|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
DILAVER GOXHAJ (ALISA SHPĖTIM GOLEMI)
Hyrje
Dilaver Goxhaj ka lindur nė Gjirokastėr, 2 Janar 1948,ku
kreu edhe shkollėn fillore dhe mė pas ndjek studimet nė Shkollėn e mesme tė
pėrgjithshme Ushtarake Skėnderbej dhe Shkollėn e Bashkuar tė Oficerėve, nė
Tiranė, dhe nė vitin 1969 titullohet oficer pėr artilerinė kundėrajrore,
kryen specializim pėr raketat e drejtuara kundėrajrore dhe deri ne vitin
1982 ka kryer njė sėrė detyrash komanduese derisa dėrgohet pėr studime nė
Akademinė e Shtabit tė Pėrgjithshėm (1982-1984) ku mbahet pedagog taktike
pėr Mbrojtjen Kundėrajrore (MKA). Pasi kryen edhe kualifikimet
pasuniversitare emėrohet shef departamenit i MKA dhe i Aviacionit si dhe
anėtar i Kėshillit Shkencor tė Ushtrisė pėr strategjinė dhe taktikėn si dhe
Komandant i Frontit Perėndimor tė vendit pėr rast lufte. Gjate asaj periudhe
ka hartuar njė seri leksionesh, metodikash dhe tekste mėsimorė pėr procesin
mėsimor nė akademik si dhe njė sėrė studimesh pėr MKA tė vendit dhe luftėrat
lokale. Nė vitin 1994 lirohet nga ushtria dhe punėsohet mėsues i gjuhės
angleze nė shkollat e qytetit Tiranė derisa u angazhua nė radhėt e Ushtrisė
Ēlirimtare tė Kosovės, ku u ngarkua me detyrėn e zėvendės Shefit tė Shtabit
tė UĒK dhe njėkohėsisht ai edhe oficeri i mbajtjes sė bashkėveprimit midis
UĒK-sė dhe aviacionit tė NATO-s. Gjatė kohės sė luftės ka qenė i njohur me
emrin Shpėtim Golemi, si dhe ka hartuar edhe strategjinė e afėrt e tė largėt
tė UĒK-sė nė rast tė angazhimit tė NATO-s me forca tokėsore. Pas lufte
emėrohet shef i Kabinetit tė Ministrit tė Mbrojtjes nė Qeverinė e Pėrkohshme
tė Kosovės deri nė shkrirjen e saj dhe kthehet nė Tiranė. Nė vitin 2009
riemėrohet pėrsėri pedagog pranė Komandės sė Doktrinave Ushtarake dhe
Akademinė e Mbrojtjes nė Tiranė, ku ka dhėnė lėndėn e Trafikut Ajror, pėr tė
cilėn ka hartuar edhe njė sėrė leksionesh, pasi ishte lėndė e re.
Dilaveri ėshtė autor i disa librave me studime
pėr UĒK-nė dhe luftėn nė Kosovė: Rruga qė mė ēoi nė UĒK, UĒK-ja dhe
Kadareja, Romantika e luftės sė UĒK-sė, Drama e UĒK-sė dhe e Adem
Demaēit si dhe e njė sėrė analizash pėr luftėrat lokale botėrore tė
dekadave tė fundit, tė cilat janė botuar nė Revistėn Ushtarak, (botim i
Komandės sė Doktrinave Ushtarake) si dhe romanin dokumentar biografik
Komandanti i pararojės. Aktualisht ėshtė nė pension, me banim nė Tiranė.
Dilaveri lidhjet me Kosovėn vijon ti mbajė
pėrmes Redaksisė Dėshmorėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pasi ėshtė
anėtar i saj.
FITIMTARĖ TĖ MUNDUR !
Ja,
Mė nė fund erdhi dhe ēasti i provės.
Si njė trup i vetėm u ngritėm nė kėmbė,
tė gjithė ne,
qė pa hile e deshėm Kosovėn,
duke krijuar UĒK-nė,
dalėzotėsen e saj.
Dhe mė nė fund
e thyem njė armik tė egėr,
ndaj me tė drejtė jemi krenarė
qė luftuam dhe fituam.
Pėr vete e bėmė tėrė botėn mbarė.
Prapa lavdinė e lamė,
pavarėsisht
se u dorėzuam si tė mundur
nga njė luftė ku dolėm fitimtarė.
ZJARRET PARTIZANĖ
Nė netėt pas luftimeve,
kur bora dhe thėllimi kurrė sna u ndanė,
pranė zjarreve
uleshim
tė thanim kėmbėt qė kurrė sna u thanė.
Shpinė mė shpinė me shokėt shpinėt thamė
Pushkėt pastronim dhe i mbanim pranė
Tė ishim tė gatshėm pėr ēdo tramundanė.
Ndaj dhe i ndiznim zjarret partizanė,
Ata ishin pėr ne shtėpi dhe jorgan.
Kėshtu ne luftuam nate ditė.
Vrapuam ndėr luftime me bujė,
duke luftuar me kėngė nė gojė,
ndaj dhe vdekja sna sosi dot kurrė.
Sa mot i keq qė ishte, sa mot i lig!
Me sa duket
mėria e madhe shumė vjeēare
e motit nė Kosovė
kish shpėrthyer me vrik
ngaqė robėrinė e kishim duruar gjatė
e na kish bėrė tė liq.
DHE MĖ NĖ FUND
Dhe mė nė fund lufta mbaroi.
Lajmi mori dhenė:
Serbia u dorėzua.
Shqiptarėt ta gėzojnė atdhenė.
Tė larguarit u kthyen
tėrė salltanete e mburrje!
Ndėrkaq
Heronjtė e thjeshtė tė UĒK-sė
shtrinin nėpėr varre
kufomat e pėrgjakura tė shokėve tė tyre.
Pastaj dorėzuan armėt,
sipas marrėveshjes,
dhe ktheheshin pranė familjeve
me ēantat e luftės nė krah,
tė vetmen pasuri tė tyre.
Kurse
Politikanėt filluan zanatin e tyre tė hershėm
duke bėrė mohimin e luftės,
pėrēarje,
intriga
dhe grindje.
NĖNAT ATYRE QĖ LUFTUAN!
Tė gjithė ata
qė nė luftė shkuan vullnetarė e luftuan,
pas lufte,
ēfarė nuk u punuan !
I denigruan.
Tė gjithė ata
qė nė luftė nuk shkuan,
por u larguan
dhe matanė kufirit qėndruan e panė,
pas lufte
u shpallėn luftėtarė
dhe u bėnė ministra, administratorė, politikanė
dhe i urdhėruan:
Nėnat atyre qė luftuan!
DO TĖ VIJĖ AJO DITĖ
Do tė vijė ajo ditė,UĒK,
do tė vijė
Kur shqiptarėt e mirė
do tė nderojnė
Jo vetėm emrin tėnd,
por edhe lavdinė,
Edhe shpresat e tua,
Edhe betimin tėnd,
do tė vijė.
Do tė vijė, UĒK,
do tė vijė.
|
