|
Fiziologjia sportive ėshtė shkenca qė studion funksionet e organeve,
sistemeve dhe nė tėrėsi tė tė gjithė organizmit tė njeriut nė kushte
normale, dhe kjo paraqet nė mėnyrė tė qartė e konēize. Qėllimi kryesor i
Fiziologjisė sportive ėshtė tė pajisė studentėt e Kulturės fizike me
informacionin e duhur mbi faktet dhe konceptet themelore tė fiziologjisė
mjekėsore, sportive, e cila do tė ndihmojė studentėt pėr tė kuptuar klinikėn
mjekėsore, funksionimin e organeve dhe organizmit nė kushte normale, nė
kushte patologjike si dhe nė kushte sportive. Njė pjesė i ėshtė dedikuar
fiziologjisė sė aplikuar. Kjo do tė ndihmojė studentėt tė kuptojė mekanizmat
fiziologjikė tė cilėt shpjegojnė njė sėrė problemesh klinike si dhe
sportive.
Trupi i njeriut ėshtė "makinė" e gjallė tepėr komplekse dhe anatomia na
mėson pėr strukturėn e trupit. Kur sportistėt vijnė nė trening ata janė nė
forma, madhėsi dhe ngjyrė tė lekurės tė ndryshme, por trupi i tyre punon
plotėsisht nė mėnyrė tė njėjtė.
Pasi tė zhvilloni nivelin e tė kuptuarit se si ėshtė i ndėrtuar trupi do tė
keni mundėsi tė kuptoni mė mirė se si ai reagon nė ushtrime dhe trening. Nuk
keni nevojė pėr njohuri tė hollėsishme dhe komplekse nga anatomia dhe
fiziologjia, por keni nevojė tė kuptoni strukturėn bazike tė trupit tuaj dhe
si ajo funksionon sė bashku.
Fiziologjia na mėson pėr funksionet e trupit. Studimet se si trupi
funksionon dhe ndryshimet qė i pėson gjatė ushtrimeve tė rregullta trupore
njihet si fiziologjia e ushtrimeve.
QELIZAT - PJESĖ E NDĖRTIMIT TĖ JETĖS
Qeliza ėshtė njėsia e materies jetėsore dhe ėshtė pjesė themelore e
ndėrtimit tė jetės. Tė gjitha gjallesat janė tė ndėrtuara nga njė apo mė
shumė qeliza. Trupi i njeriut ėshtė ndėrtuar nga miliona pjesėza tė vogla,
tė qelizave jetėsore. Qelizat e ndėrtojnė lėkuren tonė, eshtrat tonė,
muskujt dhe intelektin tonė, dhe tė gjitha pjesėt e trupit tonė. Ēkado qė
bėjnė, janė tė pėrfshira miliona qeliza tė imta tė formave dhe madhėsive tė
ndryshme tė cilat punojnė sė bashku. Secili lloj i qelizės apo grup i
qelizave, kujdeset pėr punė tė ndryshme dhe, si rezultat i kėsaj, tė gjitha
qelizat nuk janė tė njėjta. Disa qeliza, p.sh. janė tė pėrcaktuara tė:
- Kujdesen pėr porositė - qelizat nervore kujdesen pėr porositė elektrike
- Kujdesen pėr substancat kimike - qelizat e kuqe nė gjak kujdesen pėr
oksigjenin nė trup
- Mbajnė trupin - qelizat eshtėrore (kockore) e ndėrtojnė skeletin
- Lėvizin trupin - qelizat muskulore mund tė krijojnė forcė.
Secila qelize ka punėn e vet pėr tė kryer, por tė gjitha qelizat jetojnė,
rriten dhe vdesin, pėr tu zėvendėsuar me qeliza te reja.
Kineziologjia si terminologji qė vjen nga anglishtja, ndryshe shkenca e
lėvizjes, ėshtė njė studim shkencor i lėvizjeve trupore njerėzore ose
jonjerėzore. Kineziologjia i referohet mekanizmit tė lėvizjeve fiziologjike,
biomekanike dhe psikologjike. Aplikimet e kineziologjisė nė shėndetin e
njeriut (d.m.th. Kineziologjia humane) pėrfshijnė biomekanikėn dhe
ortopedinė, forcėn dhe kondicionin; psikologjinė sportive; metodat e
riaftėsimit, tė tilla si terapia fizike dhe profesionale; si dhe sportin dhe
ushtrimet.
Ilustrim
Studimet e lėvizjeve tė njeriut dhe tė kafshėve pėrfshijė masat e
pėrcjelljes sė sistemeve tė lėvizjes, sistemet e elektrofiziologjisė sė
muskujve dhe tė aktivitetit tė trurit, metoda tė ndryshme pėr monitorimin
funksioneve fiziologjike, dhe tė tjera tė sjelljes dhe teknikat njohėse
kognitive. Kineziologjia siē pėrshkruhet mė sipėr nuk duhet tė ngatėrrohet
me kineziologjinė e aplikuar, njė metodė mjekėsore diagnostike e
diskutueshme. Fjala Kineziologji vjen nga greqishtja e lashtė: κίνησις
kinesis, "lėvizje" (nga κινεῖν kinein, "pėr tė lėvizur", "tė lėvizėsh" ),
dhe -λογία -logia, "studim".
|
