Kanė kaluar epoka tė tėra, qė kur u krijuan
shtresat e shoqėrisė si pasojė e qasjeve tė njėanshme mbi prodhimin,
shpėrndarjen, konsumin dhe tepricat. Pėr pasojė, kundėrthėniet qė u krijuan
nė vazhdim bartėn mbi supe edhe pėrplasje jo tė kėndshme tė cilat i paguan
zakonisht tė pambrojturit, tė shtypurit dhe tė pamundurit. Ky diskriminim e
shtyri shoqėrinė tė gjurmojė gjetjen e rrugėve tė reja pėr shpėtim.
Natyrisht, me gjithė mangėsitė edhe komuniteti primitiv u mbėshtet te njė
pikė kulmore qė e quajtėn kod. Pra, kodi moral, kodi zakonor, kodi i
mirėsjelljes etj.
Qė nė shekullin VXII para erės sonė nė
Babiloninė e lashtė krijuan kodin i cili njihet si ndėr monumentet e para tė
institucioneve juridike me emrin Kodi i Hammurabit. Ky kod caktoi
mirėsjelljen ose rregullat juridike tė asaj kohe. Tani mė qė nga ajo kohė,
kur skllavopronari kishte tė drejtėn e jetės dhe tė vdekjes mbi skllavin (Isu
vitae Ac necis), gjėrat kanė evoluar nė fushėn e shkencave juridike, dhe ky
evoluim vazhdon edhe sot nė shoqėrinė tonė mė tė re demokratike, mirėpo
habit fakti kur sot, pas shumė shekujsh, pretendohet pikėrisht qė tė shkelet
kodi i mirėsjelljes, pra kėrkohet qė nė emėr tė demokracisė tė pėrligjet
diskriminimi i ashtuquajtur modern i kohėve tė sotme!...
Nėse ato janė vlerat qė ndėrlidhėn ngushtė, para
sė gjithash me mirėqenien e njerėzimit, sigurisht se nuk mund tė themi se
janė po ato vlera qė degjenerojnė si burim i mirėqenies sė tepruar!...
Mirėqenia e tepruar, nganjėherė edhe keqkuptohet, keqpėrdoret dhe
keqinterpretohet - siē ėshtė rasti me subjektin politik (SVP), tė Partisė
Popullore tė Zvicrės, e cila me eksperimentet qė po pretendon ti jetėsojė
nė shtetin e Zvicrės me iniciativėn pėr dėbim Auschaffungsinitiativsi
dhe iniciativa tė tjera tė mėhershme, sigurisht se demokracinė e
drejtpėrsėdrejti zvicerane do ta vėrė nė pozitė tė palakmueshme.
SVP po kėrkon hapur qė brenda shoqėrisė
helvetike tė ketė ndarje tė disfavorshme tė drejtėsisė, tė prodhimit, tė tė
mirave materiale, tė sigurimeve shėndetėsore, tė sigurimeve tė makinave, tė
punėsimit, tė shkollimit tė fėmijėve (Lehrstelle), tė sigurimeve pensionale,
tė mbikėqyrjeve sociale, tė kodit tė sjelljeve tė shėrbimeve administrative,
tė tatimeve, tė sjelljes sė organeve tė dhunės ( policia), tė ligjit dhe tė
shtetit etj., duke synuar qė ky rreth shtrėngimi tė kėpusė nė mes, nė
veēanti tė huajt (Ausländer-ėt), qė jetojnė dhe veprojnė nė kėtė shtet. Kjo
tendencė e pėrligjjes negative, Zvicrėn ngadalė, por sigurt, po e shpie nė
kahun e kundėrt tė demokracisė, qė tanimė ka filluar ti vjen edhe ca erė
racizmi, rrymė kjo e padėshiruar, e urryer dhe e dėnuar nga mbarė bota, qė
nga kohėt e mėhershme!...
Nėse pėr punė tė njėjta, pėr vepra dhe qėllime
tė njėjta, kėrkohen masa tė ndryshme, nė veēanti pėr etni tė huaja qė
jetojnė dhe veprojnė nė Zvicėr, tė cilėt janė po aq tė pambrojtur para
ligjit - dhe nėse kjo jetėsohet, ky kod i sjelljes sėshtė gjė tjetėr veē se
diskriminim i hapur nė emėr tė njė shoqėrie po aq demokratike!- siē e
mburr veten ky shtet.
SVP po pretendon njė diskriminimi tė ligjshėm, njė normė
ligjore e cila do tė bartė nė vete pasoja negative pėr jetėn e etnive kėtu
nė Zvicėr, pa dyshim edhe pėr vetė imazhin e kėtij shteti. Tė huajt nė
Zvicėr janė kryesisht, punėtorė, strehues politikė, ekonomik, humanitarė
etj. Janė familjarė tė mirė tė integruar dhe bėjnė njė jetė solide,
sinqerisht ata bėjnė punėt nga mė tė rėndat nė kėtė shtet, pa dyshim me
barrėn e injorimit, tė pėrbuzjes dhe tė diskriminimit mbi supe! Pėr ta
kėrkohet qė pėr punė tė njėjtė tė mos marrin paga tė njėjta, siē marrin
vendoret, ku pėr njė vend pune, vend shkolle Lehrstelle, pėr njė leje
ndėrtimi, pėr njė sigurim makine etj. Ausländer- ėt diskriminohen pa ngurrim
dhe ata janė tė detyruar qė tė bėjnė njė pranim tė butė tė kėtij
diskriminimi, pėrderisa nuk ka zgjidhje tjetėr, pėr mė keq interesat e
shqiptarėve nė Zvicėr nuk ka kush ti mbrojė. Shqiptarėt nuk e kanė
mbrojtjen e duhur tė shtetit tė vet - Kosovės, nė fakt komuniteti shqiptar
nė kėtė shtet ka njė pėrfaqėsues anonim e anemik - diplomatik tė cilit nuk
iu dukėn gjurmėt deri mė sot pėr tė bėrė tė paktėn njė prezantim tė denjė
prej diplomati... Madje as para komunitetit shqiptar qė jeton dhe vepron nė
kėtė shtet. Ky hor diplomatike ishte dhe mbeti nėn hijen e politikės sė
dikurshme tė gėrdallave tė dėshtuar tė cilėt dikur kishin qenė flamurtarė tė
ndarjeve dhe pėrēarjeve mes shqiptarėve qė jetojnė dhe veprojnė nė Zvicėr e
mė gjerė nė perėndim!...
Mė tutje, ėshtė i pashpjegueshėm fakti kur
pretendohet qė edhe deliktet, qofshin ato kundėrvajtės, apo penal, tė
kualifikohen si mė tė rėnda kur kanė tė bėjnė me Ausländer-ėt! Nė fakt, pėr
vepra tė njėjta delikuente do tė duhej tė jepeshin masa tė njėjta ndėshkimi,
kėshtu thotė ligji! Jo, as kjo nuk ndodh. Ta zėmė, nėse njė i huaj nė
Zvicėr bėn vepėr penale, bie fjala qoftė edhe fatkeqėsi nė komunikacion
etj., kjo parti kėrkon qė pėrveē autorit tė veprės sė pamirė tė
inkriminuarit ti dėbohet nga Zvicra edhe familja (!) pavarėsisht se kjo
familje mund tė jetė plotėsisht e integruar nė shtetin helen, mund ti ketė
fėmijėt nė shkollė, nė studime, nė punė! Pavarėsisht se kjo familje mund tė
ketė sjellje shumė tė mira, mund tė mos ketė pasur as edhe njė herė
kundėrthėnie me ligjin dhe shtetin Zviceran.
Kėto masa na kujtojnė veprimet e shekujve tė
kaluar, tė komuniteteve primitive, ku shoqėritė e atėhershme vepronin mbi
baza zakonore, kanunore etj, qė janė masa dhe sjellje primitive, ku ndaj
delinkuentėve merreshin masa drakonike si djegie tė pasurisė, lėēitje, madje
edhe dėbim nga komuniteti ku ai jetonte! Me kalimin e kohės, kėto masa
avancuan tek Perandoritė despotike si masat e syrgjynit qė i zbatonte
Perandoria Otomane etj, sė voni edhe me masa tė internimit tė njerėzve nė
Siberi gjatė kohės sė komunizmit Stalinist, qė iu bėhej familjeve tė tėra
gjatė kohės sė sistemeve moniste- komuniste nė ish Jugosllavi, nė Shqipėri e
nė shtetet e tjera tė Lindjes. Nėse kjo iniciativė do tė jetėsohet, atėherė
kjo nuk do tė jetė as mė shumė e as mė pak se njė diskriminim tipik i llojit
SVP, mbi baza etnike - rrjedhimisht edhe mbi bazė tė origjinės!

Ēdo qenie njerėzore lind e lirė dhe e barabartė!
Nėse kėto pėrkufizime janė tė pėrafėrta me
realitetin, dhe nėse pėr ekonominė e tregut vlen ligji i vlerės nė kushtet e
konkurrencės lojale, ku oferta dhe kėrkesa pėrcaktojnė ekuilibrin e tregut,
atėherė edhe nė normat ligjore do tė duhej tė ishin nė konkurrencė me vlerat
morale demokratike, ku njeriu lind i lirė, ku mbrohen tė drejtat e tij, ku
ndihet i barabartė para ligjit, ku morali ėshtė mbi tė gjitha - kėto
atribute i dedikohen shoqėrisė sė sotme demokratike dhe vetėm kjo rrugė
shpie drejt njė demokracie tė mirėfilltė e cila garanton tė drejtat mė
universale tė mbarė njerėzisė. Dorėn nė zemėr, nga etnitė e huaja qė jetojnė
nė kėtė shtet ka edhe tė tillė qė bien ndesh me ligjin. Nė mesin e tyre pa
dyshim se ka edhe shqiptarė tė cilėt bėjnė tė pabėra! Shikuar realisht,
raporti mes veprave, delikteve, tė tė huajve dhe vendorėve, nė Zvicėr ėshtė
shumė herė mė i disfavorshėm pėr vendorėt...
Njohuritė juridike- shtetėrore kanė dy kohė tė
kundėrta.
Sė pari; janė pėrpjekjet pėr zhvillimin e njė
procesi adekuat shkencor, dhe sė dyti; janė rrethanat pėr integrimin e
kėtyre njohurive.
Nėse nocioni paraqet ēėshtje statike dhe
ligjshmėritė paraqesin dukuri nė lėvizje, atėherė kjo shoqėri do tė duhej qė
tė kėrkonte lehtėsime, tė cilat do tė shpinin nė evitimin e diskriminimit
mbi baza tė etnive, ngase kjo komprometon vetė shtetin zviceran qė hiqet se
ka njė ndėr shkallėt mė tė larta tė demokracisė, pra me njė demokraci tė
drejtpėrdrejtė.
Kjo qasje qė shpie nga metoda deduktive nė atė
induktive qė do tė thotė prej tė veēantės tek e pėrgjithshmja, sikur do tė
keqinterpretohet. Kėto metoda tė veēanta janė juridike ( dogmatike),
normative formale - logjike dhe sociologjike etj, tė cilat nuk guxojnė tė
pėrgjithėsohen, nga sė pėsojnė me shumicė tė pafajshmit. Nėse metodat
juridike - dogmatike pėrcaktohen nė mėnyrė tė qartė, atėherė nėn petkun e
saktėsisė sė normės juridike nuk mund tė manipulojė asnjė subjekt, qoftė ai
edhe SVP-ja.
Pėr zbatimin dhe interpretimin e normave, qoftė
edhe nėpėrmjet metodės sė analogjisė, H. Kelzen, thotė: Shteti ėshtė
personifikim i rendit juridik, atėherė shtrohet pyetja: nėse kėto janė
normat juridike tė veēanta, kur drejtėsia ndahet mbi baza tė etnive ose
thėnė mė qartė - mbi baza tė origjinės, po aq sa edhe mbi baza tė zhvillimit
dhe mirėqenies ekonomike, qė tė mėdhenjtė e vunė si kush, apo lum tė
pakalueshėm pėr tė qenė sa mė afėr BE-sė!?
Mė sė e qartė; pushteti pėrbėhet nga
urdhėrdhėnėsit dhe nga dėgjuesit e urdhrave. Pala e parė e ka forcėn pėr
zbatimin e kėtyre urdhrave, por a nėnkupton kjo gjithherė se ai qė ka
forcėn, ka edhe tė drejtėn e zbatimit tė saj!?
Dhe sė fundi; lidhja juridike e qytetarėve me
shtetin, qė janė ose quhen shtetas.
Komuniteti shqiptarė nė Zvicėr ėshtė i vetėdijshėm pėr kėtė,
por nė forma tė tjera ata janė pėrditė e mė shumė nė lidhshmėri me kėtė
shtet, duke qenė bartės tė prodhimit, tė ngritjes dhe ndėrtimit tė kėtij
shteti, tė shkollimit dhe tė integrimit tė tyre dhe tė familjeve tė tyre me
prani dhe punė tė pėrditshme, me respektim tė ligjit dhe mirėsjellje, me
kontributin e vet nė kėtė shoqėri me anė tė tatimeve dhe kontributeve tė
tjera formale e joformale. Nė fakt ēka japin tė tjerėt mė shumė pėr kėtė
shoqėri, pra edhe vetė zviceranėt?
Shqiptarėt janė lojalė nė Zvicėr, ani pse ata
nuk e gėzojnė lidhjen e drejtpėrdrejtė juridike me kėtė shtet, mirėpo ata
janė lojalė nė kuptimin e normės sė caktuar juridike, qė do tė thotė (apatride),
persona fizikė tė cilėt nuk e kanė tė zgjedhur ēėshtjen e shtetėsisė nė kėtė
vend. Mirėpo komuniteti shqiptar, si etni, brenda shoqėrisė zvicerane ėshtė
i integruar edhe ligjėrisht si (ius domicili), pra me prezencėn e vet nė
jetėn e pėrditshme brenda kėtij shteti.
Janė normat shoqėrore ato qė rregullojnė jetėn
shoqėrore, po aq sa janė edhe normat imperative ato qė do tė duhej tė
ndodhnin, janė edhe ato indikative, pra diēka qė po ndodh pėrditė nė kėtė
shtet. Pa dyshim se komuniteti shqiptar kėtu pėr ditė e mė shumė po
pėrfaqėson interesat e shoqėrisė Hevetike nė mėnyrėn mė tė denjė, duke
krijuar njėkohėsisht edhe njė imazh tė mirė pėr Kosovėn- origjinėn e vet.
Nocioni demokracia e drejtpėrdrejtė, qė do tė
thotė pjesėmarrja e popullit nė vendimmarrje, kur pėr shumė ēėshtje populli
vendos me referendum, nuk do tė thotė sė gjithherė ėshtė e qėlluar, e drejtė
dhe e bazuar nė norma juridike.
Prandaj duhet pėr tė saktėsuar qartė qėllimin e
iniciativave tė caktuara, tė cilat, pėr pasojė, mund tė jenė edhe degraduese
dhe diskriminuese nė raport me shkeljet e tė drejtave tė njeriut siē janė
deklaratat e pėrgjithshme pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut, si:
1. Deklarata amerikane, miratuar me 1948
2. Konventa amerikane, miratuar me 1969
3. Deklarata e Kajros, miratuar me 1990 pėr tė
drejtat e njeriut dhe tė pėrcaktimit tė tij fetar.
Mbi tė gjitha duhet studiuar mirė karremi, se
ēfarė iniciativash ofrojnė subjektet e caktuara, qoftė edhe SVP, forumet ose
iniciativat e tjera qytetare. Duke analizuar qė mė parė sė ēfarė pėrmbajnė
ato nė formė dhe nė esencė, nė ēfarė kohe dhe hapėsire lansohen ato, mbi
cilat pika nevralgjike plasohen ato. Cili ėshtė qėllimi dhe caku i tyre etj.
Krejt nė fund shtrohet pyetja: a ka shoqėri mė
tė zhvilluar se shoqėria demokratike? Pa dyshim se nuk ka, pėrderisa nuk ka
lindur ajo!, ose deri atėherė kur nė rrethana tė caktuara, si pasojė e
gjithė kėtij diskriminimi etnik, nacional, rajonal, racor, konfesional,
ekonomik etj., do tė lindė njė sistem i ri shoqėror! Kjo e vėrtetė absolute
do tė ndodhė njė ditė, ashtu siē kanė ndodhur nė tė kaluarėn kur janė
shembur pėr dhe rende tė njėpasnjėshme shoqėrore si pasojė e degjenerimit tė
brendshėm tė tyre, ashtu siē ka filluar tė degjenerohet sot edhe sistemi
demokratik nė emėr tė tė cilit po bėhen prapėsi tė shumta!...
Korrik, 2010
|