Deva-ju nga njė kėndvėshtrim pak mė tjetėr!
Ėshtė me rėndėsi tė theksohet se shumica e
eksperimentimeve nė kėtė drejtim bėhen nėn ndikimin e hipnozės. Bile njė
grup shkencėtarėsh nga Anglia, nė krye me Psikiatrin A. OConnor, deklaruan
se kanė arritur ta provokojnė pėrjetimin Deja-vu artificialisht nė
laborator, dhe atė falė hipnozės. Mirėpo hipnoza, edhe pse e pranuar nga
gjiri i shkencės si e vetmja degė nga lėmi i parapsikologjisė, pėr shumė
shkencėtarė skeptik mbetet edhe mė tej ēėshtje diskutabile, pasi definicion
tė plotfuqishėm pėr tė, edhe sot e kėsaj dite nuk ka. Ajo mbetet akoma e
definuar si dukuri, mistiko-shkencore. Por nė fakt, pavarėsisht nga kjo,
ndikimi i hipnozės nė gjithė organizmin ėshtė i pamohueshėm, ndaj edhe
zbatimi i saj nė qarqe tė ndryshme, e sidomos nė mjekėsi ėshtė gjithnjė e mė
i madh.
Hipnoza mund tė merret edhe si njė urė lidhėse
nė mes tė dukurive shkencore empirike dhe dukurive paranormale,
pėrgjithėsisht tė karakterit psikik. Dhe kjo lidhshmėri u jep edhe
hulumtuesve tė parapsikologjisė po aq tė drejt nė interpretimin e kėtyre
dukuria, pjesė e sė cilės ėshtė dhe Deva-ju, sa edhe hulumtuesve shkencor,
pavarėsisht kėndvėshtrimeve tė tyre tė kundėrta.
Njėra nga teoritė e parapsikologėve pėr
paraqitjen e kėtyre pėrfytyrimeve tė ēastit nga njė situate e
panjohur, por tė pėrcjella me ndjenjėn e tė pėrjetuarit e asaj situate edhe
mė parė, pra Deja-vu-s, ėshtė edhe fenomeni i
parandjenjės ose parashikimit, qė shpesh ndėrlidhet me profecitė. Sipas
kėsaj teorie, ky fenomen dėshmon afinitete mbinatyrore qė posedon qenia
njeri pėr parashikimin e ardhmėrisė, pra kalimit nė njė dimension tjetėr, i
cili pėr ne ėshtė akoma i panjohur. Ne situata tė caktuara, ne (dija,
shpirti, astrali...) shkėputemi pėr pak qaste nga realiteti qė e perceptojmė
pėrmes pesė shqisave tona, dhe kalojmė nė njė dimension tjetėr, nė tė cilin,
edhe pse pėr pak sekonda, ne jemi nė gjendje tė udhėtojmė nė ardhmėri dhe ta
shohim ose pėrjetojmė atė.
Teoria tjetėr ėshtė ajo e dijės mė tė lartė, tė
quajtur Dija kozmike. Quhet kėshtu, pasi nė tė nuk ekzistojnė kufij midis
objektivitetit dhe subjektivitetit, prandaj gjithēka ekziston dhe gjithēka
ėshtė gjithēka. Nė kėtė rrjet tė dimensionit kozmik nuk ekziston objekti i
izoluar, p.sh. nuk ekziston vetėm gishti, gishti njėkohėsisht ėshtė edhe
dora, dora ėshtė trupi e trupi ėshtė gjithė njerėzimi: e kaluara, e
tanishmja dhe e ardhmja njėkohėsisht. Pra, nė kėtė Dije kozmike gjenden tė
gjitha njohurit, si pėr tė kaluarėn, tė tashmen por edhe pėr tė ardhėm. Ata
njerėz qė kanė arritur pėrsosmėri nė kėtė drejtim, qė ndryshe quhen edhe
njerėz tė pėrndritur, e kanė edhe aftėsinė pėr ti lexuar, parė apo
pėrjetuar ngjarjet, edhe nė tė kaluarėn por edhe nė tė ardhėm. Edhe
fenomeni i Deva-ju-s, sipas kėsaj teorie, ėshtė pjesė e Dijes kozmike, qė
neve na paraqitet pėr pak ēaste nė situata tė caktuara.
Disa tė tjerė mendojnė se Deja-vu ka lidhshmėri
me dukurinė e telepatisė. Pėrmes mėnyrės telepatike, mendimet e emetuara nga
dėrguesi qė shpėrndahen nė hapėsirė, vetėdijshėm apo pavetėdijshėm, pranohen
nga pranuese me tė cilin ai ėshtė nė lidhje mentale. Valėt e emetuara
pėrpunohen nga qendrat pėrkatėse nė tru, ku shndėrrohen nė mesazhe tė cilat,
tek pranuesi, krijojnė ndjenjėn e njohjes ose pėrfytyrimin e njė situate tė
pėrjetuar edhe mė parė. Kėtė gjendje e pėrshkruan edhe profesori dhe
psikologu i njohur C. K. Jungu, nė teorinė e tij tė Sinkronicitetit. Jungu
mendon se pėrveē lidhjeve kauzale nė mes tė paraqitjeve nė natyrė,
ekzistojnė edhe lidhje sinkronike akauzale, tė cilat i lidhin dy dukuri me
pėrmbajtje tė njėjtė. Gjithēka qė ndodh nė njė moment tė caktuar pėrmban
karakteristikat e atij momenti. Nė ato raste pėrmbajtja e vetėdijes sė
emetuesit dhe pranuesit, janė tė njėjta pėr nga kuptimi, sepse pėrmbajtja e
njėjtė ose e ngjashme paraqitet nė momentin e njėjtė tek te dy, mirėpo tek
pranuesi, ajo pėrmbajte krijon ndjenjėn e njohjes sė situatės, edhe pse e pa
pėrjetuar kurrė mė parė. Kjo teori sqaron edhe fenomenin e lindjes sė ideve
njėkohėsisht te dy persona qė pėrdoret shpesh nė biseda tė zakonshme si: ma
more fjalėn nga goja.
Temė nė vete ėshtė edhe teoria e reinkarnimit, pra,
ringjallja ose e thėnė ndryshe lindje e re nė njė kohė tjetėr dhe trup
tjetėr. Reinkarnimi si proces njihet dhe pranohet nga shumė popuj, por pėr
besimtarėt e budizmin, reinkarnimi paraqet procesin bazė tė ndėrtimit tė
kėtij religjioni. Edhe tek kjo dukuri hulumtimet e pėrgjithshme, bazohen
pėrgjithėsisht nė eksperimentimet qė bėhen mė ndihmėn e hipnozės, ku
mediumi, pėrmes sugjestioneve dėrgohet nė kohėn para lindjes ku ai e gjen
vetėn tė transformuar nė njė kohė dhe trup tjetėr. Njohja zyrtare e hipnozės
nga shkenca bashkėkohore po i kthehet asaj si bumerang, pasi hipnoza si
dukuri mistiko-shkencore, tek fenomeni i reinkarnimit me faktet e
pamohueshme, po e sfidon tashmė vetė atė. Ka raste kur mediumi, fillon tė
falsė edhe gjuhė tė huaja, pėr tė cilat nė pėrditshmėri nuk ka kurrfarė
njohurie. P.sh. kemi rastin e 12 vjeēares nga Berlini J. Markard, e cila pas
njė traume tė rėndė, fillon tė flas rrjedhshėm nė gjuhėn italiane, e tė
cilėn kurrė mė parė nuk e kishte mėsuar. Ajo deklaronte se quhej Rozeta K.
Se kishte lindur nė Itali mė 1887 dhe kishte vdekur mė 1917. Kishte njė
vajzė qė tanimė jetonte nė atė shtėpi. Verifikimet vėrtetuan saktėsinė e
vajzės. Nė derė u paraqit njė grua e moshuar e quajtur Fransea, qė ishte e
bija e Rozetes e cila, vėrtet kishte vdekur mė 1917.
Ithtarėt dhe besimtarėt e kėsaj teorie e
pėrshkruajnė edhe talentin e individit, jo si njė dhunti, prirje tė lindur,
por si njė dukuri tė trashėguar, pra tė bartur, nga jetėt e kaluar. Edhe
fenomeni Deja-vu, pėr pėrkrahėsit e kėsaj teorie, nuk ėshtė asgjė e
jashtėzakonshme, thjesht, njė pėrjetimit nga jetėt e kaluara. Jeta, sipas
tyre, nuk fillon me lindjen, dhe as qė mbaron me vdekjen. Ajo ėshtė njė
vazhdimėsi reinkarnimesh.
Edha pas gjithė kėtyre teorive sqaruese
shkencore e mistike, ēėshtja e fenomenit Deja-vu mbetet akoma e mbėshtjell
me vellon e misterit - enigmė e pazgjidhur.
Natyra enigmatike e njeriut
Misteri i fenomenit Deja-vu nuk qėndron nė
natyrėn e saj enigmatike, por nė natyrėn enigmatike tė vet qenies njeri.
Njeriu, siē e dimė edhe shkencėrisht, ėshtė qenie me aftėsi tė kufizuara.
Pra ai nuk ėshtė njė specie e pėrkryer, edhe pse ne kemi dėshirė tė mendojmė
ashtu. Ai pėrkufizohet vetėm nga pesė shqisat e tij, dhe pėrmes tyre e
percepton realitetin qė e rrethon. Pra, bota qė na rrethon nuk ėshtė e
pėrkufizuar, por tė kufizuara jemi vet ne. Ambienti ku frymojmė dhe veprojmė
ėshtė shumė mė i pėrsosur se sa mendojmė se e njohim ne. Sipas ligjeve tė
fizikės, realiteti objektiv nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrpos lėvizjesh tė
vazhdueshme tė llojeve tė ndryshme tė energjisė. Njeriu, falė organeve
shqisore dhe sistemit nervor ėshtė nė gjendje ti regjistroj kėto lėvizje tė
energjisė. Kėshtu qė ēdo gjė qė ne pėrjetojmė gjatė procesit jetėsor, e
perceptojmė pėrmes kėtyre pesė shqisave. Mirėpo, tė perceptuarit nuk ėshtė
proces aq i thjesht, pėrkundrazi, ai ėshtė proces shumė mė i ndėrlikuar,
pasi nė vete pėrfshin edhe shumė nėnprocese tė lloj-llojshme dhe tė
komplikuara. Dhe pasi qenie njeri ėshtė e pėrkufizuar, ose thėnė ndryshe e
kushtėzuar, vetėm nga kėto pesė shqisat, ajo nuk ka mundėsi ta ndjej, shijoj
e pėrjetoj gjithė madhėshtinė e ambientit qė na rrethon, e mė kėtė edhe tė
gjitha proceset e ndryshme qė zhvillohen nė tė. Prandaj edhe shumė fenomene,
e ndėr to edhe dukuria Deva-ju, mbetėn mister pėr kapacitetin e njohurive
tona. Mister qė provokon edhe debate nga mė tė ndryshme nė lidhje me to.
Dhe pėr ta sqaruar paksa mė mirė pėrkufizimin
shqisor tė qenies njeri, po e marrim si shembull vetėm spektrin rrezatues
elektromagnetik. Nė atė spektėr, pjesa e dritės qė ne arrijmė ta kapim
pėrmes shqisė sė tė pamurit, quhet drita e dukshme. Dhe kjo dritė e
dukshme, nė atė spektėr, ėshtė vetėm njė prerje tepėr e hollė nė krahasim
me spektrin e pėrgjithshėm ekzistues qė i ėshtė e njohur shkencės, sė paku,
deri mė sot. Ajo ka njė gjatėsi valore prej vetėm 380-750 nanometrash nga
gjatėsia e pėrgjithshme elektromagnetike, qė ėshtė 103 metra tek
radiovalėt dhe arrin nė 10-15 metra tek rrezet kozmike. Edhe pse
prerje shumė e vogėl, ne, pėrmes shqisės sė tė pamurit, arrijmė ti
pėrjetojmė nė mėnyrė tė vetėdijshme ato ngacmime dhe ta shohim e shijojmė
koloritin e mrekullueshme tė botės qė na rrethon, tė ngėrthyer nė miliarda
nuanca nga mė tė lloj-llojshmet.
Por, rrezet e tjera si ato: ultraviolet, rėntgen,
infra tė kuqe, mikrovalėt, radiovalėt etj., pėr fat tė keq, shqisa e tė
pamurit nuk arrin ti regjistroj! Por kjo nuk do tė thotė se ato nuk
ekzistojnė. Ato nė fakt janė, veprojnė, por kufizimi i shqisave tona nuk na
mundėson qasje nė to. Dhe tek mė vonė, kur pėrmes ndihmės sė instrumenteve
spektrometrike u bė i mundur regjistrimi i asaj drite tė padukshme pėr
syrin tonė, u dėshmua njėkohėsisht, se ajo qė nė fakt ėshtė e pakapshme pėr
shqisat tona, nuk do tė thotė se ėshtė ērregullim psikik e as fiksion i
marrė.
Shfrytėzimin e kėtyre valėve sot e hasim nė
shumė sfera tė jetės, duke filluar nga mjekėsia (rrezet rėntgen); radiovalėt
qė na mundėsojnė komunikim medial (radioja, TV-ja etj.), e deri tek
mikrovalorėt, me tė cilėt ėshtė e pajisur pothuajse secila shtėpi.
Por mė herėt, kur kėto rreze nuk ishin tė
njohura, vetėm ideja pėr ekzistimin e tyre do e sillte njeriu nė pozitė tė
palakmueshme (injoruese, pėrqeshėse etj.) para tė tjerėve. Dhe atė thjesht,
vetėm pėr faktin qė shqisat tona nuk janė tė afta ti regjistroj ato. E
njėjta gjė vlen edhe pėr fenomenet paranormale, pjesė e sė cilės ėshtė edhe
Deva-ju. Merreni me mend se si do i shihnim mrekullitė e natyrės, sikur
shqisa jonė e tė pamurit tė kishte mundėsin ti perceptoj, po e zėmė, edhe
rrezet ultraviolet ose rrezet infra tė kuqe! Po sikurse edhe shqisat tjera
tė kishin aftėsi mė mėdha perceptuese. Po sikur njeriu tė posedoj edhe
shqisėn gjashtė... Natyrisht qė shumė, shumė mė ndryshe sesa nga
kėndvėshtrimi qė i shohim ne sot.
Siē u tha edhe mė lartė, realiteti objektiv nuk
qenka asgjė tjetėr vetėm lėvizje e vazhdueshme e lloje tė ndryshme tė
energjisė. Anadaj edhe shtrohet pyetja: a i njohim ne tė gjitha llojet e
energjisė? Natyrisht, qė pėrgjigja do tė jetė JO. Atėherė si mund ti
gjykojmė gjėrat qė nė realitet fare nuk i njohim. Si marrim guxim ti quajmė
pseudodituri kėto fenomene? Me ēfarė tė drejte i ofendojmė tė tjerėt vetėm
pse nuk pajtohen me ligjet ekzistuese tė shkencės empirike? Pse vallė nuk
mund tė pajtohemi me kėtė realitet dhe nuk e pranojmė faktin se kėto dukuri
janė jashtė forcės sė tė kuptuarit tė shqisave njerėzore?... Ne jemi shumė
tė vegjėl nė skemėn e pėrgjithshme kozmike, jo vetėm si qenie njerėzor, por
si planet nė pėrgjithėsi. Jemi vetėm si njė kokėrr rėre nė njė shkretėtirė
tė pafund.
|