Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur, JETON KELMENDI, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti: Jeton KELMENDI
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
DIN MEHMETI
Hyrje
Din Mehmeti (1932 - 11 nėntor 2010),
shkrimtar shqiptar nga Kosova.
Ka studiuar pėr gjuhė dhe letėrsi shqipe nė
Universitetin e Beogradit. Tani, ai ėshtė profesor nė Shkollėn Pedagogjike
tė Gjakovės.
Edhe pse ka botuar disa proza, kritika letrare
dhe njė dramė, Din Mehmeti njihet kryesisht pėr poezinė e tij figurative, e
cila ėshtė botuar qė nga viti 1961 deri nė vitin 1999 nė 16 vėllime. Poezinė
e parė e botoi nė vitin 1949 nė revistėn letrare Jeta e re.
Poezia e Din Mehmetit shquhet pėr ndjeshmėri
popullore. Ashtu si dhe Ali Podrimja, i cili ėshtė po nga Gjakova, ai
mbėshtetet nė shumė figura, metafora, dhe simbole tė poezisė popullore tė
Shqipėrisė sė Veriut pėr tė mbrujtur dhe ndėrtuar lirikat e tij tė trazuara
me vizionin stoik tė malėsorėve. Megjithėse ėshtė njė fllad i lehtė romantik
qė pėrshkon poezinė e tij, sikundėr e pati cilėsuar dikur kritiku Rexhep
Qosja, ky pėrdorim krijues i folklorit ėshtė i shkrirė fuqishėm me njė
rrjedhė realiste, herė-herė ironike, qė buron pjesėrisht nga etika e
revoltės nė traditėn e Migjenit (1911-1938) dhe Esad Mekulit (lindur nė
1916). Shqetėsimi poetik i Din Mehmetit, megjithatė, nuk i drejtohet
protestės mesianike ose kritikės sociale, por krijimtarisė artistike dhe
pėrvojės individuale.
Libri i tij i fundit, njė pėrmbledhje mė
njėzetetetė vjersha lirike, mban titullin "As nė tokė as nė qiell". "As nė
tokė as nė qiell" ėshtė e ndarė nė pesė cikle: "Trimat e kėngės sime",
"Bishat e bardha", "Kujtesa e letrave", "Barka ime mbahu", dhe "Kėngė pėr
vete". Titulli i ciklit tė katėrt, "Barka ime mbahu", ėshtė ndofta simbolik
pėr praninė e sotme e letrave shqipe, bile edhe tė shqiptarėve nė
Jugosllavi. Ai vjen nga poezia "Dialog me liqenin", shkruar nė Strugė buzė
Liqenit tė Ohrit nė kufirin jugosllavo-shqiptar, gjatė Festės Ndėrkombėtare
tė Poezisė nė Strugė nė gusht 1987.
Veprat:
Nė krahėt e shkrepave. Prishtinė : Rilindja, 1961
Rini diellore. Prishtinė : Jeta e Re, 1966
Dridhjet e dritės : vjersha. Prishtinė : Rilindja, 1969
Heshtja e kallur. Prishtinė : Rilindja, 1972
Ora. Prishtinė : Rilindja, 1974
Fanar ne furtuna. Prishtine : Rilindja, 1981
Agu : dramė. Prishtinė : Rilindja, 1982
Prapė fillimi. Prishtinė : Jeta e Re, 1996
Klithmė ėshtė emri im : poezi. Tiranė : Toena, 2002
Mos vdis kur vdiset. Prishtinė : Rilindja, 2001
(http://sq.wikipedia.org)
Poezi
Din Mehmeti
SYTĖ QĖ SHKREPIN DASHURI
M'janė shkimė dritat e syve tė
gjallė
kthinave tė mbrėmjeve luginave tė nxira
e vragėve tė fėtyrės sė shterrur
derdhi pust e fryrė tė shpiertit
nė shtratin ku tė rrita ,o fėmij.
-Eja ,biro,
tė mbledhi rreth stomit tė gjinjėve tė brenjtur,
ti ngrohu brinjėt e kėrrusura
ulrimave tė fėrfėllazave tė mallkuara
eja,bir-o,ta ndijė gjakun duke vluar!...
Eja nė dashurinė e thithmave tė
rjepur
se me dhėmbė tė rinjė nė gjakė mi i ke skurruar
e kurr s' tė kam terratuar ballin
me shuplak mallkimi
e kurr s'tė kam shkrumuar jetėn me
me nam e rredhime,
eja bir-o,ta ndijė gjakun duke tė vluar!...
Tė kam pėrkundur buz vatrės
nėn flaken e zbeht tė njė une
e shpesh kamė ikur pėrrenjve
me djepin tand ngarkuar
nė tojt e njė plunge.
Eja,bir-o,ta ndij gjakun duke
vluar!...
bregores sime tė lulėzuar
eshtėrat le tė mė kallen nur
pėr tokė e diell
se nė sytė e tu qė shkrepin dashuri
ėshtė gjaku i vatres sė re
duke vluar...
MĖ LĖNĖ E MĖ MARRIN TĖRĖ JETĖN
Mė lėnė njė be pėr tokė e qiell
Qė vran e kthjell
E m'i marrin sytė para se tė
zbresin nė atė gropė
Pėr t'u dhanė dritė yje pėr t'i bėrė
E m'i lėnė porositė e nėnės pėr
njė palė kėpucė
Qė nuk rrėshqasin nė borė
Pėr njė shall me vija tė kuqe
Pėr ta vėnė rreth qafe kur fėrfėllazė bėhet ndėr male
E ma marrin shpirtin pėr t'i dhėnė
hapėsirė tė blertė
Gaz mėngjesor qė pikon nga lulet
E m'i lėnė tė gjitha frytet e
tokės dhe fjalės
Qė lidhin e zgjidhin veten kur e do puna
E m'i marrin tė gjitha pėrmendoret e shesheve
Pėr t'i kėnduar dimrave tė gjatė
Se kėnga do prush do zemėr do shpirt
E m'i lėnė krahėt e shkėmbinjve tė
lartė
Kur dragonjtė me kuēedra gjuhen si nė pėrrallė
Kur vetėtimat emėrojnė njėra-tjetrėn
E pastaj nėnshkruajnė paqe
E m'i marrin vitrinat e
veshėmbathjeve
Depot e miellit fabrikat qė prodhojnė traktorė
Lugė pjata kripė
E m'i lėnė blegėrimat e deleve
Qė mes gishtėrinjve sjellin gjethin e tharė
E m'i marrin rrugėt e asfaltuara para dere
Urat e larta prej ēimentos dhe hekurit
E m'i lėnė ēiftelitė e fyejt pėr
t'i rreshkė Bjeshkėt e Nemuna
Me plisa bore edhe nė vapėn e korrikut
E m'i marrin hipsetėvravat e
zbritsetėvravat e jetės
E m'i lėnė duart rreth qafe dhe
njė shuplakė pranverė
pėr t'm'u gjetur nė ditėn e vėshtira
E ma marrin frikėn mbi kasafortėn
e botės nga atomi
E m'i lėnė besimet e tyre qė
s'lėkunden
E m'i marrin tė gjitha librat pėr
ta gjetur veten e tyre
Duke u ngjitur kah e nesėrmja e
pathyeshme
Nė atė prehėr tė madh tė Diellit
Qė na ruan nga vdekjet
E mė marrin
E mė lėnė
Ditėve tė tregut fshatarėt
Tėrė jetėn...
KĖNDO OSE VDIS PA KLITHME
Bėhu i blertė si unė
mė tha bari njė natė
kėndo derisa tė vallzojn yjet
rreth diellit
si fėmijėt rreth zjarrit nė tokė
e pastaj dėgjo oshtimėn
pa fjalė nėr botė
lart do tė mbesin kodrat duarthatė
e gurė breg rrugėve nė mendime ēarė
Kėndo derisa tė pėlcasiėsh
si kripa nė flakė
vajto po tė duash
kosave tė egra s'do tė mundesh t'u
ikėsh kurrė
kur ēmenden kohėrat nė furtun...
Bari ma tregoi ėndrrėn e vet:
--majet mė tė larta e hėngrėn qiellin
e zjarrtė
e shteku i rrezeve kėrkon veten nė
breg...
e bregu bregun pas bregut nė breg....
I bukur ėshtė vetem zogu nė
fluturim
qė me puhin e krahėve tė rreshk
kėndo ose vdis pa klithmė...
QĖ TĖ RRITEN LULET E BARDHA
1.
Flini tė qetė,
Se nė gjakun tuaj do tė shumėzohėn
pranverat e pavdekshme
e zogjtė do tė ndėrtojnė cerdhe
plisave tuaj tė tretur.
Ju dhatė gjėrat mė tė shtrenjta
pėr tė ngritur tempuj prej gjaku,
qė dielli tė mos rrėnohet,
qė toka tė mos digjet.
ju mbollėt besimin e jetės
nė rrėnjėt e luleve
dhe me eshtra shkruat
biografinė e dritės....
2.
Flini tė qetė!
kjo tokė ju lindi
nga hiri i ėndrrave tė lirisė.
qė tė kėtė rreze dita,
qė tė kėtė ujė burimi,
qė tė rriten lulet e bardha
nė mendjen e njerėzimit,
qė nga shpirti tė shpėrthejė bardhėsia
qė liri tė ketė me bollėk,
qė tė shtrohet buka pa frikė nė sofėr,
qė njeriu mbi tjetrin tė mos ngrihet si bishė,
qė kopsht lulediejsh tė bėhet jeta.
3.
Flini!
Ju ka hije gjumi i pėrjetshėm,
sepse s'deshėt tė jetoni tė vdekur nė jetė,
pa dashuri,
pa gaz nė fytyrė,
pa shpresa nė zemėr,
pa tokė, qė mbani si shtrojė
pa qiell, qė mbani si mbulojė,
pa lumenj, qė ju burojnė nė sy,
pa diell, qė mbani nė duar...
4.
Flini tė qetė!
Ju s'keni pse tė ankoheni,
gjėrat mė tė shtrenjta
i dhatė pėr Kosovėn,
dhe dashurinė tuaj e shenuat
nė cdo lule,
nė cdo gur,
nė cdo rrugė.
MALLKIMI I GJAKUT
Zbraze , zbraze njė pushkė
nė derė tė oborrit, o Zeqė Shpati !
Le tė zgjohen tė pėrgjumurit
strofujve tė gjėmimeve shekullore,
Se sot po na shkon Fata e po shuhet kėnga e dashurisė
qė kėndoi plangjeve tona !
Po te shkon Fatė zeza , o bacė
me sy tė qėndisur me ngjyrėn e kopshteve ,
me buzė posa tė skuqura nė bukėn e misrit tė ri
.
O, ēikė e pate
E jo fėmijė tė gjetur buzė rrugėve !
O, e as rroktare jo
Pėr tė punuar nėpėr ara
Pse je shurdhuar , bre bacė ?
A skallesh nė flakėn e krahėve tė vogėlushes sė dashur
Qė e fale pa dėshirėn e saj ?
Po tė shkon Fata me flokė bishtaleca tė shelgjishteve
nė zbėrthim,
me harqe vetullashdy krahė lejleku nė fluturim ,
me bebėza vizėllusedy liqene tė fshehura
nė pishnajė
.
O, ae di , Zeq Shpati,
se pėr ty vetima hapėsirėn shpon
lumenjtė dalin nga shtrati me zllapa pikėllimi nė brigje,
se mordja mbi pullaze zdirgjet dhe lėpin jetėn
E pėllumbave
qė ajo ushqyer i ka me troha buke nė shtigje
Zbraze fjalėn si pushkėn dikur, o Zeq Shpati
qėllo hallkėn e vargonjve tė ndryshkur
duarve tė vogėlusheve tona
se
Sėshtė kanu gjaku yt tė mallkojė
!
NATA E POETĖVE
Kur heshtja mbulon ēdo gjė
Kur tė gjithė flenė
Zgjohen poetėt
Pėr tu djegur nėpėr vargje
Ata ia shtrydhin
Gjakun e keq mendimit
Shpirti i tyne shesh betejash
Nga temperatura e fjalėve
Vdesin ngadalė pa klithma.
|