Letėrnjoftimi, emri, mbiemri, vendlindja, ditėlindja, shtetėsia,
vendbanimi, profesioni, ngjyra e flokėve, ngjyra e syve, gjatėsia, ky ėshtė
identiteti. Me sa shoh unė kėtu identiteti im nuk pėrcaktohet nga pėrkatėsia
fetare, dhe mė duket se vetėm nė Greqi dhe nė shtete Arabe apo edhe diku
tjetėr nė kartė tė identitetit pėrcaktohet edhe besimi fetar.
Pėrse duhet qė dikush tė ketė njė identitet? Ėshtė i lindur apo
i krijuar ai? Qė tė dallohet nga dikush tjetėr. Ai nuk krijohet gjatė kohės
por ėshtė i lindur nė momentin e lindjes (pėrveē profesionit) dhe nuk e
ndryshon dot. Pėrse duhet qė tė jemi tė identifikuar? Sepse nuk duhet tė
ngatėrrohemi me dikė tjetėr. Cili ėshtė interesi qė unė tė kem identitetin
tim dhe jo tė dikujt tjetėr? Interesi ėshtė qė unė tė mbroj, ruaj, forcoj,
zhvilloj, gjakun tim dhe jo tė dikujt tjetėr, tė paraardhėsve dhe
pasardhėsve tė mi e jo tė dikujt tjetėr.
Po pse nuk jemi tė gjithė njėsoj, pra qė unė tė mbroj, ruaj
forcoj, zhvilloj, gjakun e dikujt tjetėr i ndryshėm nga unė? Jo sepse edhe
ai tjetri mbron tė tijat kėshtu qė unė ndihmoj nė zhdukjen e identitetit tim
e tė paraardhėsve tė mi. Pra ėshtė njė lloj lufte pėr ekzistencė brenda
llojit njeri dhe ai qė do tė ruaj identitetin e tij deri nė fund do jetė
edhe mė i forti nė llojin e tij, e arrin kėtė me forcė, me dredhi apo me
tradhti, ėshtė gjithmonė njė zotėsi.

Dhe tani tė kalojmė nga njė person nė shumė persona. Ēfarė i
bashkon ata qė tė kenė njė kartė identiteti tė pėrbashkėt? Vendlindja,
shtetėsia dhe gjuha. Kurse besimi? JO. Sepse, i bie qė tė bashkohemi me tė
gjithė ata njerėz nė botė qė kanė besimin tonė, por qė nuk flasin gjuhėn
tonė dhe nuk kanė lindur nė vendin tonė, dhe si rrjedhim nuk mbrojnė
interesat tona.
Pėrse duhet tė krijojmė njė identitet tė pėrbashkėt? Sepse
identiteti personal mbrohet mė mirė brenda njė identiteti tė pėrbashkėt
kundrejt njė identiteti tjetėr tė pėrbashkėt. Pse duhet tė mbrohemi nga
identiteti tjetėr i pėrbashkėt ? Sepse dikush ka lindur nė njė vend tė
begatė dhe dikush nė njė tjetėr jo dhe aq tė begatė, gjė qė ēon nė rritjen
dhe forcimin e njėrit identitet tė pėrbashkėt, gjė qė nuk tolerohet nga
identiteti tjetėr i pėrbashkėt, sepse rrezikohet tė asimilohet.
Historia botėrore tregon se shumė popuj tė lashtė janė shuar,
shumė gjuhė antike janė harruar dhe shumė qytetėrime janė zhdukur. Nė ēfarė
mėnyre janė zhdukur kėta popuj apo (bashkim identitetesh):
1) Me forcė nėpėrmjet luftėrave;
2) Me dredhi;
3) Me tradhti.
Po sot si bėhet kjo luftė? Vetėm me ekonomi, sepse me armėt
moderne shkatėrrohen tė gjithė popujt dhe nuk ngelet mė asnjė. Pra ai qė ka
ekonominė mė tė fortė dikton edhe ligjin pėr tė tjerėt, por nė kėtė rast nuk
ekziston mė zhdukja, por punėsimi i tjerėve pėr llogari tė mė tė fortit. Nė
kėtė kontekst, Identitetet e popujve tė vegjėl bashkohen nė njė tė vetėm pėr
ti bėrė ballė atij qė ėshtė mė i fortė dhe pėr tė shmangur asimilimin.
Fakti mė i qartė pėr kėtė ėshtė Evropa dhe pėrpjekjet e saj pėr
tė krijuar njė identitet tė ri atė Evropian pėrballė atij Amerikan dhe
Aziatik, sepse ai Afrikan ėshtė pothuajse nė zhdukje e sipėr.
(Autori ėshtė publicist i pavarur nga Prishtina)
|