|
DISA NJERĖZ NUK VDESIN
ASNJĖHERĖ!
Kishte harruar se ishte nė
klasė ku ishte profesori dhe shokėt e tij, dhe krejt papritur derisa pėr njė
ēast nė klasė mbretėroi njė heshtje, ai i hutuar duke menduar se thjeshtė po
pėshpėriste, nga njė emocion qė i erdhi instinktivisht, bėrtiti me zė tė
lartė: -Po, po, ėshtė shumė e vėrtetė, ka disa rrugė pėrmes tė cilave
shkohet drejtė pavdekėsisė, rrugė tė cilat, duhet tė kesh njė zemėr tė
jashtėzakonshme pėr ta ndjekur ndonjėrėn, dhe ka disa njerėz qė nuk vdesin
asnjėherė. |
|
Ai i kishte ngulur
sytė profesorit, por pak dėgjonte nga ato qė thoshte tashmė profesori...
Ishte vetėm njė fjali e thėnė nga profesori pėr pavdekėsinė pėr veprat
heroike e madhėshtore tė njerėzve pėrgjatė historisė njerėzore qė atė e
kishin qitur "jashtė" realitetit dhe e kishin zhytur thellė, thellė nė
meditim. Ishte njė orė pėrkujtimore dhe nė fjalim e sipėr, profesori tha:
- Disa njerėz nuk vdesin asnjėherė!
Kishte dėgjuar shumė
pėr vdekjen, kishte lexuar dhe kishte pare shumė filma, se gjoja gjithēka
shkon drejt plakjes, drejt vdekjes, drejt hiēit dhe harrimit, por asnjėherė
kėto teori se kishin bindur, gjithmonė kishte pasur ide dhe bindje pėrtej
vdekjes. Bindjet dhe vizionet e tij pėr universin, botėn, njerėzit gjithmonė
kishin qenė largpamėse, realiste dhe optimiste. Arsyetimet dhe shpjegimet e
tij, pėrherė kanė qenė bindėse duke ilustruar teoritė e tij me fakte qe
smund tė kundėrshtoheshin. Kėtė herė ai po shqyrtonte faktet e hipotezat
dhe dyshimet pėr vdekjen dhe pavdekėsinė brenda vetės se tij.
Kishte filluar njė
monolog tė brendshėm dhe tė heshtur. I erdhi nė mendje njė aforizėm e
shkruar nga vet ai: "Tė vdesėsh, jo gjithmonė do tė thotė tė vdesėsh! Tė
rrallėt me aktin e vdekjes fitojnė pavdekėsinė". Mendja e tij e shpejt
fluturon sa nė njėrin mendim, sa nė tjetrin, sa nė njėrin fakt, sa nė
tjetrin, sa nė njėrėn figure madhėshtore, sa nė tjetrėn. Po pyeste vetėn se
sa miliarda njerėz kanė ardhur nė kėtė botė, kanė jetuar dhe kanė ikur nga
kjo botė? Sa prej tyre e kanė pėrshkuar kėtė jetė nga anonimiteti dhe nga
egoizmi e sa nga heroizmi dhe flijimi? Pėr sa njerėz qė kanė jetuar deri nė
moshėn e shtyrė nuk di asgjė njerėzimi dhe synimi i tyre ka qenė shumė i
kufizuar - thjeshtė ta jetojnė jetėn e tyre, dhe sa njerėz tė tjerė i kanė
dhėnė njerėzimit dhe popujve, mundin e tyre, djersėn e tyre, mendjen e tyre,
kohėn e tyre, gjakun e tyre qė ata, ato, t'i bėjnė shkallė qė tė ngjitėn sa
mė lartė nė jetė, t'i bėjnė dritė qė ta mposhtin sa mė shumė terrin, t'i
bėjnė urė qė tė kalojnė nga robėria nė liri, nga vuajtja nė lumturi, nga
varfėria nė pasuri, nga sėmundja nė shėndet etj, etj.
Sikur nė njė ekran,
parasysh po i dilnin imazhe tė njerėzve tė cilėt kishin jetuar nė periudha
krejt tė ndryshme kohore, disa mileniume, disa shekuj, disa dekada e disa
vite mė herėt, por qė njerėzimi dhe popujt jetonin mė mirė, kuptonin tė
vėrtetat mė mire, shijonin dhe korrnin tė mirat qė vazhdimisht rrjedhin,
pikėrisht ne saje tė sakrificės, flijimit dhe heroizmit tė atyre njerėzve
qė, nė njė mėnyrė a tjetėr, rrėnuan vetėn pėr tė ndėrtuar njė jetė mė tė
mire tė brezave tė ardhshėm.
Kishte harruar se
ishte nė klasė ku ishte profesori dhe shokėt e tij, dhe krejt papritur
derisa pėr njė ēast nė klasė mbretėroi njė heshtje, ai i hutuar duke menduar
se thjeshtė po pėshpėriste, nga njė emocion qė i erdhi instinktivisht,
bėrtiti me zė tė lartė: -Po, po, ėshtė shumė e vėrtetė, ka disa rrugė
pėrmes tė cilave shkohet drejtė pavdekėsisė, rrugė tė cilat, duhet tė kesh
njė zemėr tė jashtėzakonshme pėr ta ndjekur ndonjėrėn, dhe ka disa njerėz qė
nuk vdesin asnjėherė.
|
