Njeriu gjatė jetės krijon personalitetin e tij
me tė cilin identifikohet kudo. Sa mė i kompletuar tė jetė ky personalitet,
aq mė i qėndrueshėm bėhet ky identitet. Dyshimet, pasiguria dhe mosbesimi nė
vetvete shpeshherė bėjnė qė ky identitet tė luhatet apo edhe tė bėhet i
dyfishtė. Besoj se tė gjithėve na ka ndodhur tė ndeshemi nė jetė me persona
qė krijojnė njė personalitet pėr veten e tyre tė cilin nė tė vėrtetė nuk e
kanė. Njerėz tė rinj nė moshė, por qė e paraqesin veten me njė begraund tė
pasur artificialisht, me rezultate tė shkėlqyera, tė specializuar nė
universitete nga mė tė mirat. Njerėz qė hiqen si profesorė tė gjithė ditur,
tė ardhur nga familje intelektualėsh, filozof tė menēur, analistė tė
gjithanshėm etj. E paraqesin veten si njerėz me moral, virtyte dhe karakter.
Duan shpesh qė nė mėnyrė tė pavullnetshme tė
jenė nė qendėr tė vėmendjes, duke sajuar historinė tė cilat ato janė vetė
protagonist, shpeshherė tė sajuara por qė nė fund dhe ato vetė i besojnė si
tė vėrteta. Tė gjitha kėto sepse nė realitet kėta individė kanė nevojė tė
madhe pėr garanci dhe konfirmim tė cilin mund ta posedojnė vetėm duke
tėrhequr tė tjerėt drejt vetes e duke i kthyer ato nė rolin e spektatorėve
tė magjepsur prej tyre. Pra, ato mund tė kėrkojnė vėmendje nga tė tjerėt
sepse kėrkojnė tė admirohen, kėrkojnė dhembshuri, ngushėllim keqardhje prej
tyre.
Pra e thėnė ndryshe kėrkojnė interesimin e tė
tjerėve pėr ta. Kėto persona karakterizohen nga ekzagjerimi, mendjemadhėsia,
fantazi delirante me sajime tė paqena, kujtime tė pavėrteta ku protagonistė
janė ato vetė. Karakteristikė tjetėr e kėtyre personave ėshtė se kur u ndodh
ndonjė e mirė ato qetėsohen nė tė kundėrt nėse u ndodh ndonjė gjė e
pakėndshme ato tregojnė fytyrėn e tyre tė vėrtetė. Bėhen tė butė kur
lavdėrohen e nderohen, e agresiv kur qortohen e nuk respektohen.
Shpeshherė kur vėrejnė qė butėsia fallco nuk
shėrben, ngrenė krye dhe bėhen agresiv sepse mendojnė se kanė tė drejtė tė
rrėmbejnė gjithēka qė dėshirojnė, qoftė ajo dhe e padrejtė. Kėta njerėz e
ndryshojnė personalitetin e tyre sipas rrethanave nė tė cilat ndodhen. Kur
janė nė prani tė njerėzve tė butė tregojnė butėsi pėr tu pėrshtatur atyre, e
nėse vėrejnė dobėsi tek ato menjėherė shndėrrohen nė agresiv dhe pėrpiqen tė
sundojnė mbi to. E kur janė nė prani tė njerėzve me karakter agresiv, bėhen
si ata. Kur ndihen tė dobėt bėhen tė butė. Kėto njerėz janė ato tė
pavendosurit. Ato nuk dinė ēėshtė pėrkushtimi, durimi. Tė rrėmbejnė atė qė
kėrkojnė, dhe hiqen sikur nuk ka ndodhur asgjė. Tronditen kur diēka e keqe i
prek. Bėrtasin e fajėsojnė gjithkėnd pėrveēse vetes sė tyre, madje dhe kur i
ndodh diēka e mirė, pėrsėri bėjnė zhurmė, por kėtė herė duke u krenuar e
pėrēmuar tė tjerėt. Edhe tė dėgjuarit e kanė tė programuar vetėm pėr ato
gjėra qė u interesojnė. Nga njėra anė hiqen si tė respektueshėm nga ana
tjetėr ftohen dhe bėhen tė papėrfillshėm pa asnjė motiv. Nuk ikin nga
vetvetja dhe as nuk shfajėsohen nga paaftėsia e tyre, por kur i trondit
diēka qė se pėrballojnė dot, pėrgjėrohen. Tė falimentuar, asgjė tė
rėndėsishme smund tė bėjnė. E si mund tė arrijnė kėta njerėz tė bėjė diēka,
kur ajo diēka ėshtė diēka e humbur dhe pa emėr. Ato dinė tė jetojnė, tė
flasin e tė mendojnė por vetėm pėr tė ushqyer paqėndrueshmėrinė e
personalitetit tė tyre. Kėto persona pėrpiqen ta zėvendėsojnė njė realitet
tė brendshėm apo tė jashtėm, tė padurueshėm apo tė papėlqyeshėm pėr ta, me
njė gėnjeshtėr. Baza e kėsaj patologjie tė imazhit tė vetes ėshtė ai qė do
tė donte tė kishte individi pėr tu ndier mirė qoftė nė realitetin shoqėror
objektiv, qoftė edhe nė sistemin subjektiv tė vlerave dhe gjykimeve. Kėta
njerėz ose janė shumė tė zgjuar dhe e pėrdorin atė pėr tė arritur qėllimet e
tyre ose duan mė tepėr vėmendje e sidomos dashuri nga njerėzit qė ata i
konsiderojnė tė afėrt.
Personalisht mendoj se ėshtė kjo e dyta. Por qė
tė kėrkosh diēka mė shumė nga jeta duhet tė dish dhe si ta fitosh dashurinė
e kėtyre njerėzve. Ndoshta gabohem por njė trajtė e maskuar e kėtyre
personave gjendet tek ata njerėz qė zotėrojnė dije tė shabllonizuar dhe qė
nėpėrmjet arrogancės duan tė vendosin dhe tė mbrojnė superioritetin e tyre
artificial. Kėto persona klasifikohen si persona me personalitet tė
dyfishtė. Nė fund tė fundit ėshtė zgjedhje e
gjithsecilit tė krijojė ose jo personalitet tė dyfishtė pasi mendoj se kėto
sjellje nė tė shumtėn e rasteve janė tė fituara gjatė jetės nga rrethana tė
ndryshme qė kalon individi. Por pėr ata njerėz qė nuk besojnė nė
personalitetin e dyfishtė, ose mė mirė tė them, nuk duan tė pėrfaqėsohen si
tė tillė, bėjnė mirė tė dinė t'i identifikojnė ndėr tė tjerėt kėto persona e
mė pas tė dinė si tė ballafaqohen me to.
Tė gjithė pa pėrjashtim gėnjejmė nė rrethana tė
caktuara. Disa pėr tė bėrė keq, ndėrsa disa pėr tu shmangur pėrgjegjėsive tė
ndryshme, situatave tė sikletshme apo pėr tu dukur mirė para tė tjerėve.
Edhe po tė vet ekzaminojmė veten tonė pėr njė periudhė tė caktuar do tė vėmė
re se diskutimet tona janė gjysmė tė vėrteta, pohime tė modifikuara, episode
tė mbyllura me art ose sajime fund e krye. Problemi nuk qėndron kėtu por
lind kur kapėrcen kufijtė e mbi 10 gėnjeshtrave brenda ditės. Gėnjeshtra nė
fund tė fundit ėshtė mėnyrė sjellje e nevojshme pėr tė mbijetuar, por
gjithēka ka njė limit. Nuk duhet lejuar qė ajo tė kthehet nė patologji dhe
t'i bėjė keq atij qė ia tregon.
Ēdonjėri qė konsiderohet i sinqertė e njeh atė
zėrin e ulėt nė brendėsi tė tij qė e shtyn tė bėjė tė drejtėn dhe e ngacmon
kur gabon. Njeriu i sinqertė e njeh ndjenjėn e sigurt tė pafajėsisė, kur
dėgjon ndėrgjegjen e tij, por njeh dhe shijen e hidhur tė fajit kur ka bėrė
tė kundėrtėn e asaj qė ka udhėzuar ndėrgjegjja duke krijuar kėshtu
konflikte tė brendshme ndoshta tė panevojshme. Prandaj ėshtė e rėndėsishme
tė njohėsh vetveten qė nė fund tė fundit tė dish ta menaxhosh atė.
Paqen nė shpirt e sjell vetėm drejtėsia. Vendos
ti ēfarė tė duhet pėr jetėn tėnde; paqe, harmoni, dashuri apo mashtrim,
zhgėnjim, hidhėrim.
|