|
«Nuk mund tė pėrqendrohem dot dhe
vazhdimisht jam i acaruar. Pėr ēdo vogėlsi nevrikosem dhe hidhem pėrpjetė.
Nė punė, nė shtėpi, madje edhe midis miqsh.» (Emini, 38 vjeē)
«Ēdo vendim mė duket i rėndė, qoftė edhe
pėr njė imtėsirė. Madje edhe nė treg. Gjithnjė mendoj se mund tė bėj ndonjė
gabim. Tashmė nuk e kuptoj veten time.» (Sadia, 52 vjeē)
Keni dijeni pėr pėrvoja dhe vrojtime tė kėtilla?
A ju ka vajtur mendja ndonjėherė se ndjenjat tuaja, gjendjet tuaja
shpirtėrore, ose shqetėsimet fizike, mund tė jenė shenja tė njė depresioni?
Ndonjėherė ėshtė vėshtirė qė ta dallosh njė
depresion nga njė sikletosje e zakonshme ditore. Ajo qė sot karakterizohet
si stres, nervozizėm ose burnout (kapitje), ėshtė nė fakt shpesh njė
depresion. Sėmundja shfaqet shpesh ashtu si dhe diabeti ose shtypja e lartė
e gjakut, pavarėsisht nga mosha, profesioni, gjendja sociale, prejardhja ose
besimi fetar. Megjithatė, sėmundja nuk perceptohet nė masėn e duhur nė
opinion dhe keqkuptohet.
I merrni seriozisht indikacionet qė zgjasin
shumė dhe drejtojuni njė specialisti. Pas njė hetimi tė saktė ėshtė
pothuajse gjithnjė e mundur njė diagnozė e sigurt. Ky do tė ishte hapi i
parė pėr njė trajtim tė suksesshėm.
Depresioni ėshtė njė sėmundje e shpeshtė e
cila mund ta prekė kėdo, pavarėsisht nga mosha, profesioni, gjendja sociale,
prejardhja ose besimi fetar. Depresioni sot mund tė kurohet.
Depresioni ka shumė pamje
Ēdo tė thotė depresion dhe cilat janė shenjat e
tij dalluese?
«Presioni nė punė ėshtė gjithnjė e mė i
lartė. Muajin e shkuar u larguan sėrish tre kolegė tė tjerė nga puna. Jam 54
vjeē dhe kam frikė se edhe mua do tė mė gjejė e njėjta gjė. Qė prej tre
javėsh zgjohem gjatė natės, kam sulme paniku dhe nuk mė zė gjumi mė. Nuk dua
qė dhe gruan time ta ngarkoj me hallin tim.» Zoti L., 54 vjeē,
punėtor i ndėrtimtarisė, i martuar, 3 fėmijė
«Jetojmė qė prej 9 vitesh nė Zvicėr.
Fėmijėt e mi kanė lindur kėtu dhe kėtu ndjekin shkollėn. Mirėpo e ardhmja
jonė ėshtė e pasigurt. Pėr ēdo vit duhet ta vazhdojmė lejeqėndrimin tonė.
Buzėqeshja mė ka humbur, gjithnjė jam e pikėlluar dhe nuk kam mė fuqi.»
Zonja S., 30 vjeēe, amvise dhe punonjėse nė njė ndėrmarrje pastrimi, e
martuar, 2 fėmijė
Njė depresion shpesh ka njė parahistori dhe
shpeshherė ėshtė njė reagim i psikės dhe trupit ndaj zoritjeve tė
vazhdueshme dhe situatave tė rėnda jetėsore. Sėmundja mund tė zhvillohet
tinėzisht, simptomat bėhen gjithnjė e mė tė forta dhe nuk zhduken dot. Njė
depresion, ndėrkaq, mund tė shfaqet edhe befasisht dhe papritur. Mjekėt,
mjeket dhe i prekuri fillimisht mendojnė shpesh pėr ndonjė sėmundje fizike.
Varėsisht nga individi, simptomat janė tė
ndryshme. Shenjat e sėmundjes tek femrat dhe meshkujt mund tė shfaqen tė
ndryshme. Simptomat e mundshme fillestare janė gjumi i ērregullt, pengesat
nė pėrqendrim ose zhytja nė tė thella (vėshtrimi i ngrirė). Disa tė prekur
nuk kanė mė ndjenja gėzimi, tek tė tjerėt mbizotėron njė angėshti e madhe e
brendshme. Njė depresion mund tė shfaqet edhe nė formėn e njė acarueshmėrie
tė shtuar ose sjelljeje agresive nė punė dhe brenda familjes.
Dhimbjet e kokės, shpinės ose tė barkut si
shenja klinike tė njė depresioni mund tė jenė nė plan tė parė. Tė prekurit
ndonjėherė mund tė kenė sulme frike ose ndjesi tė njė ankthi / ngėrēi fizik.
Mund tė zhduket dhe interesi pėr seksualitet. Shkallėt e depresionit tek
sėmundja mund tė jenė shumė tė ndryshme. Nė rastin e njė depresioni tė
rėndė, tė prekurit nuk janė mė nė gjendje ta pėrballojnė jetėn e tyre tė
pėrditshme. Ėshtė me rėndėsi qė tė ndėrmerret diēka sa mė parė qė tė jetė e
mundur. Bisedoni me njė specialist.
Jo tė gjithė tė sėmurėt nga depresioni kanė
simptoma tė njėjta dhe vuajnė nga i
njėjti manifestim i sėmundjes
Cilat mund tė jenė situatat e rėnduara jetėsore
dhe faktorėt rrezikues?
> Kėrkesat shumė tė larta e konstante nė punė
dhe nė shtėpi shtojnė rrezikun e sėmurjes nga depresioni.
> Kushtet e vėshtira financiare, paga e ulėt dhe
frika nga largimi prej punės, mund tė shkaktojnė presion tė vazhdueshėm.
> Jeta nė migracion pėrfaqėson pėr shumė
migrantė dhe migrante njė tendosje tė vazhdueshme. Njė status qėndrimi i
pasigurt, frikėrat pėr tė ardhmen, mirėpo edhe njė mungesė vlerėsimi,
pėrvojat nga racizmi dhe diskriminimi mund ta ngarkojnė shėndetin dhe tė
shpien nė njė depresion.
> Humbja e njė njeriu tė dashur ėshtė njė plagė
e thellė nė jetė dhe mund tė shkaktojė depresion.
> Kujdesi ndaj fėmijėve dhe familjes mund tė
shpjerė nė njė tendosje tė vazhdueshme. Pėr migrantet dhe migrantėt situata
ėshtė sidomos e rėnduar, pasi qė janė nė merak pėr integrimin e fėmijėve tė
tyre, ose ngaqė njė pjesė e familjes ka mbetur nė vendin e origjinės.
> Sėmundjet kronike tė ndonjė familjari, sidomos
sėmundjet psikike, mund tė jenė shumė rėnduese.
> Edhe mbėshtetja dhe pėrkujdesi ndaj
pjesėtarėve mė tė moēėm tė familjes mund tė ketė kosto tė lartė fizike dhe
emocionale.
> Pėrjetimet traumatike dhe ngarkesat e larta
shpirtėrore, edhe po tė ketė kaluar shumė kohė, mund tė jenė bashkėshkaktarė
tė njė depresioni.
Si nė rastin e ēdo sėmundjeje tjetėr,
ekzistojnė faktorė dhe shkaktarė qė shtojnė rrezikun e sėmurjes nga
depresioni.
Po tė jeni nė mėdyshje nėse vuani ose jo nga
depresioni, vizitoni mjekun ose mjeken tuaj familjar/-e, ose ndonjė tjetėr
specialist/-e qė gėzon besimin tuaj.
Pjesė nga Broshura u pėrpilua nė kuadėr tė
programit nacional tė Entit federal pėr shėndetėsi Migracioni dhe
shėndetėsia 2008 2013 - Zvicėr.
Shkarko broshurėn falas nė:
http://www.migesplus.ch/sq/publikacionet/psika-varesia-kriza/show/depresioni-mund-te-preke-kedo
|
