|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
DAN
KOSUMI
Hyrje
Dan Kosumi, lindi mė 1966, nė fshatin Tugjec, komuna e Dardanės. Mėsimet e
para dhe tė mesme i kreu nė Dardanė. Rrjedh nga njė familje atdhetare,e
pėrndjekur dhe e burgosur. Kosumi u rrit dhe edukua sipas traditės sė
malėsisė sė Gollakut me dashurinė pėr atdheun, lėnė amanet nga tė parėt e
tij. Gjatė kohės sa ishte nxėnės nė gjimnazin "9 Maji", sot Ismail Qemali
nė Dardanė,
Letėrsia ka qenė pjesė e pandarė e Kosumit, qysh nė bankat e
shkollės, ku prioritet merrte krijimtaria letrare, megjithėse asnjėherė nuk
iu botuan nė fletushkėn e shkollės, sepse censurohej nga organet e sigurimit
tė kohės. Gjatė arrestimeve dhe bastisjeve qė i janė bėrė shtėpisė sė tij,
disa herė me radhė i janė marrė shumė materiale e dorėshkrime, si: poezi e
prozė, tė cilat nuk i janė kthyer kurrė pas.
Kosumi ka mbaruar studimet nė Fakultetin e drejtėsisė nė
Kosovė, drejtimi Juridik i pėrgjithshėm.
Ėshtė anėtar i ngushtė i Shoqatės kulturore Aleksander Moisiu
ne Vjenė, anėtar dhe bashkėthemelues i Lidhjes sė krijuesve shqiptarė nė
mėrgatė, anėtar i shoqatės sė Shkrimtarėve Naim Frashėri Fushė Kosovė!
Gjatė gjithė kohės ka qenė dhe ėshtė aktiv nė promovimin e
kulturės, vlerave dhe traditės shqiptare ne Austri, pėrmes shoqatave,
klubeve dhe bashkėsive shqiptare ku me sukses ėshtė paraqitur me punimet e
tija para publikut tonė dhe atij austriak, me kėngė dhe recital.
Punimet e tij Kosumi i ka publikuar nė rrjetet e ndryshme pėrmes
internetit dhe mediave tjera elektronike.
Libri poetik
dhe vjen njė ditė
ėshtė libri i tij i parė.
Ka nė proces njė pėrmbledhje tjetėr me Poezi, si dhe punime
tjera
!
Jeton dhe vepron nė Wels tė Austrisė.
I THASHĖ VETES
Mos pusho tė lindėsh vargjet si ylberi,
falu krahėt e shqipes tė ngjiten drejt qiellit,
bekoji me dashurinė tė puthen me diellin,
mbushi me magjinė tė mos vdesin kurrė....
VARGJET E MIA
I shkrova nė varret e shenjta kreshnike,
nė lapidarėt e pavdekėsisė.
I shkrova nėpėr vite e shekuj plot dhimbje,
nė rrudhat e ballit tė popullit tim.
I shkrova ato nė kėtė tokė tė shenjtė,
nė themelet e lashtėsisė, tė forta si graniti...
ATA NA VRANĖ LIRINĖ
Erdhėn atė natė kobzezė, pa hėnė,
si qyqja pollėn vezėt, ngritėn strofullat ku mundėn.
Tokė nuk kishin,
as mėmėdhe,
tė pastrehė
Ata na i vodhėn emrat, se vetė nuk kishin,
sdinin pėr legjendat, pėr trimėritė e burrit,
pėrvetėsuan faltore, varre e themele...
Na e vodhėn kėngėn nė njė natė prilli,
nė degė dhimbjeje,
hije pafajėsie hipokritėsh kėmbėkryq u ulėn.
Ata erdhėn si ėndėrr e keqe,
u shfaqėn jashtė dėshirės njerėzore.
Na e zunė dritėn e diellit, qiellin na e nxinė,
skėterrė...
Na prenė mizorėt,
na vranė,
tė gjallė na dogjėn...
ATA...
Na e pinė gjakun e trupit, na e vodhėn lirinė.
Sot krenohen kur gėnjejnė historitė trillim.
Intervistė prej A-sė deri nė Zh
Shkruaj, - mė thanė, - prej A-sė deri nė Zh.
Pse emri tė fillon me R e mbiemri me K?
Pse kėmishėn e ke tė zezė, pse shallin kuqezi?
Republikėn kėrkoni?
... Albaninė?
... Hė?
Si bishat kur tmerrohen,
gjahun duke coptuar.
Jargėt varg u shkojnė gojėve
Fyejnė, bėrtasin, godasin...
Kėmbėt, duart, trupi mė janė tharė
dhe fryma mė zihet nė kėtė terr.
Eh, sa do tė doja tė flija,
tė mos zgjohesha asnjėherė!
Shkruaj,
prej A-sė deri nė Zh
Ngrihu!- thėrrasin,- Shkruaj!
E sėrish mė shkelin nė ēdo dhimbje njerėzore,
e sėrish mė godasin barbarisht...
letrat mbi tavolinė tė bardha ua lashė
Tė bardha si bora,
tė bardha si e kundėrta e shpirtit tė tyre
Asnjė ravijėzim,
asnjė vijėzim,
asnjė shkronjė su hodh nė torbėn e tyre
Sa mirė!
Tash nuk jam aty...
NĖ OBORRIN E VATRĖS SIME
I ftohtė po lind ky mėngjes.
Jam stepur...
Ngjyra jete kėrkoj.
Ja ku jam, u ktheva pėrsėri
nė kėtė dhč ku kam dhėnė tė qarėn e parė.
Pasqyrė e larme nė ballin e rrugės
Ku janė dyert e vjetra prej druri?
As hapur, as mbyllur.
Heshtje
Sdi pse nuk i shoh.
Sjanė sot tė mė presin,
nė oborrin e vatrės sime, qė dergjet rrėzuar pėrdhe,
njė degė e re hardhie, shtatin ngrehur.
Kishte nisur tė mugullohej
Forma skish mė forma,
ngjyra skish mė ngjyrė.
Ah, tokė e ėmbėl!
E vjetėr, e vyshkur, me mall biri
Gėrmadhash bisedojmė dėshpėrimtarė
e mė tej, ca pentagrame lotėsh ravijėzojnė e zhgėrryejnė
kujtimet.
Fotografi bardhezi, ėndėrr e grisur, rini e plasaritur,
udhėrrėfime pa krye, lule pa erė
Gjysmėmbuluar strehėza prej qerpiēi.
Ah, tokė e ėmbėl!
Do doja tė thėrrisja me sa fuqi kam
mallin qė mė djeg, ta derdh nė lėndinat e vendit tim...
Ja, eci mė tej
OH, ABETARJA!
Abetarja qė ma pati ruajt nėna,
gjysma e djegur, gjysma ngjyrė gri
Edhe pak dhe gjithēka po mė pėrcillet si nė kohėrat e
ikura,
blatuar me qumėsht nėne,
aromė vendlindjeje,
mbrojtje babai...
Erdhe, biri im?,- zėri i mėmės.
- Nė vatrėn tonė na lindi liria.
Mbi jetėt u mbollėn gėrmadha,
mbi gėrmadha u mboll pranverė shqiptare
Mos e trazoni Apolloninė
Era bėn punėn e saj.
Nė horizont shtrin mbretėrinė,
simfonia fishkėllen lehtas
e shumė herė fryn plot mallkim...
Muret janė dėshmitare,
gjak kullojnė ata.
Sarkofagėt thellė nėn dhč,
shpata e heshta,
rrashta e kreshta,
s'durojnė dot mė.
|
