Mendja e fuqishme, qė bėn
pėrpjekje pėr zbatimin praktik tė dijes teorike, ėshtė mendja mė e mirė nė
botė, Gėte.
Zbėrthimi i ligjshmėrive tė jetės, rėndom, e pėrballė njeriun me
njė tė dhėnė tė ēuditshme: ato ligje qė nė dukje tė parė dalin si shumė tė
ndėrlikuara, madje shpeshherė edhe shumė tė paqarta, pas njė analize tė
vėmendshme, shihet qė janė ligje e dukuri krejtėsisht tė thjeshta dhe
plotėsisht tė qarta. Zatėn e tillė ėshtė edhe tėrė jeta njerėzore me tė
gjitha ligjshmėritė e saj.
Njėra prej kėtyre ligjshmėrive, qė shkakton mėdyshje e dilema
serioze, ka qenė, ėshtė dhe, ndoshta, do tė mbetet edhe qasja ndaj diturisė
si fenomen e sidomos dialogu rreth vlerave tė dijes memorje dhe tė dijes
pėrvojė.
Pėr njerėzit qė mirren me ēėshtjet e rritės shpirtėrore,
asnjėherė, nuk lejohet pranimi i njė pjese e mohimi i pjesės tjetėr, sepse
jeta ėshtė tėrėsi unike dhe duhet tė pranohet si totalitet. Mohimi i pjesės
fare lehtė mund tė shndėrrohet nė mohim edhe tė tėrėsisė.
Prandaj edhe duhet thėnė: edhe dija memorje edhe dija pėrvojė
janė fuqi qė tė ndihmojnė pėr tejkalimin e pengesave dhe, qė tė dyjat, si
dora e majtė dhe e djathta qė sė bashku e lajnė fytyrėn, edhe dija memorje
dhe dija pėrvojė sė bashku janė tė domosdoshme dhe, tė shkrira nė njė, e
ndihmojnė shumė rritėn shpirtėrore.
Dija memorje grumbullohet nga tė gjitha nivelet e shkollimit dhe
nga tė gjitha mjetet e informimit, nga tė gjitha bisedat e debatet
profesionale dhe, sidomos, nga studimi i literaturės. Kjo dije ėshtė e
mrekullueshme, sepse njeriut ia mundėson NJOHJEN.
Por, nė qoftė se ngelim vetėm nė kėtė rrafsh, nė qoftė se do tė
sillemi vetėm nė dijen memorje, tė vlerėsojmė e ēmojmė letrat e diplomat
(provimet shkollore), atėherė do tė bėjmė jetė nė CEKTINĖ, qė asnjėherė nuk
e siguron thellėsinė e njohjes e sidomos do tė mungojė thellėsia e
PĖRJETIMIT. E kjo, ndėr ne sidomos, ndodhė shumė shpesh.
Ne, zakonisht, flasim kėshtu: e di. Kam dėgjuar. Kam lexuar disa
herė. E di. E ēka do tė pėrgjigjemi nėse ia shtrojmė vetes njė pyetje tė
sinqertė: athua, vėrtet e di?
Tė dėgjosh njėqind herė, njėmijė herė apo edhe njė milion herė
se tė dhemb dora kur ta prejė tehu i thikės, athua a ėshtė e barabartė me
dhimbjen qė tė shkakton tehu i thikės kur vėrtet ta kėpusėsh dorėn tėnde me
thikė?
Dija memorje ėshtė reēetė e mjekut. Reēeta nuk shėron, por
barėrat, apo? Dhe, a keni dėgjuar ndonjėherė se mund tė mėsohet noti nė
beton? Kėtu e kanė burimin edhe nocionet e arsimit formal dhe arsimit real.
Prandaj, plaku i mendimit gjerman, Gėte i menēur, moti ka thėnė:
mendja e fuqishme, qė bėn pėrpjekje pėr zbatimin praktik tė dijes teorike,
ėshtė mendja mė e mirė nė botė.
Mrekullia arrihet nė ēastin qė bėhet sinteza, sepse: njėra pa
tjetrėn nuk jetojnė, tė dyja bashkė formėsojnė dy binarėt e jetės nėpėr tė
cilėt mund tė udhėtohet me shumė sukses dhe me lehtėsi tė natyrshme.
Nė rritėn shpirtėrore dija pėrvojė ėshtė shumė me vlerė. Mund
ti keni lexuar edhe njėmijė libra inspirative, mund ti keni dėgjuar edhe
njėmijė ligjėrata, por njė MEDITIM praktik, njė seancė relaksuese, njė
zbatim praktik i qetėsisė me ndihmėn e njė CD-je, do tiu sjellin aq shumė
pėrfitime sa nuk mund ti zėvendėsojnė tė gjitha librat e botės.
Latinėt e vjetėr kanė thėnė: edhe ngjyra mė e zbehtė ėshtė mė e
fuqishme se memorja mė e fortė. Nė kontest tė temės sonė duhet thėnė: edhe
metoda dhe teknika mė e zbehtė e rritės shpirtėrore ėshtė mijėra herė mė
efektive se cilado dije memorje.
dautdemaku@gmail.com
|