|
Mė i vjetri i Delinjve qė mbahej mend, quhej
Tahir, prej nga e ka marrė emrin edhe lagja e tyre. Deliu, lindur dhe rritur
me halle nė Radishevėn trime nė fakt pėr rininė e tij nuk kemi shumė tė
dhėna qė mund tė shkoqisnim shumė detaje, ai dajat e tij i kishte nga fshati
Qirez e ėma e tij quhej Sherife, ndėrsa babai Musli.
Deliu u burrėrua dhe jeta e ngėrtheu nė kthetrat
e veta, ai ishte i martuar bukur nė moshė tė shtyrė me Qamilen nga fshati
Qabėr, e cila pėr fatin e tij tė lig i vdes shumė e re, duke ia lėnė tri
vajza, Maliqen qė u martua nė Klinė tė Skenderajt, Halėn qė u martua nė
Kasterc dhe Zelihen qė u martua nė Zhabel tė Dukagjinit. Si dhe tė vetmin
djalė, pra Mehmetin e vogėl 1891 - 1943. Mbase qė atėherė i mbeti edhe emri
Mehmeti i vogėl, por qė ka edhe shpjegime tjera si: E thėrrisnin Mehmeti i
vogėl, pėr ta dalluar nga i vėllai i shotės Meti, por edhe mė vonė nė Ēetė e
thėrrisnin po mė kėtė emėr, ngase ishte gati mė i riu nė Ēetė- tregonte
Bajram Zena, bashkėluftėtarė i Lėvizjes.
Shumė mė vonė, Deli Plaku martohet pėrsėri, kėtė
radhė me Zahide Ali Halilin nga fshati Syriganė e cila kur erdhi nuse nė
Radishevė, Mehmetin e vogėl e gjeti po thuaj nė moshė tė njomė. Zahideja,
ishte e mbesa e Halil Sejdisė. Pra, gjyshi i saj Halili, ishte burrė qė
kishte emėr e konak atė kohė nė Syriganė e rrethinė. Duke qenė se Syrigana
ka njė pozitė strategjike, ka qenė gjithė herė e sulmuar prej barbarėve
serb. Njė grup banditėsh serb, njė natė tė vonė i kishin vėnė pusi pėr tė
saten herė me qėllim qė ta vrasin Halilin- gjyshin e Zahidesė. Ai, tek po
vinte kaluar mbi gjokun e bardhė, me martinėn e gjatė gati pėr zjarr,
vigjilent dhe duke nuhatur terrenin. Gjoku sikur po i jap shenjat tė zot,
duke zgjatur veshtė pėrpara, dhe duke i rėnė me kėmbė tokės e duke lėshuar
turfullimė me hundė, qė ishte shenjė jo e mirė! Halili e vėrejti rrezikun,
por nuk kishte rrugė tjetėr, veē pėrpara pėr tė ēa rrethimin. Ai i dha zjarr
ēarkut tė martinės sė gjatė edhe gjokut po i lėshon za- si dikur nėpėr
legjenda:
Gjok or bir qenkam rrethua,
nkjoft se ti ke me na pshtua,
ta dhash besėn skam me tmohua!
pra nkjoftė se ne kem me ra,
na mes veti skem me u nda
gjatė me lot kanė me na qa,
prej xhemati skam me tnda!...
Ai mblodhi frerin e gjokut, duke e therur atė mė
zigji. Gjoku mblodhi trupin e ia dha vrapit fluturim, duke ēarė mes pėr mes
pusinė. Krisen pushkėt, dhe gjoku nė vėrsulje kishte ndalur plumbat me
gjoks!... Gjatė shkėmbimit tė tė shtėnave, falė natės Halilin nuk e kishte
marrė as njė plumb, heu, gjoksi i gjokut ish bėrė shkrumb!...
Tė nesėrmen gjoku kishte rėnė pėr dhe... Halili
kishte thirrur tė shtat komshinjtė pėr ta varrosur gjokun, dhe pėr shtatė
ditė me radhė ia kishte ndezur nga njė kandil tek varri qė ia kishte bėrė nė
kopshtin e vet me mollė.
Pėr shtatė ditė ai skishte vėnė bukė nė gojė,
pėr shtatė ditė ai verė me gojė spo banė,
pėr shtatė ditė ai nuk kishte folė,
pėr shtatė ditė ai veē po pi duhan!...
Si nė legjendė, po, vėrtetė nėse legjendat kanė
pėr bazė ndodhitė ēudibėrėse e mbinjerėzore, qė mishėrohen me sakrificat mė
sublime, pse jo, edhe gjoku i Lilės e meriton vendin brenda gjirit tė saj,
si dikur gjoku i kreshnikėve Mujės dhe Halilit!
Kjo pra ishte rrėnja e Zahidesė e cila jetoi
afro njė shekull 1885 1975. Ajo, Deli Plakut ia mbushi konakun me djem e
ēupa. Fėmija i parė qė erdhi nė jetėn e re ishte Ahmeti 1908- 1922, pastaj
Qerimi 1910- 1993, Musliu 1912- 1976. si dhe vajza e vetme Halimja 1915-
1992.
Deli Plaku, duke qenė se ishte i ati i Mehmeti
tė vogėl- kaēakut tė maleve, luftėtarit tė devotshėm tė lirisė,
bashkėluftėtarit tė Azem e Shotė Galicės, pa dyshim se ishte nėn presion tė
vazhdueshėm tė Xhandarmėrisė serbe. Ai pėrcillej nė ēdo hap, nė mėnyrė qė
jeta e tij tė bėhet e pamundur nė Radishevė, ose ta dorėzonte tė birin
Mehmetin i cili kishte marrė guximin dhe sė bashku me shokė ia kishin kthyer
pushkėt Serbisė! Diku nga fund qershori i viti 1920, Xhandarmėria serbe,
Deliun e kishte kontrolluar sa e sa herė, dhe njė ditė e kishin arrestuar
fare, duke e detyruar ( atė sė bashku me njė Halim Tahirin), qė ta tėrhiqnin
njė top artilerie me rrota hekuri, qė nga balta e tmerrshme e Runikut deri
tek vendi i quajtur Hormoq, diku rreth 6 Km. Deli Plaku atė kohė ishte gati
77 vjeēar, dhe pesha e moshės sė bashku me peshėn e topit qė po tėrhiqte e
kishin lodhur e kėputur, po qė nuk po jepej. Gjatė tėrė rrugės Xhandarmėria
serbe e nė veēanti njė Pavliq, kolon serb i Radishevės, duke e ditur se
Deliu ishte babait i Mehmetit tė vogėl, nuk ia ndanė maltretimin, madje duke
e therė herė pas herė edhe me bajonetė. Kur arritėn tek vendi i quajtur
Hormoq, Deli Plaku ishte larė i tėri nė gjak! Xhandar Pavliq, duke e parė se
Deliu nuk e kishte tė gjatė e liron atė. Deliu edhe pse nė atė gjendje nuk
dorėzohet, dhe mė tėrė fuqinė e vet mėsynė drejtimin pėr tė mbėrri gjallė
tek vajza e tij Hala qė ishte e martuar nė Kasterc. Mirėpo qė nga vendi i
quajtur Hormoq e deri tek lagja Miftari kishte bukur njė copė rrugė, duke u
pėrpėlitur qė tė shkonte edhe kėmba doras, atė e lė fuqia, dhe vdes nė njė
mezhdė tė njė are me grurė, qė ishte pronė e Mujė Azem Spahiut. Trupi i
pajetė i Deli Plakun, atė natė ngeli aty nė mezhdė tė asaj are me grurė det
qė kishte kallinjtė plot!
Sipas shpjegimit tė Mujės ( zotit tė arės), do
tė duhej tė ishte muaj qershor, ngase gruri me kallinjtė plotė ende nuk
ishte i arrirė, pra i pa pjekur. Interesant, si lidhet dhuntia e jetės me
brenga e halle: Po atė natė i zoti arės, pra Mujė Azem Spahiu, kishte parė
nė ėndėrr sikur i kishte ardhur njė zė qė nė mėngjes ta merrte draprin dhe
tė shkonte pėr ta korrur grurin e pa pjekur, apo tė verdhė- siē i thotė
populli! Ai ishte zgjuar nė mėngjes i shqetėsuar po i tregonte tė shoqes
ėndrrėn e trishtueshme qė kishte parė. Pas pak, i tha tė shoqes: Do tė
shkoi tek ara se nuk po mė zihet vendi vend!. Ai merr njė drapėr me vete
dhe shkon tek ara, thjeshtė pėr tė mundur kureshtjen! Pėr habi, aty gjen
Deli Plakun tė vdekur! Lajmėron menjėherė tė bijėn e Deliut, Halėn qė ishte
e martuar po nė atė fshat me Bajrush Murselin. Ata e varrosin Deliun nė
fshatin Kasterc, pasi qė nuk kishin mundėsi ta varrosnin nė Radishevėn e
tij, ngase Mehmeti i vogėl ishte me Luftėtarėt malit, kurse fėmijėt tjerė tė
Deliut ishin tė vegjėl- edhe sot trupi i Deliut pushon nė Kastrc- jo shumė
larg Radishevės sė tij tė dashur.
Mė tė marrė lajmin pėr vdekjen e tė atit,
Mehmeti i vogėl ishte zotuar para shokėve se do tė shpaguaj jetėn e tet
shumėfish. Dhe ashtu doli, pas disa kohesh, ai mori informata se njė eskortė
xhandarėsh do tė pėrcillte disa ushtarak tė lartė serb nga Mitrovica pėr nė
Pejė e cila do e mos do tė kalonte nga Pėrroi i Keq. Pėr tė bėrė sigurimin
e rrugės qė nga Klina e mesme e Fazli Baranit e deri tek fshati Rrapaj, qė
mė vonė administrata serbe e quajti Raka e pastaj e evidencuan si Rakosh, u
caktua pikėrisht xhandari serb Pavliq, pasi qė ai ishte kolon nė Radishevė,
natyrisht se edhe i njihte mirė ato rrugė.
Mehmeti i vogėl sė bashku me disa shokė zunė
pusi. Pėrleshja qė e rreptė, pėr pasojė mbetėn tė vrarė 12 ushtarak e
xhandarė serb, vetėm njėri kishte shpėtuar tė cilin e kishin zėnė tė gjallė.
Dhunti e ligjit tė natyrės, ai ishte vet xhandar Pavliqi i cili kishte
mbytur Deli Plakun me bajonetė! Hė zotni Pavliq- i kishte thėnė Mehmeti i
vogėl; a e sheh se u takuam prapė!- tregonte Hazir Rama, qė kishte marrė
pjesė nė aksion.
Xhandar Pavliqi kishte rėnė nė gjunjė para
Mehmetit dhe po e luste qė tė ia falte jetėn, duke u zotuar se ai nuk e
kishte vrarė Deli Plakun. Mirėpo Mehmeti ia preu shkurt: Ju kriminel tė
ndyrė, nuk mateni dot me ne, dhe shfryni mbi pleq e gra tė paarmatosur,
madje duke i ther ata edhe me bajoneta! ...
Mehmeti i vogėl ishte largua dy hapa, ia kishte
drejtuar pushkėn Pavliqit, duke i thėnė:
Tmi bėsh babės falėmeshėndet,
e tmi bėsh natė botė hyzmet,
se e ke ther me bajonetė,
ma ke lėnė konakun shkret,
sun po qohet me tvra vet,
ma ka lėnė ai amanet,
ty me tra pesė herė mauzer!...
, dhe shtriu xhandar Pavliqin pėr dhe....
Marrė nga monografia nė dorėshkrim pėr Mehmetin
e vogėl.
Qershor 2011
|
