Aspekti i pėrgjithshėm i Co-Varėsisė ose
Bashkėvarėsisė
Terminologjia
Co-Varėsia ose Bashkėvarėsia paraqet njė
nocion relativisht tė ri nė terminologjinė e varėsisė, qoftė nga mjetet
substanciale, siē janė p. sh: varėsia nga duhani, alkooli, drogat ilegale
etj., qoftė nga mjetet josubstanciale, siē janė p.sh: varėsia nga lojėrat e
fatit, mjetet digjitale etj. Nė shoqėritė e vendeve nė zhvillim, siē ėshtė
edhe shoqėria shqiptare e shpėrndarė nė disa vende ballkanike, nocioni i
co-varėsisė paraqet njė ide dhe koncept fare tė ri dhe mbase edhe tė
panjohur deri mė tani. Pėrafėrsisht e njėjta gjė vlen edhe pėr grupet e
migrantėve tė cilat nga vendet nė zhvillim janė vendosur nė vende tė
zhvilluara siē ėshtė edhe Zvicra. Pikėrisht pėr kėtė arsye ia vlen qė lidhur
me temėn e co-varėsisė tė shkruhet nė gjuhėn shqipe nė faqen e shoqatės
parandalo, nė mėnyrė migrantėt shqiptarė me banim nė Zvicėr tė njihen me
tė.
Definicioni
Co-Varėsia ose Bashkėvarėsia paraqet varėsinė e
tjetrit ose tė tjerėve, nė radhė tė parė tė familjarėve, ose sipas rastit
edhe tė kolegėve tė punės dhe tė miqve tė tjerė ndaj problematikave tė
familjarit, ose tė bashkėpunėtorit i cili ka filluar tė konsumoj mjete
varėsuese, ose veē ėshtė varėsuar prej tyre.
Si ndodhė Co-Varėsia
Co-Varėsia ndodhė si pasojė e pėrkujdesjes dhe e
pėrpjekjeve afatgjata, tė shumtėn e herėve tė pasuksesshme tė familjarėve,
tė kolegėve tė punės dhe e tė tjerėve ndaj personit i cili ka filluar tė
varėsohet, ose veē ėshtė varėsuar nga mjetet varėsuese substanciale, ose nga
lojėrat e fatit etj. Me fjalė tė tjera, derisa njėri nga anėtarėt e familjes
ka filluar tė varėsohet ose veē ėshtė varėsuar nga mjetet varėsuese,
anėtarėt tjerė tė familjes, ose sipas rastit edhe miqtė dhe shokėt e tij
fillojnė bashkėvarėsohen (co-varėsohen) nė raport me problematikat dhe
pėrkujdesjen intensive ndaj tė varėsuarit.
Si zhvillohet Co-Varėsia
Co-Varėsia si edhe varėsia zhvillohet
spontanisht e gradualisht sipas rastit pėr vite tė tėra. Sa mė shumė qė
anėtari i caktuar i familjes varėsohet nga mjetet varėsuese, aq mė shumė
co-varėsohen (bashkėvarėsohen) anėtarėt tjerė tė familjes, tė cilėt atė e
pėrkujdesin dhe e ndihmojnė me qėllim tė shėrimit tė tij. E tėrė kjo
ngjanė me atė thėnien popullore shqiptare sipas tė cilės kur njė person i
familjes ėshtė i sėmurė, sėmurėn tė gjithė tė tjerėt!.
Shenjat e Co-Varėsisė
Me kalimin e kohės te anėtarėt e familjes dhe tė
tė tjerėt tė cilėt e pėrkujdesin tė varėsuarin shfaqėn shenja tė ngarkesave
psikike dhe trupore qė janė pasojė e co-varėsisė. Kėshtu, p.sh: ata vuajnė
nga frika dhe pasiguria se ēfarė do tė ndodhė me personin i cili vazhdon tė
konsumoj mjete varėsuese. Vet pėrpjekjet e tyre tė pasuksesshme pėr ta
ndihmuar tė varėsuarin shoqėrohen shpesh me ndjenjėn e dėshpėrimit,
zhgėnjimit, dėshtimit dhe sipas rastit edhe tė vetėfajėsimit. Ngarkesat e
tilla me natyrė psikike me kalimin e kohės shoqėrohen edhe me pagjumėsi,
kokėdhembje, dhimbje muskujsh e nyjash, lodhje trupore etj. Tė gjitha
shenjat e tilla me natyrė psikike dhe trupore marrė sė bashku paraqesin
shenjat e co-varėsisė prej tė cilave vuajnė tė afėrmit e tė varėsuarit, edhe
nė rastet kur i varėsuari ėshtė shėruar, sepse kanė frikė se ai sėrish mund
t`i kthehet konsumimit tė substancave varėsuese, lojėrave tė fatit etj.
Fazat e Co-Varėsisė
Nė fazėn e parė, familjarėt, kolegėt e punės dhe
tė tjerėt, personin i cili ka filluar tė merr mjete varėsuese, tė shumtėn e
herėve e marrin nė mbrojtje duke e arsyetuar marrjen e mjeteve varėsuese nga
ana e tij p.sh: me stresin e madh nė vendin e punės, ose me ndonjė ngjarje
tė keqe qė i ka ndodhur atij etj.
Nė fazėn e dytė, kur personi veē ėshtė varėsuar
nga mjetet varėsuese, anėtarėt tjerė familjes dhe tė tjerėt pėrpiqen qė atij
t`ia pamundėsojnė ardhjen nė kontakt me mjetet varėsuese duke e mbajtur atė
nėn kontroll tė vazhdueshme etj. Meqė edhe pėrkundėr angazhimeve tė tilla
personi i familjes vazhdon me konsumimin e mjeteve varėsuese, kjo bėn qė te
anėtarėt tjerė tė familjes tė shfaqen ngarkesa psikike tė co-varėsisė tė
pėrmendura mė lartė.
Nė fazėn e tretė, anėtarėt e familjes tė
dėshpėruar me mossuksesin e tyre dhe me vet anėtarin e varėsuar tė familjes
i cili vazhdon tė konsumoj mjete varėsuese, kėtė tė fundit fillojnė ta
akuzojnė pėr mospėrpjekje vetanake pėr ndėrprerjen e konsumimit tė mjeteve
varėsuese. Nė kėtė fazė, anėtarėt e familjes duke u ndier tė pafuqishėm pėr
tu pėrballur mė tej me tė varėsuarin, e kėrkojnė ndihmėn profesionale dhe
institucionale pėr shėrimin e tij.
Kėshilla
Familjari i cili ka filluar tė varėsohet nga
substancat varėsuese ose nga lojėrat e fatit dhe familjarėt e tij tė cilėt e
pėrkujdesin atė, duhet qė ta kėrkojnė me kohė ndihmėn e personave
profesionist me qėllim tė prevenimit primar tė varėsisė dhe tė co-varėsisė
Nė rastet kur anėtari i familjes veē ėshtė
varėsuar, kurse anėtarėt tjerė tė familjes veē janė co-varėsuar, duhet qė tė
dy palėt patjetėr tė trajtohen nga personat profesionist me qėllim tė
prevenimit (shėrimit) sekondar tė varėsisė dhe tė co-varėsisė.
Nė rastet kur gjendja e tė varėsuarit pėr shkak
tė veprimit afatgjatė tė substancave varėsuese ėshtė bėrė kritike, kurse
anėtarėt e co-varėsuar tė familjes ndjehen tė ngarkuar ekstremisht, duhet qė
i varėsuari urgjentisht tė hospitalizohet, kurse familjarėt e tij tė
trajtohen profesionalisht me qėllim tė prevenimit (shėrimit tė pasojave)
terciar tė co-varėsisė.
Kush janė personat profesionist
Nė vendet e zhvilluara me sisteme shėndetėsore
tė etabluara siē ėshtė Zvicra, personat profesionist tė cilėt marren me
parandalimin dhe shėrimin e varėsive dhe pėr rrjedhojė edhe tė co-varėsive
janė tė shumtė, duke filluar qė nga mjekėt e shtėpisė, kėshilltarėt pėr
parandalimin e varėsive, punėtorėt social, sociopedagogėt, psikologėt,
psikiatrat dhe profesionistėt tjerė.
Cilat janė terapitė profesioniste
Kėshillimet dhe terapitė profesioniste pėr
parandalimin e varėsive dhe pėr rrjedhojė edhe tė co-varėsive janė tė
ndryshme dhe tė shumta, duke filluar qė nga kėshillimet psikosociale,
psikopedagogjike e deri psikoterapitė e ndryshme, duke mos i pėrjashtuar
kėtu edhe terapitė e ndryshme trupore kur janė tė nevojshme.
Cilat janė institucionet pėr parandalimin e
varėsive
Nė vende tė zhvilluara siē ėshtė Zvicra
ekzistojnė kėshillimore tė shumta pėr parandalimin e varėsive sipas llojit
tė substancave varėsuese. Mė tej nė kėto vende ekzistojnė edhe qendrat
sociale tė komunave dhe tė spitaleve, tė cilat po ashtu me kėshillimet dhe
ndihmat tjera sociale ndikojnė nė prevenimin e varėsive tė ndryshme. Njė rol
tė veēantė nė prevenimin dhe shėrimin e varėsive kanė institucionet
sociopedagogjike nė tė cilat sipas nevojės mund tė vendosėn pėr njė kohė tė
rinjtė me probleme tė varėsisė.
Cilat janė institucionet pėr shėrimin e varėsive
Edhe institucionet pėr shėrimin e varėsive dhe
pėr rrjedhojė edhe tė co-varėsive nė Zvicėr janė tė shumta. Tė tilla janė
praksat private tė mjekėve tė shtėpisė, tė psikiatrave dhe tė psikologėve,
klinikat speciale pėr shėrimin e varėsive, klinikat universitare psikiatrike
dhe sė fundi edhe klinikat e pėrgjithshme tė cilat merren me shėrimin e
pasojave trupore tė varėsive.
Roli i familjes, i kolegėve tė punės dhe i miqve
Ekzistimi i institucioneve, i personave
profesionist dhe i terapive profesionale pėr parandalimin, rehabilitimin dhe
shėrimin e varėsive, nuk e pėrjashton pėrkujdesjen dhe ndihmėn e anėtarėve
tė familjes, tė kolegėve tė vendit tė punės dhe tė miqve tė tjerė ndaj
anėtarit tė familjes, kolegut/koleges sė punės, tė mikut apo mikeshės, tė
cilėt kanė filluar tė varėsohen ose veē janė varėsuar nga mjetet varėsuese.
Pėrkundrazi, personat qė kanė filluar tė varėsohen ose qė veē janė varėsuar
kanė nevojė pėr mbėshtetjen morale tė anėtarėve tė tjerė tė familjes, tė
kolegėve tė punės dhe tė miqve tė tjerė, pėr t`i pėrballuar kėsisoj ata mė
lehtė situatat kritike tė cilat kanė bėrė qė ata tė rrėshqasin drejtė
varėsimit tė tyre nga mjetet varėsuese ose nga lojėrat e fatit etj.
Por, familjarėt dhe tė tjerėt, ndihmėn dhe
pėrkujdesin qė e bėjnė ndaj tė varėsuarve nuk duhet ta kuptojnė si ndihmė
dhe pėrkujdesje tė vetme, por duhet ta kuptojnė si ndihmė dytėsore dhe
plotėsuese nė kuadėr tė ndihmės profesionale e cila e paraqet ndihmėn
vendimtare. Kėshtu, roli mė i mirė i familjarėve dhe i tė tjerėve nė raport
me tė varėsuarin duhet tė jetė i dyfishtė: nė njėrėn anė t`i pėrkujdesin dhe
t`i inkurajojnė tė varėsuarit, kurse nė anėn tjetėr tė angazhohen qė ata tė
trajtohen nga personat profesionit, sepse kėsisoj i kontribuojnė si shėrimit
tė tė varėsuarve, ashtu edhe parandalimit dhe shėrimit tė tyre nga
co-varėsimi.
Literatura:
Monika Rennert: Co-Abhängigkeit. Was Sucht für
die Familie bedeutet. Lambertus-Verlag, Freiburg im Breisgau 2012,
ISBN 978-3-7841-2089-8.
Pia Mellody , Andrea Wells Miller, J. K. Miller:
Verstrickt in die Probleme anderer. Über Entstehung und Auswirkung von
Co-Abhängigkeit. Kösel, München 1991,
ISBN 3-466-30309-5.
Reinhold Aßfalg: Die heimliche Unterstützung der
Sucht: Co-Abhängigkeit. Neuland, Geesthacht 2005,
ISBN 3-87581-251-4.
Susanne Hühn: Ich lasse DEINES bei dir
Co-Abhängigkeit erkennen und lösen Schirmer Verlag,
ISBN 978-3-8434-0870-7
Bartur nga shoqata PARANDALO - shoqatė e komunitetit
shqiptar nė Zvicėr, e themeluar nė vitin 2011, e cila veproj nė mėnyrė
parandaluese nė raste tė konflikteve dhe dukurive tė tjera negative.
http://parandalo.ch
|