|
Tė relaksuar bisedoni dhe
ēlodheni me njė mikun tuaj nė njė kafene tė qytetit bregdetar ku ju keni
shkuar pėr pushime. Mbi tavolinė ndjeni aromėn e kafes sė porositur. Dhe,
pėr njė moment, juve ju pėrshkon njė ndjenjė e ēuditshme dhe ju duket sikur
keni qenė edhe njė herė kėtu. Pikėrisht nė kėtė karrige, nė kėtė tavolinė
dhe po e njėjta aromė e kafes! Bile, juve ju kujtohet edhe fluturimi i njė
mize pranė filxhanit... pėrjetim i pėrsėritur! Por, kur kishte ndodhur kjo?
A ėshtė kjo vallė e mundur? Ju ndodheni pėr herė tė parė nė atė vend...
Kjo ndjenjė konfuze e njė
situate tė panjohur por tė pėrjetuar mė parė, nuk ėshtė diē e pazakontė. Me
siguri se shumica prej nesh e ka pėrjetuar, sė paku njė herė, kėtė ndjenjė
tė ēuditshme. Dhe, kjo dukuri e pazakontė, ky fenomen psikologjik, ėshtė
emėrtuar si Deja-vu, qė rrjedh nga frėngjishtja, e qė do tė thotė njė herė
e parė (pėrjetuar) ose tashmė e parė (pėrjetuar). Anketat e ndryshme, nė
shumė vende tė botės, kanė vėrtetuar se dikur rreth 70% e njerėzve e kanė
pėrjetuar fenomenin Deja-vu. Njė studim i bėrė nė Universitetin Halle-Wittenberg
tė Gjermanisė shkon edhe mė lart. Ai rezultoi se 90% e pjesėmarrėsve e
kishin pėrjetuar, sė paku njė herė, njė situatė tė tillė. Edhe nė forumet
shqiptare (virituale), ku diskutohej pėr fenomenin Deja-vu, shumica e
diskutuesve e pranojnė se kishin pėrjetuar efektin e Deja-vu-s. Ja disa nga
postimet e diskutuesve:
A. - Ndjenja e Deja-vu-s ,
nuk tė ndodh veē njė herė, por shpesh herė. Personalisht e kam shpesh ketė
ndjenje, dhe pėr ēudi, disi truri im, sikur pėrkujton se njė bisede apo njė
veprim po ndodh pėr te dytėn herė!
L. - ...shpesh me ndodh.
Ja p.sh. njė situate qė ėshtė kah ndodh momentalisht, me duket se ka ndodhur
edhe mė parė. Gjithēka ėshtė plotėsisht e njėjte... gjithēka e pėrjetoj si
pėr herė tė dytė! Gjithashtu e di se cila ėshtė fjala tjetėr. P.sh. qė ka
pėr tma thėnė personi... Shumė interesant ...shumė mister.
K. - Mua personalisht mė
ndodh shpesh njė gjė e tillė. Kur jam nė ndonjė situate nė jetėn e
pėrditshme (pa marr parasysh ēfarė situate) mė ndodh qė tė mendoj se kjo
situate ka ndodhur edhe mė parė, para disa kohesh.
E. - Edhe mua mė ka
ndodhur shumė herė. Ēka me duket interesant ėshtė se gati ēdo herė ka qenė
njė situatė e parėndėsishme...
M. - Nuk mendoj se vuaj
nga ky fenomen, se ėshtė diē qė mė ndodh rrallė, ama ngel nė kujtesėn
time...
A. - Mua kur mė ka
ndodhur, disa herė kam menduar se ka tė ngjarė qė unė kam qenė mė herėt nė
ketė bote, por nė njė trup tjetėr, e tash kur mė ripėrsėriten ato gjėra me
duket se po i dijė tė gjitha, por jo nė ketė trup qė jam tash....
M. - Kjo edhe mua mė
ndodhe shumė herė por zgjatė vetėm 2-3 sekonda. E di se ēka ndodh nė atė
moment ....dhe mė duket qė e kam pėrjetuar atė situatė mė pare.
Edhe pėr kėtė dukuri,
sikurse edhe pėr shumė dukuri tė tjera, kanė shfaqur interesim shumė koka tė
mėdha njerėzish qė nga lashtėsia. Pėrjetimet e tilla i pėrshkruan para mė
se dy shekujsh edhe i shenjti Augustin, e tė cilat i krahason me kujtesėn e
falsifikuar. Fenomenin Deja-vu, flitet se e ka pėrjetuar edhe Napoleon
Bonaparta. Derisa e vėshtronte ushtrinė e armikut, i ishte parafytyruar
beteja e cila do tė pasonte pak qaste mė vonė. Bile supozohet se edhe vet
dukuria Deja-vu, e ka burimin nga ajo kohė. S. Frojdi e ndėrlidh dukurin e
Deja-vu-s me mendimet dhe imagjinatėn tona, tė ndrydhura, pėr ndonjė arsye,
diku thellė nė ndėrdijen tonė ose me sekuenca tė harrura nga ėndrrat tona
tė shumta, tė cilat nė situata tė reja krijojnė ndjenjėn e Deja-vu-s. Edhe
J. W. Gete, nė njė nga librat e tij e pėrshkruan njė pėrjetim qė i pėrngjanė
shumė fenomenit Deja-vu.
 Nė
librin Sajimi dhe e vėrteta, ai e pėrshkruan njė situatė, kur si i ri,
duke kalaruar me kalė nėpėr natyrė, e sheh pėr njė moment vetveten,
gjithashtu duke kalaruar nė njė kalė tjetėr, por nga drejtimi i kundėr. Aty
dukej mė i moshuar dhe i veshur me rroba tjera. Disa vite mė pas, ai kalėron
rastėsisht po nėpėr tė njėjtin vend dhe i kujtohet plotėsisht pėrjetimi i
mėhershėm dhe vėren se vėrtet ai bartte po ato rroba tė cilat i ishin
parafytyruar atėherė. Kėtė dukuri nuk ka mundur ta tejkaloj as Holivudi,
pėr tė cilėn edhe ka realizuar njė film me tė njėjtin emėr Deja-vu - gara
kundėr kohės, ku rolin kryesor e interpreton artisti i mirėnjohur Denzel
Washington.
Nė fakt ēėshtė Deja-vu?
Njėri ndėr profesorėt e
psikologjisė nga Universiteti i Dallasit, qė u mor posaēėrisht me dukurin
Deja-vu, ėshtė Alan Brown. Ai kishte mbledhur studime tė shumta nga kolegėt
e tij shkencėtar, nė lidhje me kėtė fenomen, dhe i kishte studiuar me vite
tė tėra. Rezultatet e tij ishin deprimuese: aq shumė mendime kishte, po aq
sa edhe shkencėtar!
Megjithatė, tė gjitha kėto mendime (supozime)
nga hulumtimet dhe eksperimentet e bėra, shkencėtarėt i ndajnė nė dy grupe.
Disa mendojnė se fenomeni Deja-vu ėshtė ērregullim psikologjik i njė lidhje
tė shkurtėr nė tru, ose thėnė ndryshe, njė mini-sulm nė tru, dhe si pasojė
e atyre ērregullimeve, halucinacionet e reflektuara, pranohen si realitet
faktik. Ndėrsa tė tjerėt mendojnė se kėtu kemi tė bėjmė me pėrjetime tė
mėhershme, tė memorizuara diku thellė nė ndėrdije, tė cilat nė momente tė
caktuara, i perceptojmė si Deja-vu, pra, nga eksperienca dhe ngjashmėria e
tyre, krijojmė bindjen se njė situatė tė tillė e kemi pėrjetuar edhe mė
parė.
Sipas pėrkrahėsve tė teorisė sė parė (anomalisė
mentale), ku fenomen paraqitet, pasi njė devijim i pėrcaktuar nė tru,
shkakton spontanisht ndjenjėn e njohjes. Normalisht kjo ndodhė nė laprat e
tėmthit tė trurit, nė qendrėn e vetėdijshme tė kujtesės, ku Hippocampusi,
rregullon sipas njė strukture tė veēantė, pėr secilin perceptim shqisore
pėrshtypjen e tė njohurės ose tė panjohurės. Nėse kjo pėrshtypje ėshtė e
njohur, neuronet flakėn nė njė pjesė tjetėr tė laprave tė tėmthit, tek
parahippocampalis Gyrus, ku edhe shkaktohet ndjenjėn e njohjes. Tek
fenomeni i Deja-vu-s, flakėn neuronet nė parahippocampalis Gyrus, pa u
pėrcaktuar mė parė si perceptime faktike. Pra, truri na mashtron dhe tek ne
paraqitet ndjenja e njohjes, e bindjes sė pėrjetimit tė situatės edhe mė
parė. Njė anomali e tillė mund tė shkaktohet nga faktor tė ndryshėm si:
lodhja, medikamentet etj., por mė shpesh nga ndonjė avari qė pason gjatė
proceseve metabolike nė tru.
Argumente pėr kėtė teori paraqesin pacientėt qė vuajnė nga
epilepsia, ku vatėr e sulmeve janė laprat e tėmthit. Ata edhe pėrjetojė
jashtėzakonisht shpesh fenomenin Deja-vu. P. sh. kemi rastin e Klaus Gecke-s
nga Berlini, tė cilit, gjatė mėnjanimit tė njė tumori nė tru, i lėndohen
kėto qendra tė kujtesės, dhe dy muaj mė pas, ai fillon tė pėrjetoj diē tė
ēuditshme: Nė rrugė dhe gjetiu kisha ndjenjėn se secilin njeri po e njoh!-
shprehej ai mė pas. Nė kokėn e tij, pas operimit, ishte zhvilluar epilepsia.
Neurologėt besojnė se janė nė gjendje qė nė ēdo kohė tė provokojnė ndjenjėn
e Deja-vu-s. Nėse parahippocampalis Gyrus ngacmohet me sinjale elektrike,
sipas tyre, provokohet ndjenja e njohjes, tė cilėn e dėshmojnė pacientėt e
eksperimentuar.
Mirėpo, edhe
pėrkrahėsit e teorisė tjetėr kanė argumentet e tyre.
Ata mendojnė se gjithēka qė na duket si e
njohur, ne veē e kemi parė ose pėrjetuar diē tė ngjashme, ndoshta vite e
vite mė parė, por me kohė ėshtė harruar diku nė depon e kujtesės. Nė fakt,
gjatė procesit jetėsor ne u nėnshtrohemi vazhdimisht veprimit tė numrit
jashtėzakonisht tė madh tė ngacmimeve. Pra, ne pranojmė shumė mė shumė
pėrshtypje se sa nė tė vėrtet mendojmė. Mirėpo ne perceptojmė dhe zgjedhim
vetėm njė pjesė tė vogėl tė tyre, ato qė i konsiderojmė si mė tė rėndėsishme
dhe nevojshme pėr mirėqenien tonė. Pra, truri vendos se cilat informacione
meritojnė vėmendjen dhe cilat mospėrfilljen tonė dhe ato informacione i
memorizon nė forma tė ndryshme. Njė pėrshtypje nga ambienti i jashtėm,
qarkullon nė forma tė ndryshme nėpėr procesin pėrpunues tė trurit dhe tek nė
hierarkinė mė tė lartė qendrore tė tij, kėto pjesė informacionesh krijojnė
imazhin e plotė. Mendohet se dukuria Deja-vu paraqitet kur ndonjė nga kėto
informacione arrin pak me vonesė nė hierarkinė qendrore. Pra, arrin deri tek
qendrat e kujtesės, derisa informacionet e tjerat veē kanė kaluar nė
vetėdije. Kjo ngecje e informacioneve krijon pėrshtypjen se situata pasuese
pėr ne ėshtė tashmė e njohur.
Ekzistojnė edhe shumė teori tjera rreth
fenomenit Deja-vu. Spanjolli Hoze. L. Pinios, mendon se paraqitja e
Deja-vu-s shfaqet si pasoj e njė moskordinimit mes receptorėve dhe
efektorėve. Derisa njeriu pėrmes shqisave pranon perceptimet nga bota e
jashtme, dėgjon, sheh, ndjenė etj. dhe kėto informacione i memorizonė nė
ndėrdije, mendja e tij ndodhet krejt diku tjetėr. Dhe kur kėto dy procese
koordinohen, pra kur vetėdija bėhet e vetėdijshme pėr situatėn, paraqitet
fenomeni Deja-vu. Tani njeriu e pėrjeton situatėn, qė e ka ndjerė pak
sekonda ose milisekonda mė parė, edhe emocionalisht.
Mirėpo ka edhe shkencėtarė tė tjerė qė mendojnė
se fenomeni Deja-vu ėshtė i lidhur me ērregullimet e rėnda shpirtėrore siē
ėshtė epilepsia, skizofrenia, anksioziteti etj. dhe kėto dukuri shfaqen
gjatė fazave sulmuese tek tė sėmurit.
|
