėshtė nė gjendje qė disa nga
ato dukuri, duke u bazuar nė prova, ti dokumentoj nė mėnyrė shkencore.
Ėshtė interesant tė shikohen edhe disa
enciklopedi tė disa shteteve, tė cilat bėjnė fjalė pėr dukurit
parapsikologjike. Enciklopedia amerikane, botuar mė 1973, jep njė artikull
mjaftė tė zgjeruar nga prof, T. Rini, nė tė cilin parapsikologjia definohet
si pjesė e psikologjisė. Ai jep historikun e parapsikologjisė, ofron shembuj
bindės si dhe shpjegime shkencore nga kjo lėmi. Sipas tij, parapsikologjia
ėshtė degė e psikologjisė, e cila merret me pėrjetimet dhe sjelljet
paranormale, siē janė: telepatia, parashikimi i ngjarjeve, bioenergjia etj.,
tė cilat janė tė pashpjegueshme e lidhėn me ligjet e natyrės. Pėr kėtė
arsye ato quhen edhe shpesh paranormale, supernormale, pra aludohet se i
pėrkasin anės tjetėr, edhe pse nė to nuk ka asgjė mbinormale, Nė fakt, ato
nuk janė asgjė tjetėr veēse fenomene tė natyrės normale.
Enciklopedia ruse e vitit 1975 jep njė artikull
trefaqėsh, tė shkruar nga tre psikologė dhe profesor tė universitetit, V. P.
Zincenko dhe A. Leontijev, nė tė cilin thuhet se parapsikologjia bėnė
gjurmime nė lėmin i cila kryesisht studion: 1- Formėn e ndjeshmėrisė, e cila
mundėson aftėsinė e marrjes sė informatave, tė cilat nuk janė tė
shpjegueshme pėr shqisat tona organike; 2- Format e pėrshtatshme tė veprimit
tė krijesave tė gjalla nė paraqitjet fizike, tė cilat zhvillohen jashtė
organizmit, pa forcėn e muskujve.
Enciklopedia franceze e vitit 1967 shkruan:
Parapsikologjia ėshtė disiplinė qė studijonė fenomene paranormale, siē
janė: telepatia, parashikimi, parandjeshmėria etj. Shumė mashtrues janė
futur dhe e kanė shkatėrruar kėtė lėmi, tė cilės shkencėtarėt ia kanė kthyer
shpinėn, duke e lėnė si fushė tė hapur pėr manipulime tė sharlatanėve.
Enciklopedia jugosllave e vitit 1961 shkruan se
parapsikologjia ėshtė pseudodituri pėr fenomenet e okultizmit, ndodhitė
shpirtėrore, tė cilat shkenca e sotme nuk mund ti sqarojė.
Nė enciklopedinė shqiptare nuk ka shėnime fare
pėr parapsikologjinė!
Sipas shėnimeve, sot mė se 50 shtete, nė mėnyrė
shkencore, studiojnė dukuritė parapsikologjike dhe nė kėtė drejtim janė
formuar rreth 150 institute pėr parapsikologji, tė pavarura ose pranė
universiteteve, diku edhe nė rang fakultetesh. Nė botė, sot, janė botuar me
mijėra libra dhe artikuj tė shumtė gazetaresk, qė flasin mbi kėtė lėmi.
Midis shkrimtarėve dhe personaliteteve qė kanė
bėrė kėrkime mbi kėto dukuri, gjenden edhe emrat e Albert Ajnshtajnit, Moska
Plonkes, Anrije Brenksonit, Artur Shopenhauerit, J.V. Gėtes, Kami Flamarit,
Karl G. Jungut, I. J. Pavlovit etj., tė cilėt me njohuritė e tyre kanė
kontribuar shumė pėr konsolidimin e parapsikologjisė nė rang shkencor. Njė
zbulim epokal nė lėmin e parapsikologjisė e bėri shkencėtari rus, Sejman D.
Kilirian (bashkė me tė shoqen). Ai kah fundi i viteve tė 60, me ndihmėn e
rrymės elektrike tė frekuencave tė larta, zbuloi dhe arriti tė fotografojė
aurėn, energjia e shndritshme dhe shumėngjyrėshe e sė cilės, i rrethon tė
gjitha qeniet e gjalla.
Parapsikologu amerikan, prof. D. Rajn, nė librin
e tij shkencor, Shpėrndarja e shpirtit tė njeriut shkruan: Ėshtė e
pikėllueshme, por e vėrtet qė ne sot mė mirė e njohim atomin se shpirtin, i
cili na mundėsoi ta njohim atė. Kur do e njohim shpirtin vetėm sa gjysma e
asaj, sa fizika njeh materien, atėherė, me gjasė, do tė ishim nė gjendje tė
parashtronim ligje tė karakterit parimor, tė cilat pėr jetėn e njerėzve do
tė ishin me rėndėsi tė madhe.
Duke iu falėnderuar punės kėrkimore tė kėtij
shkencėtari, u zgjerua horizonti pėr parapsikologjinė nė shumė shtete tė
zhvilluara dhe kjo fushė u pėrfshi nė shumė universitete, si p.sh. nė
universitetet e SHBA-ve, Anglisė, Holandės, Gjermanisė etj. Nė Gjermani
ėshtė i njohur prof. Hans Beneder. Pėrveē kėtij nė kėtė shtet duhet
pėrmendur edhe tre profesorė: E. Jance, nga Marburgu, prof. P. Jordan nga
Hamburgu dhe filozofin H. Drischi, i cili qysh nė vitin 1932 shkroi librin
pėr parapsikologjinė.
|
 |
Nė Amerikė, pėrpos D. Zh. Rajnit njihet dhe
psikologu eminent, V. M. Dungel si dhe fiziologu me famė botėrore, Kurt
Djukas. Nė Angli, nė lėmin e parapsikologjisė ėshtė i njohur nobelisti,
prof. Oliver Lodzh. Nė Holandė, udhėheqėsi kėsaj dege ėshtė prof. V. N.
Tenacet, ndėrsa nė Suedi ėshtė prof. Jon Bjenhen. Nė Francė me
parapsikologji u muar, pėr kohė tė gjatė, psikologu dhe fiziologu e
nobelisti, Sharl Risha. Kohėve tė fundit kjo degė filloi tė shtrihet edhe nė
Evropėn Lindore. Nė Rusi, shkencėtari mė i njohur nė kėtė drejtim ėshtė
psikologu, I. I. Vasiljev, i njohur gjithashtu, si hipnotizues me famė
botėrore, si dhe M. Ryzel, i cili emigroi nė SHBA dhe tash punon nė
Institutin pėr Kėrkime tė Natyrės Njerėzore. Janė tė njohura fjalėt e tij:
Civilizimi i sotėm i largon njerėzit nga jeta e brendshme e tyre.
Nė Austri, para ca kohėsh, u paraqit libri i
psikologur Georg Grodek, njė ndėr ithtarėt e S. Frojdit dhe themelues i
mjekėsisė psikosomatike (psikofiziologjike) me titullin e ēuditshėm Libri
mbi ES-in. ES nė gjermanishte do tė thotė: kjo, kėtė. Dr. Grodek-u
thotė se trupi nga vetja nuk mund tė sėmuret, sepse ai pa psiken ėshtė i
vdekur. ES, qė ai e pėrmend, ėshtė forca e cila na shtynė tė punojmė, tė
mendojmė dhe na mundėson tė jetojmė tė shėndoshė, por njėkohėsisht edha na i
nxit sėmundjet. Me analiza duhet tė zbulohet faktori i konfliktit dhe me
largimin e tij tė pamundėsojmė shkatėrrimin e tė sėmurit.
Dukurit paranormale, nė format e veta tė
ndryshme shpėrthejnė kornizat e botės sonė shkencore. Epoka e shkencave
natyrore ėshtė nė kulm, por vlerat e shumta tė tyre do tė kenė ndryshime tė
mėdha me zhvillimin e parapsikologjisė, e cila qysh sot konsiderohet si
shkencė dhe ka vendin e vet nė botėn shkencore.
|
