Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Psikologji 3 - CO-VARĖSIA SITUATIVE ME RASTIN E ĒRREGULLIMEVE PSIKIKE

Shkruan: Dr. med. Xhevat HASANI

      

CO-VARĖSIA SITUATIVE ME RASTIN E ĒRREGULLIMEVE PSIKIKE

 

            Pothuajse nė tė gjitha kulturat dhe religjionet e shoqėrive tė ndryshme ērregullimet me natyrė psikike pak a shumė janė tė tabuizuara, tė mitizuara dhe tė stigmatizuara, dhe si tė tilla ato mbeten kryesisht si ēėshtje e brendshme e tė sėmurėve dhe e anėtarėve tė familjeve tė tyre tė ngushta.

 

 

            Aspekti i pėrgjithshėm:

            Cilat ērregullime psikike ēojnė nė co-varėsimin e tė tjerėve

            Jo tė gjitha ē`rregullimet psikike (diagnozat) shpien nė co-varėsi tė theksuara situative brenda rrethit tė ngushtė familjarė dhe tė personave tė tjerė tė cilėt i pėrkujdesin ata gjatė pėrditshmėrisė. Kėshtu, tė sėmurėt psikik tė pėrmirėsuar dhe tė etabluar, tė cilėt trajtohen rregullisht nga personat profesionist, dhe qė janė tė vetėdijshėm pėr ērregullimet e tyre psikike dhe pėr rrjedhojė edhe vetėndihmohen, nuk e ngarkojnė aq shumė rrethin e ngushtė familjar sa qė ai tė vuaj nga shenjat e co-varėsisė.

            Nga ana tjetėr janė ērregullimet psikike tė caktuara tė cilat pėr vet faktin se manifestohen edhe me sjellje normalisht tė papranueshme, ngarkuese dhe sipas rastit edhe tė rrezikshme nga ana e tė sėmurėve, ēojnė nė co-varėsim ekstrem tė anėtarėve familjes dhe tė tė tjerėve, tė cilėt i pėrkujdesin dhe i „durojnė“ ata pėr vite me radhė dhe tė shumtėn e herėve gjatė tėrė jetės. Nė mesin e ērregullimeve psikike me efekte co- varėsuese janė ato qė kanė tė bėjnė me ērregullimet e personalitetit dhe skizofrenit.

 

            Ērregullimet e personalitetit dhe skizofrenit

            Nė literaturėn psikologjiko-psikiatrike tanimė ka tė dhėna tė mjaftueshme tė cilat flasin se sa e vėshtirė ėshtė pėrkujdesja dhe pėrballimi i tė sėmurit psikik nga anėtarėt tjerė tė familjes, ose nga kolegėt e punės, ose edhe nga tė tjerėt brenda tė njėjtit ambient jetėsor.

            Kėshtu, p. sh: nuk ėshtė aspak e lehtė ta kesh njė pjesėtar tė familjes i cili vuan nga ē`rregullimet e personalitetit, p. sh: tė tipit disocial, me ē`rast ai kėrkon qė t`i plotėsohen tė gjitha dėshirat e tij, shpesh tė paarsyeshme dhe tė pamundshme pėr t`u plotėsuar, duke mos qenė ai aspak i arsyeshėm ndaj tė tjerėve nė familje, ose nė vendin e punės; ose tė tipit me ērregullime tė marrėdhėnieve ndėrnjerėzore, me ē`rast ai konfliktuohet me secilin nė familje dhe me kolegėt e tij nė vendin e punės, ose me partnerin/partneren duke e rrezikuar edhe bashkėshortėsinė; ose tė tipit paranoik; skizoid; skizotipik, fobik, narcisoid etj.

            Po ashtu nuk ėshtė aspak e lehtė tė kesh njė anėtarė tė familjes i cili vuan nga ndonjė tip i caktuar i skizofrenisė, me rast ai pėr shkak tė ērregullimeve tė theksuara psikike nuk i merr medikamentet sepse beson se mjekėt duan qė ta helmojnė, ose qė i sulmon fizikisht anėtarėt tjerė tė familjes, ose qė tenton tė bėj vetėvrasje etj. Qė mos tė keqkuptohem nga lexuesit dua tė theksoj, se jo tė gjitha tipet e nėntipet e skizofrenive manifestohen me sjellje e veprime ngarkuese pėr rrethin nga ana e tė sėmurėve, sepse ka tipe tė skizofrenive dhe persona qė vuajnė prej tyre, tė cilėt ndonėse pak a shumė karakterizohen nga sjellje tė veēanta ekscentrike, megjithatė, nuk paraqesin rrezikshmėri as pėr vetėn e as pėr rrethin, dhe si tė tillė sipas rastit edhe punojnė nė vende pune tė pėrshtatshme pėr ta.

 

            Aspekti specifik:

            Rrjedha dhe zhvillimi i co-varėsive me rastin e ērregullimeve psikike

            Nė njėrėn anė ėshtė pėrkujdesja intensive, kurse nė anėn tjetėr janė sjelljet pėrtej tė lejueshmes dhe tė tolerueshmes tė tė sėmurėve psikik, ato tė cilat bėjnė qė anėtarėt e familjes sė ngushtė, kurse nė disa shoqėri tradicionale edhe anėtarėt e familjes sė gjerė, tė vuajnė bashkarisht me tė sėmurit e tyre psikik pėr shkak tė zhvillimit tė co-varėsisė. Tė sėmurėt e tillė psikike me sjellje e veprime ngarkuese pėr tė tjerėt, „luajnė“ me disponimin e tė gjithė tė tjerėve nė familje e mė gjerė. Kur ata pėrmirėsohen, gėzohen e pėrmirėsohen tė gjithė anėtarėt tjerė tė familjes, kur ata pėrkeqėsohen, hidhėrohen e pėrkeqėsohen tė gjithė anėtarėt e familjes. Kėsisoj, njė i sėmurė i tillė mund tė co-varėsoj dhe tė „shtrijė pėr dhe/dysheme“ sipas rastit pesėmbėdhjetė apo njėzetė anėtar tė familjes sė ngushtė e tė farefisit tė gjerė, ndėr tė tjera edhe pėr shkak tė rrjedhės kronike dhe tė mos-shėrimit tė plotė qė kanė ērregullimet e tilla psikike.

 

 

            Ndikimi i faktorėve kulturor nė zhvillimin e co-varėsive me rastin e ērregullimeve psikike

            Pothuajse nė tė gjitha kulturat dhe religjionet e shoqėrive tė ndryshme ērregullimet me natyrė psikike pak a shumė janė tė tabuizuara, tė mitizuara dhe tė stigmatizuara, dhe si tė tilla ato mbeten kryesisht si ēėshtje e brendshme e tė sėmurėve dhe e anėtarėve tė familjeve tė tyre tė ngushta. Kėshtu, edhe nė vendet e pėrparuara personat qė vuajnė nga ērregullimet psikike dhe tė afėrmit e tyre tė cilėt i pėrkujdesin ata, nuk vendosin lehtė qė ta kėrkojnė ndihmėn e psikiatrave dhe tė psikologėve, gjė qė nuk ndodhė kur ėshtė fjala pėr sėmundjet trupore. Tabuizimet, mitizimet, stigmatizimet dhe ngurrimi pėr tė kėrkuar ndihmė profesionale pėr shėrimin e personave me ērregullimeve psikike, paraqesin faktor favorizues pėr zhvillimin e co-varėsive nė mesin e anėtarėve tė familjeve tė ngushta tė cilėt i pėrkujdesin tė sėmurėt e tyre me ērregullime psikike.

            Tabuizimet, mitizimet, stigmatizimet dhe ngurrimet e tilla pėr tė kėrkuar ndihmė profesionale janė edhe me tė theksuara nė mesin e disa grupeve tė emigrantėve, pėrfshirė kėtu edhe shqiptarėt, tė cilat nga shumė vende pazhvilluara, siē ėshtė edhe Kosova, janė vendosur nė vende tė zhvilluara, siē ėshtė edhe Zvicra. Kėshtu, nė mesin e grupeve tė caktuara tė migrantėve mund tė ndodhė qė ērregullimet psikike, si nga personat tė cilėt vuajnė prej tyre, ashtu edhe nga familjarėt e tyre, tė mbahen tė fshehura pėr vjet tė tėra, me ē’rast si ērregullimet psikike tė tė sėmurėve, ashtu edhe co-varėsitė e familjarėve tė tyre janė tė kronifikuara dhe pėr rrjedhojė edhe vėshtirė tė trajtueshme e tė shėrueshme

 

            Shenjat e co-varėsisė me rastin e ērregullimeve psikike

            Me kalimin e kohės familjarėt vuajnė gjithnjė e mė shumė nga frikat dhe pasiguritė e shumta lidhur me atė se ēfarė do tė ndodhė me sėmurin e tyre psikik. Ata brengosėn, dėshpėrohen, pikėllohen dhe sipas rastit edhe zemėrohen me sjelljet dhe veprimet e palogjikshme dhe tė paakseptueshme tė tė sėmurit tė tyre. Nė rastet kur i sėmuri ka filluar tė bėhet agresiv ndaj tė tjerėve nė familje ose ndaj vetės me qėllim tė vetėvrasjes, anėtarėt e familjes kthehen nė “roje!”. Ata kudo qė janė, brenda ose jashtė familjes, “njė sy e njė vesh” e kanė tė drejtuar kah i sėmuri veprimet e tė cilit nuk janė tė parashikueshme. Kėsisoj, anėtarėt e familjes duke qenė tė co-varėsuar, ata tani vuajnė nga njė pjesė e ērregullimeve psikike prej tė cilave vuan edhe vet i sėmuri, p. sh: nga ē`rregullimet e frikės, tė gjumit dhe ērregullimet afektive tė shoqėruara me depresione. Kėshtu, edhe nė rastet kur i sėmuri nė masė tė konsiderueshme ėshtė rehabilituar dhe “shėruar”, anėtarėt e familjes vazhdojnė tė vuajnė edhe mė tej nga shenjat e co-varėsisė, sepse nė njėrėn anė kanė frikė se tė sėmurit mund t`i kthehen gjendjet e mėparshme, kurse nė anėn tjetėr ata vet nuk janė trajtuar e shėruar nga co-varėsia e tyre.

            Nė shumė raste anėtarėt e familjes sė ngushtė pėrpjekjet dhe pėrballjet e tyre tė vėshtira pėr ta pėrkujdesur dhe ndihmuar tė sėmurin psikik, i kuptojnė si njė fatkeqėsi tė veēantė dhe si njė dėnim nga Zoti pėr shkak tė ndonjė mėkati tė bėrė paraprakisht.

 

            Kėshilla

            Personat tė cilėt vuajnė nga ērregullimet psikike dhe familjarėt e tyre duhet ta kėrkojnė me kohė ndihmėn e personave profesionist, tė mjekėve tė shtėpisė, tė psikiatrave e tė psikologėve, me qėllim tė parandalimit primar tė zhvillimit tė sėmundjeve psikike dhe tė co-varėsisė.

            Nė rastet kur i sėmuri psikik shfaqė shenja tė theksuara tė sėmundjes psikike, familjarėt qė sė bashku me mjekun e shtėpisė duhet qė patjetėr ta kėrkojnė ndihmėn e personave profesionist, me qėllim tė parandalimit dhe tė shėrimit sekondar tė tė sėmurit dhe tė co-varėsisė tė familjarėve tė tij.

            Nė rastet kur i sėmuri psikik pėr shkak tė situatės kritike nė tė cilėn gjendet paraqet rrezik pėr vetėn (do qė tė vetėvritet) ose pėr tė tjerėt, hospitalizimi i tij ėshtė i domosdoshėm me qėllim tė prevenimit dhe shėrimit terciar tė tė sėmurit dhe tė co-varėsisė sė anėtarėve tė familjes tė cilėt e pėrkujdesin tė sėmurin.

            Nėse gjendjet e tilla kritike tė tė sėmurit psikik paraqitėn nė orėt e vona tė mbrėmjes apo tė natės, familjarėt duhet tė angazhohen qė ta ēojnė atė nė shėrbimin mė tė afėrt tė urgjencės.

 

            Info:

            Institucionet pėr trajtimin dhe shėrimin e ērregullimeve psikike nė kantonin e Cyrih-ut

            Privatklinik Hohenegg, Klinik Psychiatrie, Psychotherapie und Psychosomatik Meilen

            Psychiatrische Klinik Sanatorium Kilchberg

            ipw (Integrierte Psychiatrie Winterthur)

            UNI-Spital Zürich -Klinik für Psychiatrie und Psychotherapie

            Psychiatrische Klinik am Zürichberg Zürich

            Schlössli, Private Klinik für Psychiatrie u. Psychotherapie

 

 

           Bartur nga shoqata “PARANDALO” - shoqatė e komunitetit shqiptar nė Zvicėr, e themeluar nė vitin 2011, e cila veproj nė mėnyrė parandaluese nė raste tė konflikteve dhe dukurive tė tjera negative.

 

http://parandalo.ch