Sė fundi e konsiderojnė si
patologji dhe kėsisoj kanė gjetur edhe ilaēin: minielektroda dhe opium
Tė gjithė e dimė se pėr tė qetėsuar dhimbjet prej pesėmijė
vjetėsh ėshtė pėrdorur morfina. Megjithatė, sot nuk duhet tė bazohemi mė tek
ajo, por tek arritjet mė tė fundit tė teknologjisė: mini-elektroda brenda
trurit, qė futen nė kokė me age shumė tė holla. Nuk pėrdoret fare pėrcaktimi
i njė ndėrhyrjeje kirurgjikale qė ndihmon trurin tė vėrė nė veprim tė gjitha
armėt kundėr vuajtjes. Strategjitė pėr luftėn kundėr dhimbjeve
(armik pėr tė cilin nuk ėshtė e lehtė tė bėsh njė pėrcaktim) janė tė shumta
dhe nė rritje tė vazhdueshme. Disa antike dhe shumė tė pėrhapura, ndėrsa
disa tė tjera tėrėsisht moderne dhe tė rezervuara vetėm pėr rastet e
dhimbjeve ekstreme.
Njė stimul pėr zhvillimin e kėtyre strategjive tė reja, bėn tė
ditur e pėrjavshmja amerikane "Newsweek", vjen nė kėto momente pikėrisht nga
luftėrat dhe nga nevoja pėr tė kuruar mijėra ushtarė tė shpėrndarė nga Iraku
nė Afganistan, por edhe shumė veteranė tė luftėrave qė kanė prekur botėn. Nė
tė vėrtetė, mjekėt ushtarakė qė punojnė nė Irak kanė vendosur tė adoptojnė
metoda tė fuqishme kundėr dhimbjeve, pėr ti eliminuar qė nga momenti kur
ato nisin tė shfaqen. "Kjo sepse dhimbja fizike nė fakt ėshtė njė sėmundje
mė vete", ka shpjeguar pėr prestigjiozen "Newsweek" drejtori i "Fondacionit
amerikan kundėr dhimbjeve", Will Rove. Po ashtu, sa mė parė tė trajtohet, aq
mė pak dėme shkakton.
Pėr tė evituar gjendjen mes miliona veteranėve tė ngėrthyer nga
dhimbjet kronike (njė pjesė e mirė e tyre tė detyruar pėr tė pėrdorur
morfinėn), doktor Chester Buckenmaier i spitalit pėr veteranėt, "Walter rend
Army Medical center", po kryen njė eksperiment me ushtarakėt nė frontin e
luftės. Menjėherė pas plagosjes, apo ndėrhyrjes kirurgjikale nė njė numėr
gjithmonė e mė tė madh ushtarėsh, po mendohet qė tė aplikohet njė pompė qė
injekton doza tė vogla qetėsuesish nė mėnyrė tė vazhdueshme. Kėshtu, pas
disa vitesh do tė dihet tė sulmohet dhimbja me ilaēe tė fuqishme dhe nė doza
jo tė mėdha, qė do tė pėrfaqėsojnė njė strategji tė mirė pėr tė evituar
dhimbjet kronike te njerėzit.
Tė ashtuquajturat "pompa me shpėrndarje tė vogėl", qė injektojnė
analgjezik nė trup, nuk janė njė risi njė fushėn e terapive kundėr
dhimbjeve. Por, fakti qė ato kanė mbėrritur nė fushat e betejės, na bėn tė
mendojmė se duhet tė jenė tė kushtueshme. Nė shumė vende tė mėdha tė botės,
qė kanė dhjetėra spitale, nuk ka reparte tė specializuara nė kurimin e
vuajtjeve. Njė metodė shumė e mirė kjo pėr tė kuruar me kujdes dhimbjet e
ēdo pacienti. Nė fakt nuk ėshtė e thėnė qė terapia e dhimbjes tė bėhet
sinonim i morfinės, ose ilaēeve tė tjera me opium.
Kohėt e fundit, nė vende tė ndryshme tė Evropės ėshtė futur njė
ilaē i pėrgatitur nga helmi qė molusqet pėrdorin pėr tė vrarė gjahun e tyre.
Aq e fuqishme ėshtė kjo substancė, sa qė duhet injektuar me njė shpėrndarės
tė vazhdueshėm dhe nė doza minimale. Nė raste jo tė rralla, kur njė
ndėrhyrje kirurgjikale pėr hernien fiskale nuk e zgjidh problemin e
dhimbjes, teknologjia mjekėsore ka futur njė simulator elektrik peridural,
qė vepron duke gjeneruar goditje tė vogla elektrike nė shtyllėn kurrizore
dhe duke bllokuar sinjalin e dhimbjeve tė drejtuara drejt trurit. Elektrodat
brenda nė tru shfrytėzojnė mekanizmat qė organizmi ynė disponon pėr tė na
mbrojtur nga dhimbjet e mėdha. Shumė nga kėto teknika janė shumė kodekse dhe
tė kushtueshme pėr tu pėrdorur nga tė gjithė njerėzit nė botė qė vuajnė nga
dhimbjet kronike. Megjithatė, ato tė bėjnė tė kuptosh se problemi kryesor nė
luftėn kundėr dhimbjes nuk ėshtė mungesa e mjeteve efikase.
"Sikur tė mund tė largohesh nga dhimbja, ashtu siē mund tė largohesh nga njė
qytet"
Victor Hygo
Fjala "dhimbje" vjen nga latinishtja, "dolor", dhe tregonte
efektin e vuajtjes. Dhimbja ėshtė njė ndjesi trupore, njė ndjenjė vuajtjeje
qė i detyrohet efektit tė njė dhimbjeje fizike. Pėr shembull, mund tė kemi
dhimbje dhėmbi, kockash, koke, apo dhimbje tė tjera.
Mes dhimbjeve mė tė forta, tė studiuara deri mė sot,
konsiderohen ato tė lindjes, ndaj sot shumė nėna zgjedhin tė ashtuquajturėn
lindje pa dhimbje. Ideja e dhimbjes ėshtė e shoqėruar zakonisht me atė tė
sėmundjes, ndaj flitet pėr krevat dhimbjeje, pėr tė treguar krevatin ku vuan
njė i sėmurė. Nė teori tė ndryshme filozofike dhe psikologjike dhimbja dhe
kėnaqėsia janė ndjenjat thelbėsore nga tė cilat dalin gjithė tė tjerat.
Kėshtu, sipas njė filozofi tė shquar grek, qė ka jetuar nė vitet
500 para Krishtit, dhimbja ka njė funksion pozitiv shumė tė rėndėsishėm.
Falė dhimbjes, qeniet e gjalla mund tė kuptojnė para kohe momentet kur trupi
i tyre ka rrezik tė "shkatėrrohet". Kjo intuitė u thellua akoma mė shumė nė
epokėn moderne nė fushėn e mjekėsisė dhe tė fiziologjisė. Edhe nė sport, tė
dėmtuarit pėrdorin ilaēe kundėr dhimbjeve pėr tė arritur nė pėrfundimin e
garės apo turneut. Ilaēet e pėrdorura kundėr dhimbjeve fizike mund tė
krahasohen me efektet e drogės apo alkoolit nė sistemim nervor.
Dhimbja dhe kėnaqėsia janė ndjesi tė kundėrta, por edhe qė
plotėsojnė njėra-tjetrėn, mirėpo raporti i tyre ėshtė mė kompleks se ai qė
duket me shikim tė parė. Dhimbjet fizike varen nga stimujt e jashtėm. Ato
mund tė lehtėsohen duke eliminuar shkaqet direkte, apo duke qetėsuar
ndjenjat qė i "transportojnė". Ndėrkaq, kėnaqėsia derivon nga njė perceptim
aktiv qė ripunon njė stimul tė jashtėm. Intensiteti i saj nuk ėshtė i lidhur
menjėherė me intensitetin e vet stimulit. Dhimbja mund tė jetė si fizike,
ashtu edhe shpirtėrore. Ajo mund tė jetė ndjenjė e mungesės sė lumturisė, qė
nuk varet nga trumat fizike, por nga pasione dhe vuajtje shpirtėrore. Kjo
provohet mė shumė nė rastet e tradhtisė, pėr njė qortim, nė rast fatkeqėsie
pėr humbjen e njė personi tė dashur. Dhimbje quhet edhe ngjarja, gjėja ose
personi qė e provokon. Dhimbja e shpirtit prej kohėsh ka qenė edhe njė nga
temat mė tė dashura dhe mė tė prekura nga shkrimtarėt mė tė mėdhenj tė tė
gjitha kohėrave. Nė vendet katolike, ashtu si dhe nė shumė rajone tė tjera
tė botės, dhimbja fizike dhe mundimi shpirtėror prej kohėsh janė pėrdorur
pėr tė arritur pastėrtinė dhe shpėtimin e shpirtit.
Marrė nga "Gazeta Shqip"
|