Shkolla hinduse e dashurisė, duke studiuar tė
ashtuquajturat rregulla tė dashurisė, jep njė thesar tė vyer tė tė
fshehtave tė dashurisė dhe erotikės tė bazuar nė rėndėsinė e njohjes sė tyre
tė thellė pėr fatin e njerėzor. Qėllimi i kėsaj shkolle tė erotikės ėshtė qė
duke i harmonizuar temperamentet nė marrėdhėniet seksuale, ta bėjė njeriun
tė lumtur nė jetė e nė dashuri. Pėr arritjen e tyre u jepej rėndėsi njohjes
sė thellė tė anatomisė, fiziologjisė, por gjithmonė nė mbėshtetje tė bazės
psikologjike tė dashurisė. Po kėshtu, nė Greqinė antike, marrėdhėniet
martesore dhe jeta seksuale gjithnjė e mė shumė kanė qenė njė nga
preokupimet mė tė rėndėsishme tė poetėve, artistėve, dhe shkencėtarėve tė
atėhershėm tė cilėt, nė veprat dhe nė krijimtaritė e tyre, janė pėrpjekur ta
pasqyrojnė esencėn e atyre fenomeneve qė shfaqen nė fushėn e seksualitetit
njerėzorė. Edhe nė Romė jeta seksuale dhe pėrjetimet e kėndshme seksuale
ishin e drejtė e patjetėrsueshme e mashkullit dhe femrės dhe nuk
kufizoheshin me asgjė.
Megjithatė, shpesh mungesa e dijeve tė sakta
shkencore nė fushėn e anatomisė, fiziologjisė sė sferės seksuale, etj., ka
lejuar spekulime tė shumta dhe pėrhapjen e njohurive tė gabuara tė cilat nė
shumė raste shpalleshin si shkencore. Kėshtu nė disa vende mendohej se
harxhimi i spermės shkakton disa sėmundje tė tilla si gonorreja, epilepsia
dhe mjaft sėmundje psikike. Sperma konsiderohej pjesa e trurit dhe e palcės
kurrizore dhe harxhimi i saj mendohej si shterim i tyre. Nuk njihej roli i
hormoneve dhe i gjėndrave hormonale dhe as pėrbėja e spermės nga qelizat qė
prodhohen dhe ripėrtėrihen vazhdimisht gjatė jetės te meshkujt. Nė mjaft
raste, pėr ti shėruar njerėzit nga epilepsia dhe sėmundje tė tjera psikike
pėrdorej tredhja. Nė disa vende akti seksual ndėshkohej rreptė. Kėtu e ka
bazėn edhe mendimi i gabuar qė ndeshet edhe sot nė ndonjė rast sikur
ekziston njė limit maksimum i numrit tė akteve seksuale, harxhimi i tė
cilave sjell pasoja.
Mendimtarėt e kohės janė pėrpjekur ta ēlirojnė
njeriun nga shabllonizmat e pafund tė hipokrizisė mesjetare. Duke u nisur
nga pikėpamjet se ēdo gjė njerėzore nuk ėshtė e turpshme, ata e kanė
trajtuar dashurinė, martesėn dhe jetėn seksuale si gjė tė natyrshme duke
kėrkuar nga tė gjithė tė pamartuarit qė tė martohen. Leonardo da Vinēi
theksonte se vetė natyra ėshtė mėsuesi i gjeniut tė vėrtet. Kėshtu dashuria
dhe problemet e tjera jetėsore u bėnė objekt i krijimtarisė artistike dhe
femra nuk quhej mė sprovė djallėzore, por stolia mė e madhe e jetės. Nė
kėngėt e folklorit tonė, nė kėngėt erotike tė dasmave etj., theksohet
bukuria e femrės si shprehje e emocioneve tė fuqishme dhe dashurisė, e
finesės ndaj kėsaj qenie njerėzore. Gradualisht ndryshimet ndikuan qė edhe
femra tė jetė mė e lirė, tė inkuadrohet e tė jetojė nė jetė shoqėrore si dhe
mashkulli e ti shpreh ndjenjat e veta intime. Kėshtu gruaja po i heqė
prangat mesjetare dhe bashkė me mashkullin ajo i shfaq lirshėm kėnaqėsitė e
veta seksuale dhe erotike si formė natyrore e sjelljes sė lirisė.
Por, marrėdhėniet e vjetra konzervative e
tradicionale synojnė ti kundėrvihen ēlirimit te femrės e ta kufizojnė atė
si dikur vetėm nė familje dhe nė punėt e shtėpisė, duke e konsideruar atė,
thjesht si mjet tė domosdoshėm pėr krijimin e familjes dhe kėnaqėsisė
seksuale. Gjithashtu, puritanizmi kėrkon kthim prapa tė femrės, qė gruaja
pėrsėri tė mbyllet nė shtėpi e veshur me fustan tė gjatė e tė zi dhe tė
izolohet nga tė gjitha rrjedhat shoqėrore. E keqja ėshtė se edhe idealet e
asketizmit nuk e kanė humbur forcėn e tyre edhe nė kohėn e sotme. Me ta
lidhen shumė paragjykime e pikėpamje tė rreme tė cilat bėhen shkak pėr
lindjen e konflikteve, fiksicioneve e neurozave tė ndryshme seksuale qė nė
mjaft raste lėkundin ekuilibrin e sistemit nervor dhe ndikojnė negativisht
nė gjendjen shpirtėrore dhe shėndetėsore tė njerėzve. Kėtu i ka rrėnjėt edhe
tabuja seksuale e cila nuk lejon njohjen dhe propagandimin e problemeve tė
edukatės dhe tė jetės seksuale.
Ende ka njerėz qė e vulgarizojnė jetėn seksuale,
duke e shikuar atė si ēėshtje tė shkėputur nga psikika nė tėrėsi ose,
thjesht, si ēėshtje teknike a si shkathtėsi. Kėto mendime ndikojnė
negativisht nė kulturėn dhe nė jetėn seksuale, sepse njerėzit nuk kuptojnė
se sfera e ndjenjave dhe e pėrjetimeve seksuale ėshtė shumė e lidhur me
ndjenjat e larta dhe me kėrkesa tė tjera njerėzore, si: dashuria, shmangia e
punėve tė rėnda apo situatave lėnduese, si dhe me synime pėr stabilizimin e
jetės dhe krijimin e kushteve tė pėrshtatshme pėr jetesė, etj.
E keqja ėshtė se pikėpamjet e gabuara pėrhapen
jo vetėm nga tė painformuarit ose tė keqinformuarit, por edhe njerėz tė
inteligjencės, ndonjėherė edhe nga edukatorė ose punonjės tė shėndetėsisė,
tė cilėve u takon ti arsimojnė tė tjerėt nė kėtė fushė. Habit fakti se me
gjithė arritjet e shkencės mjekėsore, pėrsėri vazhdojnė tė pėrhapen edhe sot
pikėpamje tė vjetruara pėr fiziologjinė e jetės seksuale, tė cilat shpesh
shkaktojnė shqetėsime psikike ose gjendje depresive. Vėzhgimet tregojnė se
ende ekziston mendimi i gabuar i shterimit fiziologjik i cili nė mjaft raste
tremb, jo vetėm tė rinjtė qė preferojnė onanizmin, por edhe disa tė
porsamartuar me ndjeshmėri e potencė tė lartė seksuale tė cilėt dėshirojnė
kontakte seksuale tė shpeshta gjatė jetės bashkėshortore. Kėshtu, frika se
mos dėmtohet shėndeti dhe potenca seksuale, i detyrona ata tė pėrqendrojnė
vėmendjen nė mėnyra tė tepruara nė planifikimin e dendėsisė dhe akteve
seksuale (ose nė punėn e organeve seksuale) duke e kthyer atė nė neurozė
seksuale. A do tė ndodhte kėshtu nė fakt po tė dihet njė gjė fare e thjesht
se spermatozoidet janė qeliza qė prodhohen dhe ripėrtėrihen vazhdimisht te
meshkujt e eliminimi i tyre, herė pas here, nuk harxhon ndonjė rezervė tė
pėrcaktuar.
Gjithashtu, ende disa gra i shqetėson koncepti i
gabuar pėr jetėn seksuale normale, duke e quajtur atė si diēka tė turpshme,
gjė qė i pengon tė shfaqin ndjenjat e tė shijojnė kėnaqėsinė e plotė
seksuale (disa i shqetėson edhe pėrdorimi i formave tė ndryshme gjatė aktit
seksual, sepse pėr ta janė tė pranueshme vetė disa forma tė pozicionit
kryesor, kurse ēdo modifikim tjetėr e imagjinojnė si diēka tė shėmtuar).
Shpesh mungesa e kulturės seksuale bėhet shkak pėr konflikte dhe trauma tė
rėnda psikike, tė cilat dėmtojnė, jo vetėm pasionin seksual normal, por edhe
personalitetin e njeriut.
Pėrhapjen e kulturės seksuale e pengojnė dhe
disa njerėz tė paedukuar mirė, tė cilėve u pėlqen tė tregojnė anekdota
banale a tė pėrqeshin ndonjėrin me disa shaka banale sipas disa
paragjykimeve pa asnjė bazė shkencore. Pėrhapja e gjerė e gėnjeshtrave ose e
paragjykimeve tė ndryshme pėr seksin ėshtė tregues i injorancės dhe
njėkohėsisht si mungesės e propagandės pėr kulturėn seksuale. Kjo pėrbėn
edhe njė provė tjetėr qė tregon se ka qenė dhe ėshtė e domosdoshme tė flitet
pėr kulturė dhe pėr jetėn seksuale. Por tabuja shekullore dhe paragjykimet
anakronike, tė cilat e ruajnė ende forcėn e tyre, kanė bėrė qė tė injorohen
kėto probleme deri nė atė shkallė sikur ato tė mos ekzistonin fare. Nuk ka
pėrse tė quhet e turpshme tė flitet pėr diēka kur ajo ėshtė e domosdoshme,
madje jetike.
Siē shihet, edukata seksuale ka lidhje me jetėn
seksuale, me vetė seksin. Seksi ėshtė njė dukuri reale objektive me fillesė
biologjike natyrore pa tė cilėn nuk mund tė ketė vazhdimėsi tė jetės. Por,
njeriu mbi shtratin biologjikė ėshtė formuar, para sė gjithash, si qenie
shoqėrore. Krahas themelit biologjikė, jeta seksuale njerėzore ka marrė edhe
pamje shoqėrore, shpirtėrore, etike, psikologjike, estetike, pedagogjike
etj. Prandaj, seksin si tė tillė e nė lidhje me tė dhe edukatėn seksuale e
studiojnė jo vetėm pedagogėt e psikologėt, por edhe fiziologėt e sidomos
mjekėt tė cilėt duhet ta gjejnė veten me mirė nė kėtė fushė.
|