|
Nėse nė fund tė orarit tė punės ndjeni lodhje tė kėmbėve, kjo do tė duhej tė
ishte sinjali i parė qė, po qese nuk pėrfillet, do tė mund tė na ngadalėsoj
qarkullimin venoz dhe atė limfatik, e cila mundėson formimin e celulitit
dhe venave tė zgjeruara. Kujdesi i vogėl qė do tu kushtojmė kėmbėve, do tė
mėnjanonte jo vetėm pengesat momentale, por do tė ndihmonte edhe nė evitimin
e komplikimeve tė mė vonshme serioze.
Qėndrimi ulur ėshtė armiku numėr njė pėr funksionim tė rregullt tė
qarkullimit limfatik dhe venoz. Muskujt e tkurrur, nė tė vėrtet i aktivojnė
muret e enėve tė gjakut, tė cilėt, tė stimuluar, e shtyjnė gjakun dhe
lėngjet nga poshtė, lart.
Nėse kalojmė shumė orė duke punuar nė tavolinė, ose qėndrojmė nė kėmbė pa
pushuar, na ngadalėsohet qarkullimi, nė tė vėrtet na rritet sasia e gjakut
qė rrjedhė poshtė dhe pengon kthimin lart, drejt zemrės, ku duhet tė
pastrohet dhe tė rikthehet nė cikėl.
As personat qė veshin fustane tė puthitura dhe tė ngushta ose pantallona tė
ngushta, nuk janė tė liruar nga lodhja dhe nga dobėsia e kėmbėve, sepse
venet dhe enėt limfatike duhet tė jenė tė lira pėr tė kryer funksionin e
tyre; veshmbathja e ngushtė vetėm bėnė presion nė kėto enė, dhe si pasojė,
ngadalėson qarkullimin venoz.
Ambienti tepėr i ngrohtė ėshtė i dėmshėm pėr qarkullim dhe shkakton ndjenjėn
e rėndėsisė nė kėmbė.
Si tu shmangemi vėshtirėsive?
Nėse puna ju detyron tė qėndroni gjatė ulur, ekziston mėnyra pėr tė
stimuluar aktivitetin muskulor e mė kėtė edhe qarkullimin. Nė pyetje janė
ushtrimet izometrike, gjegjėsisht lėvizjet tė cilat i stimulojnė muskujt
edhe nė gjendje qetėsie. Thjesht, ēdo 10-20 minuta duhet tė tkurren muskujt
e kėmbės, ashtu qė nė fillim tkurren, pastaj relaksohen, 20 herė me radhė.
Fillohet nga pulpat e kėmbėve (pėr tkurrje mjafton tė ngrihen thembrat dhe
kėmbėt tė mbėshteten nė maje tė gishtėrinjve), pastaj kalohet nė muskuj e
kofshės, nė regjionin e ndenjės dhe stomakut. Kėshtu iu ndihmohet muskujve
tė jenė pompė pėr qarkullimin kthyes.
Ėshtė e me rėndėsi qė kur flini ose kur pushoni tė shtrirė, ti mbani kėmbėt
lartė, ashtu qė shputat e kėmbėve tė jenė mbi nivelin e zemrės. Kėshtu
lehtėsohet kthimi i gjakut venoz, kurse kėmbėt do tju pushojnė.
Dushi, nė fillim me ujė tė ngrohtė e pastaj me ujė tė ftohtė, nė mėnyrė
alternative, preferohet si gjimnastikė pasive pėr enėt e gjakut, tė cilėt
nėn ndikime ujit tė ngrohtė, zgjerohen (vazodilatacion), kurse nėn ndikimin
e ujit tė ftohtė, ngushtohen (vazokonstruksion), duke stimuluar kėshtu
aktivitetin e tyre pompues.
Masazhi i kėmbėve, kur janė tė lodhura, ėshtė i mirėseardhur pėr relaksim
dhe pėr eliminimin e pengesave lidhur me qarkullimin e keqėsuar. Masazhi
gjithnjė duhet tė filloj nga nyjet drejt pjesėve tė epėrme tė kėmbės, pėr tė
lehtėsuar kthimin e gjakut dhe tė limfės nga periferia drejt qendrės.
Pengesat nė qarkullimin
Arteriet e marrin gjakun e pasur me oksigjen dhe materie ushqyese nga zemra
dhe ua dėrgojnė organeve dhe indeve. Ky kėmbim bėhet nė nivel tė kapilarėve,
kurse produktet e mbetura pėrmes rrjetit limfatik dhe atij venoz kthehen
drejt zemrės. Kjo ėshtė e mundur vetėm nėse sistemi limfatik dhe ai venoz
janė funksionalė.
Pėr tė mundėsuar kėtė, muskujt e kėmbės me kontraksionin dhe relaksimin e
tyre duhet ta ndihmojnė kthimin e gjakut tė papastėr lart, duke imituar
pompėn hidraulike, e cila me forcėn e vetė e mposht ndikimin e
gravitacionit. Nė tė kundėrtėn vjen deri te staza e gjakut, nė tė cilėn
qarkullimi limfatik dhe ai venoz nuk mund ta kthejnė drejt zemrės. Indet
kėshtu nuk ushqehen mirė; nuk marrin oksigjen tė mjaftuar. Kjo gjendje
shkakton ndjenjėn e lodhjes dhe tė dobėsisė sė kėmbėve.
Me kalimin e kohės, staza sjell deri te grumbullimi i produkteve metabolike
ndėrmjet kapilarėve, qelizave indore dhe enėve limfatike, zgjerimin e venave
dhe ngadalėsimin e qarkullimit. Pasojat: celuliti, kėmbėt e ėnjtura dhe
venat e zgjeruara. |
