|
Qepa dhe hudhra janė njė duo eksplozive. Qepa,
si dhe hudhra e preshi, bėn pjesė nė familjen Alliacée (Allium cepa) dhe
ėshtė kultivuar qė nė lashtėsi. Gjurmėt e saj i gjejmė qė 5 mije vjet mė
parė nė zonėn Persisė dhe mė vonė kjo bimė ėshtė pėrhapur nė Azi, Evrope dhe
mė pas Kristofor Kolombi e ēoi atė nė bregun tjetėr tė Atlantikut.
Persianėt, egjiptianėt, greket, romaket, kinezet apo galet, menjėherė
zbuluan tek ajo bulbe, njė ushqim me vlera tė veēanta, ēka e beri atė tė
hyje nė mitologjinė e disa popujve. Ja pse nė rastet e epidemive tė murtajės
nė kohėn e Mesjetės si dhe mė vonė, njerėzit mbanin nė shtėpitė e tyre qepė
tė varura qė mos tu afrohej kolera.
Sot qepa (oignon nė frėngjisht, apo onion nė
anglisht) kultivohet nė tė gjithė botėn dhe me sasi tė mėdha: 44 milion tonė
qepė prodhohen brenda njė viti nė gjithė botėn, duke zėnė vendin e dytė pėr
nga prodhimi botėror, pas domates. Atė e gjejmė tė bardhe, tė kuqe, tė
verdhė, tė ėmbėl apo djegėse dhe nė shumė varietete tė ndryshme siē janė
qepa Mbretėreshe apo ajo e Parisit dhe e Muluzes nė France, qepa e
Brunswik, ajo e Italisė, etj.
Qepa rritet nė formėn e njė bimė me njė lartėsi
60-100 cm dhe ashtu si hudhra ajo ėshtė njė zarzavat me njė cilėsi tė
jashtėzakonshme dhe pėrdorim tė shumėllojshėm nė traditat dhe kuzhinat e tė
gjithė popujve. Madje shkencėtarėt thonė se ajo nuk ka asnjė lloj
kundėr-indikacioni, pra nuk shkakton asnjė lloj dėmtimi pėr organizmin e
njeriut, pėrkundrazi, ėshtė mjaft e dobishme dhe nė ēdo moshe. Sigurisht
ėshtė pėrbėrja e saj qė i jep cilėsi tė mėdha.
Qepa njihet si anti-septik (kundėr infektimit),
anti-viral (kundėr viruseve), anti-reumatizmal apo anti-inflamator (kundėr
ndezjes). Ajo njihet gjithashtu si ekspektorant (nxjerrjen e kėlbazės) i
mire, si diuretik (kur pėrdoret veēanėrisht e gjallė), laksativ (lehtėson
jashtėqitjen kur gatuhet); ėshtė stimulues i qarkullimit tė gjakut si dhe
ulė gliceminė nė gjak (shumė njerėz e bėjnė qepėn dhe nė formė ēaji, duke e
zjerė atė). Studiuesit e ndryshėm kanė konstatuar se qepa e kuqe, p.sh.
ndikon shumė nė luftėn kundėr osteoporozės sė kockave.
Pėrbėrja nė polifenole e bėn atė njė anti-oksidant
tė mrekullueshėm dhe tė fuqishėm pėr qelizat e trupit tė njeriut. Por qepa
ndikon gjithashtu dhe pėr efikasitetin e mirė tė sistemit urinar, tė
prostatės, etj. Studiues tė shumtė kanė vėnė re se qepa ėshtė shumė e
nevojshme pėr njerėzit qė vuajnė nga diabeti, pasi ulė pėrqindjen e glukozės
nė gjak. Ajo qė ėshtė me interesante ėshtė roli i saj nė parandalimin i
sėmundjeve kardio-vaskulare, ku bie nė sy roli i substancės sė saj qė quhet
kuercetinė, njė lloj mbrojtėsi kardio-vaskular, veēanėrisht kundėr
arterosklerozės. Qepa pėrmban nė vetvete substanca sulfuri, ēka bėn qė kur e
presim atė me thike pėr ta gatuar, avujt e squfurit, nė kontakt me sytė,
bėjnė qė ata tė pėrlotėn. Por qepa ka fosfor si edhe tek peshqit (ēka na
ndihmon pėr njė funksionim tė mire cerebral tė trurit).
Ajo pėrmban gjithashtu silicium, aq i nevojshėm
pėr arteret dhe qė lehtėson fiksimin e kalciumit nė kocka. Elemente tė tjerė
qė pėrbejnė qepėn janė dhe kaliumi (ēka shpjegon dhe vlerėn e saj anti-septike),
hekuri, jodi, natriumi, fluori, etj. Por qepa ka njėkohėsisht dhe oligo-elemente:
ajo pėrmban vitamina si: vitamina B1, B2, B6 si dhe vitamina A, C, E, etj.
Vlerat anti-septike tė qepės njihen prej kohesh, ēka dėshmon dhe pėr
pėrdorimin e qepės nė mėnyre popullore, duke e vendosur mbi njė plage (siē
ndodh me hemorroidet) etj. Pėrbėrja nė sulfur e bėnė atė tė jetė njė anti-septik
i fortė pėr infeksionet e gojės, veshėve, lėkurės, pėr rrugėt digjestive dhe
ato tė frymėmarrjes, apo nė luftėn kundėr baktereve nėpėr dhembe, etj.
Vitet e fundit ėshtė vėnė nė dukje dhe njė
cilėsi mjaft e rėndėsishme e qepės: ajo e luftės kundėr kancerit dhe
parandalimit tė tij. Madje kur shoqėrohet me hudhrėn, kjo duo ekspolzive
ėshtė njė ilaē i mrekullueshėm. Por pėrse? Sepse substancat e tyre
pėrbėrėse, disi tė ngjashme dhe me shumė pėrmbajtje sulfuri pengojnė
modifikimin e qelizave gjatė pėrtėritjes sė tyre, duke penguar kėshtu qė
diferencimi i tyre tė behet nė mėnyre tė ērregullt, siē ndodh me qelizėn
kanceroze. Pra qepa dhe hudhra ndihmojnė qė ky mekanizėm qelizor tė jetė
gjithnjė nė ekuilibėr, duke mos e lėnė qelizėn tė shndėrrohet nė njė qelize
kanceroze. Spitali Anderson Hospital dhe Tumor Institute kanė arritur tė
veēojnė nga qepa njė substance tė quajtur propylsulfide me njė veprim tė
jashtėzakonshėm kundėr kancerit. Por kėshtu dhe Shkolla e Mjekėsisė dhe
Stomatologjisė sė Harvard-it nė SHBA, ka zbuluar se duke shtuar njė
substance tė qepės mbi qelizat kanceroze tė marra nga goja e sėmurė me
kancer tė njė kafshe, kjo lende e ka frenuar nė mėnyre tė habitshme
shumėzimin e disa qelizave si dhe shkatėrrimin e disa tė tjerave.
Cilėsitė e mrekullueshme tė qepės i ka vėnė nė
dukje dhe prof. Victor Gurewich i Laboratorit tė Kerkimeve Vaskulare
Sainte-Elizabeth tė Bostonit apo indiani i njohur N. Gupte, i K. G.
Medical College tė Lucknow, i cili i zbuloi pėr here tė parė komunitetit
shkencor ndėrkombėtar se qepa ishte e aftė tė kompensonte dėmtimet qė sillte
nė gjak njė ushqim i yndyrshėm. Kjo u vėrtetua dhe nga universiteti amerikan
George Washington i Bostonit, duke shtuar se substancat e qepės nuk
lejojnė krijimin nė gjak tė mpiksjeve nė forma trupash tė vegjėl, tė cilat
bllokojnė arteret duke shkaktuar aksidente vaskulare apo cerebrale, si
trombozat, etj. Efekte tė veēanta tė qepės janė vėnė re nė luftėn kundėr
kancerit tė zorrės sė trashė dhe parandalimit tė tij. Instituti i
Farmakologjisė Mario Negri tė Milanos, nė bashkėpunim me njė grup
studiuesish zvicerane, pėrmes 8 studimeve tė ndryshme rezultoi se njeriu qė
ha 7 here nė javė qepė e ulė nė 50% mundėsinė e prekjes nga kanceri.
|
