SIMPTOMAT LLOJET, TRAJTIMI
Ky post informativ ka pėr qėllim, tė informojė familjarė nė nevojė pėr tė
ndihmuar njerėz me probleme tė ngjashme, por dhe pėr tė rritur njohuritė
tuaja nė fushėn e shėndetit mendor.
Nė kėtė post mora shkas nga njė email i njė tė njohurit tim:
mendoj se
babai ka probleme tė shėndetit mendor. Siē e dini ai ėshtė 77 vjeē. Ai
mendon se mamaja ime (72 vjeēare) i pėrvidhet tinėz pėr tė takuar tė
dashurin dhe kjo tradhti sipas tij ka vazhduar prej vitesh prapa shpinės sė
tij, nė mos qė nė rini... Prindėrit e mi kanė qenė njerėz me status tė
nderuat dhe kanė patur njė jetė tė qetė e marrėdhėnie tė shkėlqyera gjatė
gjithė jetės. Tė gjithė ne fėmijėt, xhaxhallarėt e tė tjerė tė afėrm
habitemi me kėto imagjinatat e babait sepse asgjė nuk ėshtė e vėrtetė nga
ato qė shpreh. Ai ėshtė shumė agresiv, shpesh herė i hakėrrohet nėnės me zė
tė lartė dhe ka raste qė ushtron edhe dhunė fizike mbi tė. Pėrveē kėsaj, ai
ėshtė bėrė i ēuditshėm sepse edhe nėse dikush do tė kollitet nė prani tė tij
do ta interpretojė sikur personi e ka me tė
si sinjal me domethėnie tė
veēantė pėr tė. Apo, edhe nėse dėgjohet ndonjė zhurmė e ēfarėdoshme jashtė
ambientit ku ndodhet babai im, ai do ta interpretojė si diēka qė lidhet
patjetėr me tė. Nė njė rast tjetėr i bėrtiti papritur njė kamarieri nė
lokal, duke i thėnė se unė e di qė ti e ke me mua, prandaj mos i pėrplas
pjatat kot se nuk tė ecėn me mua. Gjendja po bėhet shumė kritike. Mamaja
ime dhe tė gjithė ne si familje po e vuajmė shumė kėtė situatė, e cila po
bėhet e padurueshme edhe pėr ne qė nuk jetojmė me ta. Nuk dimė as se si mund
ta bindim qė mund tė ketė nevojė pėr t`u konsultuar me njė specialist, Ju
lutem mė ndihmoni me ndonjė kėshillė
KOMENT:
Rasti i mėsipėrm nga tė dhėnat nė distance me sa shprehet familjari ka gjasa
tė vuajė nga ērregulimi deluzional-i tipit xhelozi patologjike.
ĒFARĖ JANĖ DELUZIONET?
Deluzionet janė bindje tė gabuara (natyrisht tė rreme) qė vazhdojnė tė jenė
tė ngulitura fort nė mendjen e vuajtėseve nga ky ērregullim, pavarėsisht nga
provat pėr tė kundėrtėn tė cilat bazohen nė logjikė apo me fakte tė
pamohueshme nga familjarėt apo njerėz tė tjerė tė rrethit tė tyre familjar e
social.
Ērregullimi deluzional mund tė shfaqet nė ēdo moshė por mė e zakonshme ėshtė
pas moshės 40 vjeē.
SIMPTOMAT
Thelbi i kėtij ērregullimi janė deluzionet tė cilat mund tė jenė tė tipave
tė ndryshme si: xhelozi, erotomani, persekutim, besime tė fokusuara nė
funksionet apo ndjesi tė natyrės trupore, deluzionet e madhėshtisė etj.
Pavarėsisht se fiksimet e tyre janė tė qartėsisht
tė pabesueshme pėr tė tjerėt pėrreth, personat qė vuajnė nga ky ērregullim
nuk paraqesin dėmtime tė aftėsive tė tyre psiko-sociale dhe personat
zakonisht nuk e pranojnė qė janė tė sėmurė dhe rrallė, shumė rrallė
pranojnė mjekim apo konsulta te specialisti, Pacientėt mund tė kalojnė njė
episod akut ose episode tė pėrsėritura me kalimin e viteve, zakonisht me
periudha tė veēanta pėrmirėsimesh tė pjesshme ndėrsa bindja deluzionale
qėndron gjithnjė pėrbrenda individit.
CILI ĖSHTĖ SHKAKTARI I ĒRREGULLIMIT DELUSIONAL ?
Etiologjia (shkaku) i ērregullimit delusional, i quajtur ndryshe dhe
Sindromi Othello ėshtė i panjohur. Ajo qė dihet ėshtė se meshkujt kanė mė
shumė gjasa se sa femrat pėr tė zhvilluar deluzione paranojake, ndėrsa gratė
kanė mė shumė gjasa sesa burrat pėr tė zhvilluar deluzione tė tipit
erotomaniakal. Pas Ērregullimit deluzional tė tipit persekutues, ērregullimi
deluzional i tipit paranoid e mė pas ai xhelozisė janė ērregullimet mė tė
shpeshtė nė 6 nėntipat kryesore tė ērregullimeve deluzionale.
VLERĖSIMI I RREZIKUT PĖR VETE DHE PĖR TĖ TJERĖT
Ėshtė shumė i rėndėsishėm vlerėsimi i ideve vetėvrasėse apo rrezikut pėr tė
tjerėt veēanėrisht nė rastet e deluzioneve persekutuese dhe tė xhelozisė
patologjike tė pabazė. Veēanėrisht urgjentė ėshtė nevoja e fillimit tė
trajtimit dhe e vlerėsimit tė rrezikut pėr tė dėmtuar vetveten apo tė tjerėt
nė varėsi tė tipit tė ērregullimit deluzional. Xhelozia mund tė ngjallė
zemėrim, akte sistematike dhune ndaj partnerit pėrkatės dhe tė gjitha kėto
justifikohen nga personat vuajtės si vendosje e drejtėsisė ndaj pabesisė
dhe tradhtisė sė partnerit/partneres, duke rezultuar deri procese gjyqėsore
paradoksale. Ērregullim deluzional ėshtė njė ērregullim si gjithė tė tjerėt
qė ka nevojė urgjente pėr trajtim tė specializuar mjekėsor. Rekomandohet tė
shmangen konfrontimet e drejtpėrdrejta nė funksion tė rritjes sė shanseve
pėr tė pranuar marrjen e mjekimit dhe konsultat periodike.
SI TRAJTOHET ĒRREGULLIMI DELUZIONAL ?
Trajtimi me medikamente (kryesisht doza tė kontrolluara tė barnave
antipsikotikė sė bashku me teknika psikoteraputike, kryesisht tė tipit
psikoterapi mbėshtetėse apo CBT) ulin zemėrimin dhe sjelljen e dhunshme si
dhe zbusin dukshėm simptomat deluzionale. Nė rastet e ērregullimeve
deluzionale tė tipit somatik, rekomandohen nė raste specifike pėrdorimi
njėkohėsisht edhe i dozave tė kombinuara me kujdes i antidepresantėve tė
tipit frenuaes tė rikapjes sė serotoninės (SSRI). Alternativa mė e mirė pėr
tė gjitha tipat ėshtė fillimi sa mė herėt i mjekimit me barna dhe kontrollet
periodike tė gjendjes, pėr minimizimit e rrezikut. Ligji aktual shqiptar i
shėndetit mendor (2012) nė kreun e pestė tė tij, ka 6 nene tė posaēme, (nga
neni 19 deri nė nenin 24), nė tė cilat pėrcaktohen qartė tė gjitha opsionet
e mundshme tė trajtimit tė pacientėve qė paraqesin rrezik pėr vete dhe pėr
tė tjerėt, si dhe tė gjitha detyrimet pėrkatėse mjek-pacient (familjarė).
|