|
DĖSHIRAT, QETĖSIA DHE LUMTURIA
Qetėsia ėshtė fenomen gati i
paqartėsueshėm. Tėrė jeta, nė tėrėsinė e saj, ndryshon me shpejtėsi, por tė
gjitha kėto ndryshime ndodhin nė qetėsi. Nė qetėsi rritėn bimėt, nė qetėsi
rritėn pemėt, nė qetėsi qarkullon drita, nė qetėsi bėhet frymėmarrja, nė
qetėsi rrjedh tėrėsia e quajtur jetė. As nuk pėrdoret kund agregati, as
zhurma, as ndonjė forcė e jashtme, thjesht: NDODHIN. |
|
Dėshirat tona nuk janė
asgjė tjetėr pėrveē: lajmėtare tė mundėsive tona Gėte.
Tėrė jeta jonė, fillim e mbarim, ėshtė e mbushur me mendime e
dėshira. Nė literaturė thuhet se brenda 24 orėve nėpėr mendjen e njeriut
lėvizin afėrsisht 14 mijė mendime e dėshira. (Gjetjet mė tė reja tė
literaturės shkojnė edhe mė larg dhe thonė se shifra ėshtė shumė mė e madhe,
sillet diku mes 50 e 60 mijė mendime e dėshira). Por le tė jetė e saktė edhe
gjetja e mėhershme prej 14 mijė mendimeve e dėshirave, prapė, edhe kjo
shifėr ėshtė marramendėse.
E tash, kėtė fakt shkencor e kemi nė njėrėn dorė, ndėrsa fakti
tjetėr, poashtu shkencor, thotė: dėshirat nuk janė asgjė tjetėr pėrveē se
lajmėtare tė mundėsive tona. Nė mendjen e asnjė njeriu nuk lindė dėshira pa
ekzistuar kushtet dhe mundėsitė reale nė ambient qė ajo dėshirė tė
plotėsohet. Vetėm kur tė jenė krijuar kushtet e jashtme dhe tė brendshme pėr
realizimin e njė dėshire, atėherė, ajo dėshirė ngre kokėn dhe tė thotė:
kėrkoje, kėrkoje se ėshtė kėtu, shumė afėr.
Dhe fakti i tretė, gjithashtu shkencor tė cilin e pranon dhe e
rekomandon literatura ėshtė: dėshirat normale njerėzore plotėsohen qė tė
gjitha (po e nėnvizoj: tė gjitha!) kur tė plotėsohen kėto kushte: kur
dėshira tė jetė profilizuar si njė dhe e vetme, pra kur nga 14 mijė mendime
e dėshira tė jetė pastruar terreni dhe tė ketė mbetur nė mendje vetėm NJĖ
dėshirė; pra kemi profilizimin e dėshirės, (sepse ti thuash taksistit ja ku
i ke 14 mijė adresa dhe mė dėrgo nė shtėpinė time, ai me vjet do tė
sorollatet rrugėve tė qytetit pa arritur ta gjejė shtėpinė tėnde); pastaj
vijnė krijimi i filmit mental (tė vizualizohet: tė shihet me sytė e mendjes
sė njė dėshirė po plotėsohet) dhe e treta: tė rrumbullakėsohet nė tėrėsi
piktura e dėshirės (pra tė jetė formėsuar dėshira me tė gjitha elementet
kompozicionale, siē formėsohet vepra artistike e quajtur pikturė).
Por, duhet ditur edhe faktin tjetėr se dėshira ėshtė sikur
ylberi: nė qoftė se kėmbėngulė qė ta zėsh ylberin do tė djersitesh kot,
sepse ti del nė kodėr, ylberi ikė nė bregun tjetėr.
E ēduhet bėrė? E para: duhet tė deponohet dėshira. Pastaj tė
pranohet jeta nė tėrėsinė e saj tė plotė: ēdo gjė nė kėtė moment ėshtė ashtu
siē duhet tė jetė nė tėrėsinė kozmike. Dhe, prandaj, duhet tė krijohet
QETĖSIA e brendshme. Kur tė jetė krijuar qetėsia, gjithmonė lumturia vjen si
lajm dytėsor. Kur merresh me punėn qė e do, kur harrohesh tėrėsisht nė atė
punė qė e bėn me dashuri, plotėsimi i dėshirės do tė vie vetvetiu, pra si
lajm dytėsor: ej ndodhi kjo e kjo, qė do tė thotė: pikėrisht ajo qė ndoshta
me vjet e ke pritur ndodhi pikėrisht tash dhe pikėrisht kėtu, nė ēastin kur
mendjen e ke pasur tek punėt tė tjera qė nuk kanė asnjė lidhje me dėshirėn
tėnde.
Qetėsia ėshtė fenomen gati i paqartėsueshėm. Tėrė jeta, nė
tėrėsinė e saj, ndryshon me shpejtėsi, por tė gjitha kėto ndryshime ndodhin
nė qetėsi. Nė qetėsi rritėn bimėt, nė qetėsi rritėn pemėt, nė qetėsi
qarkullon drita, nė qetėsi bėhet frymėmarrja, nė qetėsi rrjedh tėrėsia e
quajtur jetė. As nuk pėrdoret kund agregati, as zhurma, as ndonjė forcė e
jashtme, thjesht: NDODHIN.
Nė qoftė se arrijmė tė lirohemi nga zhurma e brendshme dhe, nė
mendje, e krijojmė qetėsinė e plotė, atėherė mendja jonė do ti pėrngjajė
syprinės sė lumit tė qetė ku asnjė valėz nuk trazohet as nuk pipėtinė. Nė
kėtė sipėrfaqe ku nuk pipėtinė asgjė, hedhja e njė guraleci tė vogėl do tė
krijojė rrathė. Guraleci kėtu ėshtė DĖSHIRA, rrathėt qė krijon ai janė
rrugėt, valėzimi pėr plotėsimin e dėshirės.
Ėshtė plotėsisht e natyrshme qė, pasi njeriu ėshtė mėsuar me
mendimet dhe zhurmėn e tij tė brendshme, e ka vėshtirė ta krijojė qetėsinė,
por edhe pėr kėtė situatė mund tė gjenden mjete ndihmėse. Ekzistojnė mėnyra
e metoda qė e ndihmojnė secilin tė niset nė rrugėn e kėndshme tė plotėsimit
tė dėshirave dhe tė realizimin tė gjakimit tė fundit qė quhet LUMTURIA e
plotė.
Kjo rrugė nuk ėshtė e lehtė, por nuk ėshtė e pamundshme.
dautdemaku@yahoo.com
|
