Aspekti i pėrgjithshėm:
Ēka ėshtė varėsia substanciale -
Varėsitė substanciale janė ato varėsi tė cilat krijohen nėpėrmjet tė marrjes
(konsumimit) tė substancave tė njohura varėsuese tė cilat janė tė shumta.
Cilat janė substancat varėsuese
Substancat varėsuese nė kohėt e sotme janė tė shumta. Njė pjesė e tyre
janė droga legale, siē ėshtė duhani, birra, vera, alkooli. Njė pjesė tjetėr
e tyre janė droga ilegale, siē ėshtė kanabisi, morfina, heroina, kokaina
etj. Nga ana tjetėr janė shumė produkte farmaceutike tė cilat kur merren nė
doza dhe afate optimale shėrbejnė si medikamente kundėr ērregullimeve dhe
sėmundjeve tė ndryshme, kurse kur merren nė doza tė larta dhe pėr kohė tė
gjatė veprojnė si droga varėsuese. Tė tilla janė medikamentet qetėsuese (benzodiazepinat),
ato pėr pėrmirėsimin e gjumit (hipnotiket), substancat psikoaktive
(amfetaminat), substancat shtimin e muskujve (anaboliket), medikamentet
kundėr epilepsisė (antiepileptikėt), medikamentet kundėr kapsllėkut
(laksativet) etj.
Si pėrfitohen substancat varėsuese
Disa popuj tradicionalisht i pėrdorin edhe tani bimėt varėsuese duke i
thithur tymrat e tyre ose duke i pėrtypur ato nė gojė. Njė pjesė e
substancave varėsuese merren si produkte gjysmė tė pėrpunuara (gjysmėsintetike).
Tė tilla janė morfina, heroina dhe kokaina, tė cilat pėrfitohen nė
laboratorė nga substancat e tyre pararendėse tė cilat gjinden nė ekstraktin
e bimėve tė caktuara. Kėshtu, p. sh: nga opiumi i cili gjendet nė bimėn
gjumėvėnėse (papaver somniferum) fitohet morfina, e cila nė mjekėsi
pėrdorėt kundėr dhimbjeve tė forta. Pjesa tjetėr e substancave varėsuese
janė prodhime tė plotėsisht sintetike. Tė tilla janė MDMA, Ecstasy, LSD dhe
medikamentet varėsuese.
Si merren/konsumohen/substancat varėsuese -
Substancat varėsuese merren nė mėnyra tė ndryshme. Njė pjesė e tyre merren
nėpėrmjet tė gėlltitjes ose thithjes nga goja, njė pjesė merren si tymra
nėpėrmjet tė frymėmarrjes, pjesa tjetėr merren nėpėrmjet tė thithjes sė
pluhurave tė tyre nga hunda, dhe njė pjesė e tyre merren nė formėn e
tretėsirave nėpėrmjet tė shiringave nė vena.
Ndarja sipas e drogave sipas potencialit
varėsues - Drogat e ndryshme kanė potenciale
varėsuese tė ndryshme. Me potencial mė tė pakėt varėsues janė hashashi dhe
marihuana tė cilat pėrfitohen nga bima e kanabisit. Droga me potencial mė tė
lartė varėsues ėshtė heroina bashkė me drogat sintetike MDMA, Ecstasy, LSD
etj. Drogat tjera tė pėrmendura mė lartė pėrfshi edhe alkoolin kanė
potencial varėsues mesatar.
PASOJAT
Varėsia e personave
tė cilėt konsumojnė alkool ose/dhe droga ilegale ėshtė pasoja e parė por jo
edhe e vetmja.
Ērregullime psikike dhe trupore
nga tė cilat vuajnė tė varėsuarit paraqesin pasojėn tjetėr e cila ndodh pėr
shkak tė dėmtimit tė strukturave tė trurit nga alkooli dhe drogat ilegale.
Co-varėsia e
personave tė cilėt i pėrkujdesin tė varėsuarit paraqet pasojėn tjetėr tė
radhės. Duke pasur parasysh se pėr tė njėjtin person tė varėsuar pėrkujdesen
sipas rastit dy-tre apo katėr anėtarė tjerė tė familjes, kjo fletė se numri
i tė co-varėsuarve ėshtė tre-katėr herė mė i madh se numri i tė varėsuarve.
Meqė numri i substancave varėsuese ėshtė shumė i madh
brenda kėtij artikulli po i referohemi vetėm varėsisė dhe co-varėsisė nga
alkooli dhe drogat ilegale.
Aspekti specifik:
Rrjedha e co-varėsisė me rastin e varėsimit nga
alkooli dhe drogat ilegale
Faza e parė e marrjes nė mbrojtje dhe e
arsyetimit - Nė kėtė fazė rrethi i ngushtė
familjar dhe tė tjerėt, personin i cili ka filluar tė konsumoj alkool ose
droga ilegale tė shumtėn e herėve e toleron, e merr nė mbrojtje dhe e
arsyeton duke e lidhur konsumimin e alkoolit dhe/ose tė drogave ilegale nga
ana e tij me mbingarkesat dhe stresin e madh nė vendin e punės, apo me
humbjen e personit tė dashur, me problemet shėndetėsore tė
partnerit/partneres, me humbjen e papritur tė pasurisė etj.
Sqarimet e tilla arsyetuese dhe mbrojtėse tė
familjarėve dhe tė tė tjerėve bėhen me qėllim tė lehtėsimit psikik tė
konsumuesit tė alkoolit ose tė drogave ilegale, duke besuar se nė kėtė
mėnyrė ai do tė inkurajohet qė ta ndėrpresė vet konsumimin e mėtejshėm tė
mjeteve tė tilla varėsuese, gjė qė fatkeqėsisht nuk ndodh shpesh.
Pėrkundrazi, marrja nė mbrojte, arsyetimet dhe sqarimet e tilla, konsumuesin
e alkoolit ose tė drogave ilegale e shmangin nga vetėpėrgjegjėsia dhe nga
pėrpjekjet e tij vetanake pėr ndėrprerjen e konsumimit tė mėtejshėm tė
mjeteve varėsuese.
Meqė nė kėtė fazė tė shumtėn e herėve nuk
kėrkohet ndihma adekuate profesionale kjo bėn qė tė nėnvlerėsohet, si
rreziku si varėsimit tė familjarit, ashtu edhe rreziku i co-varėsimit tė
familjarėve tė tjerė tė cilėt e pėrkujdesin atė. Kjo fazė sipas rastit mund
tė zgjasė me muaj ose me vjet.
Faza e dytė, ėshtė ajo e kontrollit tė
vazhdueshėm - Nė kėtė fazė anėtari i familjes veē
ėshtė varėsuar plotėsisht nga alkooli ose/dhe nga drogat ilegale, kurse
anėtarėt tjerė tė familjes tė cilėt e pėrkujdesin atė veē janė co-varėsuar.
Ata anėtarin e varėsuar tė familjes tani e vėnė nėn kontroll tė vazhdueshme,
nė mėnyrė qė ai tė mos vije nė kontakt alkoolin ose/dhe drogave ilegale.
Kėshtu, nė shtėpinė e tė varėsuarit tani mė nuk gjendet qoftė edhe pikė
alkool, kurse sa herė qė anėtari i varėsuar i familjes del jashtė nė
ambiente publike, ai shoqėrohet nga anėtari tjetėr i familjes i cili ka pėr
detyrė qė t`ia pamundėsoj atij marrjen e alkoolit ose tė ndonjė droge
ilegale.
Ndonjėherė, nė kėtė fazė i varėsuari pėr shkak
tė kontrollit tė vazhdueshėm tė familjarėve, pėr njė kohė nuk konsumon ose
konsumon me pak alkool ose droga ilegale dhe kėsisoj pėrmirėsohet, por ai nė
tė vėrtet nuk ėshtė shėruar nga varėsia dhe pėr rrjedhojė vazhdon tė
konsumoj alkool ose droga ilegale fshehurazi nga familja.
Pėrkujdesja e tillė intensive dhe vėnia e tė
varėsuarit nėn kontroll tė vazhdueshėm tė varėsuarin pėrveēse e shmangė nga
vetėpėrgjegjėsia edhe e dėshpėron pa masė, sepse ai fillon tė ndjehet i
armiqėsuar dhe i mosdashur pikėrisht nga mė tė dashurit e tij. Ndjenjat e
tilla bashkė me ndjenjėn e vetfajėsisė bėjnė qė i varėsuari me qėllim tė
lehtėsimit tė tij, tė konsumoj edhe mė tej alkool ose/dhe droga ilegale,
duke rrėshqitur ai kėsisoj brenda qarkut tė djallit (Teufelkreis) prej
tė cilit e ka vėshtirė tė dalė.
Nga ana tjetėr, familjarėt e tė varėsuarit pėr
shkak tė pėrkujdesjes dhe pėrpjekjeve intensive tė pasuksesshme qė kanė bėrė
pėr familjarin e tyre shpeshherė pėr vjet tė tėra, tanimė vuajnė nga
shenjat e co-varėsisė siē janė: gjendjet me dėshpėrim, frikė, pasiguri,
pagjumėsi, pakėnaqėsi dhe shenja tė tjera depresive. Situata pėrkeqėsohet
kur nė familje paraqitėn probleme sociale, kur i varėsuari e humbė vendin e
punės, ose kur ai ėshtė nxėnės e braktisė shkollėn etj. Nė disa raste
familja rrezikohet me shkatėrrim. Bashkėshortėt duan tė ndahen sepse njėri
prej tyre ėshtė varėsuar nga alkooli ose drogat ilegale. Situata bėhet e
padurueshme sidomos kur i varėsuari nga fillon me torturimin e familjarėve
tė tij, kur ai pėrdorė dhunė psikike verbale dhe/ose fizike ndaj prindėrve,
bashkėshortes/bashkėshortit dhe fėmijėve, me ē`rast anėtarėt e familjes pėr
t`u mbrojtur nga i varėsuari detyrohen ta kėrkojnė ndihmėn e organeve
policore. Tė gjitha kėto fenomenit tė co-varėsisė i japin dimensione dhe
specifika tė jetė tė ndjeshme dhe tė mprehta. Edhe kjo fazė sipas rastit
mund tė zgjasė me muaj ose me vjet.
Faza e tretė, e akuzimit dhe e fajėsimit tė tė
varėsuarit - Nė kėtė fazė, si varėsia e anėtarit
tė familjes ndaj alkoolit ose/dhe drogave ilegale, ashtu edhe co-varėsia e
anėtarėve tjerė tė familjes janė thelluar e kronifikuar. Rrethi familjar
duke i qenė i dėshpėruar me mosarritjen e sukseseve lidhur me shėrimin e
familjarit tė varėsuar, fillon tė dorėzohet dhe ta akuzoj tė varėsuarin pėr
konsumimin e mėtejshėm dhe tė pandalshėm tė alkoolit ose/dhe tė drogave
ilegale. Injorimi dhe akuzimi i tillė i familjarėve bashkė me ndjenjėn e
vetfajėsisė bėjnė qė i varėsuari pėr ta lehtėsuar vetėn tė konsumoj edhe mė
shumė alkool ose/dhe droga ilegale, duke rrėshqitur ai kėsisoj sėrish brenda
qarkut tė djallit!.
Faza e tretė e varėsisė dhe co-varėsisė rrjedhė
mė tej nėpėr dy nėnfaza:
Nėnfaza e rehabilitimit tė tė varėsuarve -
Nė kėtė nėnfazė, familjarėt duke mos pasur rrugėzgjidhje tjera, tanimė me
vonesė tė madhe e kėrkojnė ndihmėn e personave profesionist pėr shėrimin e
tė varėsuarve tė tyre, kurse nė raste tė veēanta angazhohen edhe pėr
hospitalizimin e tė varėsuarve nė klinika speciale pėr shėrimin e varėsisė
nga alkooli dhe drogat ilegale. Por derisa pjesa e madhe e tė varėsuarve e
pėrmirėsohen e rehabilitohen pjesėrisht, kurse pjesa e vogėl e tyre shėrohet
plotėsisht, familjarėt e tyre vazhdojnė tė vuajnė edhe mė tej nga shenjat e
co-varėsisė tė pėrmendura mė lartė. Kjo ndodhė sepse ata nė njėrėn kanė
frikė se tė varėsuarit e tyre sėrish mund t`i kthehen konsumimit tė alkoolit
dhe/ose drogave ilegale, kurse nga ana tjetėr ata nuk janė trajtuar e
shėruar nga personat profesionist.
Nėnfaza e rehabilitimi tė tė co-varėsuarve -
Nė kėtė nėnfazė tė co-varėsuarit merren (ishte dashtė tė merren) me
rehabilitimin dhe shėrimin e tyre nga co-varėsia e krijuar tė shumtėn e
herėve pėr vjet tė tėra.
KĖSHILLA
Personi i cili ka filluar tė konsumoj alkool ose
droga ilegale dhe familjarėt e tij duhet tė mos presin dhe ta kėrkojnė
ndihmėn adekuate profesionale pėr parandalimin e varėsisė dhe tė co-varėsisė
qė nė fazėn e parė tė zhvillimit tė tyre. Ndihma e tillė paraqet
prevenimin primar tė varėsisė dhe tė co-varėsisė.
Nė rastet kur varėsia e anėtarit tė familjes dhe
bashkėvarėsia (co-varėsia) e anėtarėve tjerė tė familjes janė zhvilluar
plotėsisht, si i varėsuari ashtu edhe tė co-varėsuarit duhet patjetėr tė
trajtohen nga personat profesionist pėr shėrimin e varėsisė dhe tė co-varėsisė.
Trajtimi i tillė paraqet prevenimin sekondar tė varėsisė dhe tė co-varėsisė.
Nė rastet kur varėsia e anėtarit tė familjes
ėshtė thelluar dhe kronifikuar duke paraqitur rrezik pėr jetė, familjarėt e
tij duhet qė patjetėr tė angazhohen pėr hospitalizimin e tė varėsuarit nė
klinika pėrkatėse pėr shėrimin e varėsive nga alkooli dhe drogat ilegale, si
dhe duhet qė edhe vet tė trajtohen nga personat profesionist pėr shėrimin e
tyre nga co-varėsimi kronik. Ky hapė paraqet prevenimin terciar tė
varėsisė dhe tė co-varėsisė.
Bartur nga shoqata PARANDALO - shoqatė e
komunitetit shqiptar nė Zvicėr, e themeluar nė vitin 2011, e cila veproj nė
mėnyrė parandaluese nė raste tė konflikteve dhe dukurive tė tjera negative.
http://parandalo.ch
|