Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
DASHNOR
SELIMI
Hyrje
U lind nė gusht tė vitit 1966 nė Goricė tė Dėshinicės sė
Pėrmetit. Ėshtė marrė me letėrsi qė nė moshė tė re, duke botuar poezi,
tregime, dhe publicistikė nė organe tė ndryshme tė shtypit lokal e qendror.
Ka botuar kėto libra: "Jetė nė dallgė" 2000,
"Dritėhijet "2002, "Lulet e vrara" 2004, "Engjėjt e heshtur" 2006, "Lirikat
e anėvjosės" 2009, "Mesha e mbrėmjes" 2014, poezi.
Ėshtė fitues i disa ēmimeve letrare si nė
vendlindje ashtu dhe nė emigracion. Ėshtė gjithashtu korrespodent i Gazetės
sė Athinės pėr Selanikun dhe reporter i Radio Sarandės nė Greqi.
Ėshtė bashkautorė nė "Antologjinė e tregimit
qipriot", "Shtergėt e Ballkanit", "Qiejt e shpirtit", "Itaka e fjalės",
"Maska e ditės", Egnatia e fjalės", "Retė me harabela" etj. Ėshtė Nėnkryetar
i Lidhjes sė Krijuesve "Dega e Blertė" nė Selanik. Gjithashtu merr pjesė nė
Lidhjen e Krijuesve "Pegasi Albania".
Njė pjesė tė poezive tė tij kanė gjetur botimin
nė gazeta e revista tė ndryshme si nė Mal tė Zi, Greqi, Rumani, Maltė,
Turqi, Itali, Angli, Spanjė, Meksikė etj. Nė qershor tė vitit 2010 W.P.S. nė
njė konkurs tė organizuar nė Indi e vlerėson me ēmimin special tė konkursit.
Νė vitin 2005, libri "Engjėjt e heshtur"
vlerėsohet me ēmimin e parė nga Lidhja e Krijuesve "Pegasi Albania"; ne
vitin 2003 Shoqata "Nėnė Tereza", nė konkursin vjetor, e vlerėson me ēmim
te parė nė publicistikė; nė 15 nėntor 2015 Lidhja e Shkrimtarėve Shqiptar te
Maqedonisė i jep ēmimin vjetor tė poezisė nė takimet e vjeshtės tė
organizuar nė Kėrēovė.
Pėr krijimtarinė e tij letrare janė realizuar
disa emisione televizive dhe radiofonike nė Shqipėri dhe nė Diasporė...
QAN NJĖ VAJZĖ NĖPĖR SHKĖMBINJ
Bie shi.
Pulėbardhat i mungojnė detit.
Shpirti im fillon e loton.
Befas gjėmon deti,
vrrullon era,
thellė mes leshterikėve,
pėrkundej njė kostum dhėndėrie.
Nė breg, nėpėr shkėmbinj,
qante njė vajzė.
Me fustanin e nusėrisė nė duar.
ERDHA TĖ TĖ ZGJOJ NGA JĖ ĖNDĖRR
-Vėllait tim,Fredit-
Ti ike,
ike pa thėnė njė fjalė.
Atėherė kur u takuam nė HESHTJE
dhe valėt e detit nė Kretė,
dridheshin prej ngashėrimit.
Lėndinat e reve,
copėtonin petalet e shiut,
zogjtė, tė trembur,
shkundnin lule mbi arkivolin tėnd.
Unė po vij,
po vij kėto ditė gushti,
pėr t'u takuar nė HESHTJE.
Pasqyra e mermertė vishet nga lotėt.
-Erdhe, -mė the, -vėlla ?
-Erdha tė tė zgjoj nga njė ėndėrr,
pėr tė mos u ndarė kurrė...
XHELOZI
Nė njė gėrshetėz uji,
ti arratiseshe kėmbėzbathur,
...si pulėbardhė.
Pėrreth shkėmbinjtė mbanin vesh...
PĖRMETI
Atje nė Pėrmet,
dritat vezullojnė,
buzė kėmbės sė urės sė bukur, tė virgjėr.
Hija e qytetit kridhet nėpėr mjegulla
e mitra e Vjosės rėnkon nėpėr shkėmbinj.
Dėfrejnė zogjtė dhe lulet,
me ēuditė dhe magjitė e natės,
nėn jastėk shkėmbinjsh tek Guri i Qytetit,
shtojzovallet nė furtuna erėrash,
mbajnė peng hėnėn dhe yjet e rėnė,
nė puthjen diellore tė mėngjezit.
Sytė e Vjosės shkėlqejnė vegimthi,
mes shkėmbinjsh, nė krahėt e trishtė,
kur prehen pak ēaste zogjtė e lodhur,
mbi gdhendjet e daltės sė Odise Paskalit.
Vajzat, butė, si sorkadhe haplehta,
me njė varg tė Naimit nė buzė,
shkojnė buzėburimeve tė Dhėmbelit,
aty ku vaji i kabasė sė Laver Bariut,
pėrpėlitet nė sytė e tyre.
KĖMBĖSORĖT E SHPIRTIT
Skelat e reve i ngjita mes shiut,
pėr tė transportuar dhimbjen,
qė vizatonin muret e ikjes.
Braktisėm mė tej, o Zot !
Nė atė hapėsirė plot dritė,
e qesh si vesa e mėngjezit,
nė barin e njomė.
Kėmbėsorėt e shpirtit tim.
Shtrihem i heshtur si guri,
qė moti tė thahet mbi buzėt e ėndrrės sime,
pėr tė mė sjellė pas,
njė tingull qė vite s'e dėgjoja.
Nė rrugėn e gjatė, kėmbėsorėt
shndėrrohen nė engjėj,
aty pranė qiellit lėshohen qepallat
e lotit, qė derdhej nė rėrė.
BUKURIA DRIDHEJ NĖN ĒARĒAF
Sonte jam i vetėm...
Sa do tė doja tė vije nė shtratin tim,
tė bardhė, tė bėrė akull.
Ti mė mungon,
mė mungon drita, zjarri.
Nėpėr pasqyrat e mureve,
pėrplasen vizatimet,
hijet e ftohta.
Ti erdhe...
Me ata gishta tė butė,
mė lėmove lėkurėn time.
Bukuria dridhej nėn ēarēaf.
|