7 marsi, festa shqiptare e mėsuesit. Kjo datė ka
zanafillėn e hershme, qė tė kujton themelet e para tė shkollės shqip, nė
fakt ka filluar tė kujtohet, qė nga viti 1960-tė, kur shteti Shqiptar
vendosi qė kjo ditė tė jetė festė nė shenjė pėrkujtimi tė themelimit tė tė
parės Mėsonjėtore shqipe tė Korēės e cila u themelua me 7 mars 1887. Festa e
mėsuesit nė rrafshin kombėtar shėrben pėr ti vlerėsuar traditat mė tė mira
tė shkollės shqipe, pa dyshim edhe figurėn e nderuar tė mėsuesit, por edhe
gjithė punonjėseve tė arsimit si edukatorė tė brezit tė ri dhe si
kontribuues aktiv tė zhvillimit dhe pėrparimit tė shoqėrisė shqiptare.
Pėr tė arritur deri tek ditėt e sotme, pra qė 7
marsi, apo ndonjė ditė tjetėr, qė kujton shkollėn tonė shqipe, zanafillėn
dhe lindjen e saj, ėshtė dashur shumė kohė, kohė lufte e pėrpjekje tė pa
ndėrprerė nėpėr shekuj, pėr tė mbijetuar gjuha jonė, kultura, historia, tė
zėnit e shkrimit dhe kėndimit shqip, mbijetesėn tonė kombėtare etj. Jo pak
herė gjatė historisė, lubi tė ndryshme na kundėrshtuan e luftuan pėr vdekje
me qėllim qė ta mbysnin ardhmėrinė tonė. Armiqtė tanė na e mohuan gjuhėn,
shkrimin, kulturėn, historinė, etnogjenezėn, folklorin, kostumografin,
toponimet, pagėzimet... duke na i zhdukur e duke i pėrvetėsuar ato pėr vetėn
e tyre! Shumė nga manastiret dhe objekte tjera tė kultit tonė, sot janė tė
zhdukura, ose pėrvetėsuara nga pushtuesit tanė turq, serb, malazias, grek,
bullgar etj. Gėzon fakti qė populli ynė ka qenė lidhur pėr gjuhės, historisė
dhe tokės sė vet me rrėnjė, po sikur lisi shekullor, kėshtu qė rrugėn e
zhvillimit, pėrparimit dhe shkollimit, sė bashku me ndjenjėn e
atdhedashurisė nė gji e ka ruajtur e kultivuar me ngulm e fanatizėm pėr tė
arritur deri tek ditėt e sotme. Jo pak popuj tė globit tonė kanė tjetėrsuar
gjuhėn, kulturėn dhe historinė e vet, kanė tjetėrsuar gjenezėn nėn presionin
e pushtuesve dhe kolonizatorėve tė shumtė gjatė shekullit tė kaluar!
Popullin shqiptarė, shumė nga shtetet fqinjė e
kanė sulmuar pa reshtur, pėr ta tjetėrsuar, por qė nuk ia kanė arritur
kurrė, ani pas ata ishin mė tė shumtė nė numėr, mė tė armatosur dhe tė etur
pėr tė pushtuar... Nė ishim mė tė vendosur, mė tė vetėdijshėm dhe shumė herė
mė tė etur pėr liri! Njė popull qė ėshtė i vendosur dhe i vetėdijshėm pėr
lirinė e vet, ai herė do- kurė, do tė arrijė atė me forcat e veta, pėr tė
ecur triumfalisht e krenar drejt horizonteve tė reja pėrparimtare.
Populli shqiptarė, qė nga lashtėsitė, rrethuar
me luftėra shekullor Iliro-Romake, Bizantine- mesjetare, gjysmė mileniumi
luftė kundėr Perandorisė Otomane e po aq e gjatė rezistenca jonė kundėr
lubive shoviniste Greko- Serbe. Tė gjithė armiqtė tanė, kishin po tė njėjtin
qėllim: Qė gjuha shqipe tė mos shkruhet e flitet, qė shqiptarėt tė zhduken e
asimilohen, tė shpėrngulėn e asgjėsohen, nė mėnyrė qė mė vonė tė mos
figurojnė as si komb e as si etni! Kjo ishte motoja e armiqve tanė tė
cilėt ngritėn nė kėmbė hordhi tė tėra, ushtri, suhari e kalorsi, armatim
deri tek ky i fundi edhe me tanke e aviacion, vetėm e vetėm qė tė na
zhduknin nga faqja e dheut!... por jo, janė shqiptarėt ata qė triumfuan
kurdo herė, nga se e drejta pėr tė jetuar tė lirė nė tokat tona shekullore
ishte nė anėn tonė. Njė pushtues, sa do i egėr qė mund tė jetė, ai nuk mund
tė vras as edhe njė herė aspiratėn e njė populli pėr liri- jo, as njė herė!
kėshtu qė pa fajin tonė edhe sot, shumė nga kocat e pushtuesve tanė qė kanė
mbetur nė tokat tona, nuk janė mė shumė se pengu i ndėrgjegjes sė vrarė tė
tė gjithė bizantėve, sulltanėve, perandorėve, krajlėve, tiranėve dhe
diktatorėve tė kohėve tė ndryshme. Vetėm nė saje tė vendosmėrisė sonė kemi
arritur qė as njė herė tė mos e mohojmė pėrkatėsinė tonė kombėtare, na kanė
prerė e vrarė, me pushkė e me pallė, zėri ynė ndėr shekuj gjithherė e mė
shumė ėshtė ndier:
Jemi shqiptarė ore, jemi shqiptare!....
Edhe sot e gjithė ditėn, kujtojmė me respektin
mė tė thellė tė gjithė ata qė u dogjėn pėr ti shndritur rrugėt e gjuhės
sonė tė ėmbėl, rrugėt e shkronjave tona tė bukura, rrugėt e pėrparimit dhe
edukimit tė popullit tonė si: Buzuku, Bardhi, Budi, Bogdani, Todhri, Kazazi,
Negovani, Luarasi, Logoreci, Derada, Mjeda, Frėshėllinjtė, Fishta, Noli e
dhjetėra figura- ikona tė gjuhės sė ėmbėl shqipe Tė cilėt themelet e gjuhės
sonė i njomen edhe me gjakun e tyre!
Ai, dhe vetėm ai popull, qė ėshtė i ngritur, i
vetėdijshėm dhe i arsimuar di se ēkėrkon, di tė luftojė, dhe di tė fitojė
lirinė e vet. Pikėrisht mbi kėtė bazė, pushtuesit tanė na kanė sulmuar, para
sė gjithash: shkollat, institucionet, akademitė, bibliotekat, muzetė dhe
kultet e ritit shqiptarė!
Sot, bota shqiptare, nė saje tė kėmbėngulėsisė
sė vet, ka me qindra e mijėra nxėnės, studentė, profesor, magjistra, doktor,
akademik e kandidat shkencash nė lėmi tė ndryshme, ushtarak, pra njė armatė
milionėshe intelektualėsh... Nuk ka fuqi nė botė mė qė mund ta mbys zėrin e
shqiptarit, kėtė tanimė e ka kuptuar e tėrė bota.
Ėshtė mė sė e vėrtetė se pozita e mėsuesit sot
nė vendin tonė, kur po shkruajmė e flasim pėr 7 marsin, qė shėnohet nė
shenjė respekti pėr ta, pa dyshim sė ėshtė e vėshtirė. Ne kemi besimin e
patundur se edhe kjo shpejt do tė kaloi, duke u nisur nga gatishmėria e
mėsuesve tanė qė me njė vetėdije tė lartė kanė sfiduar, por qė edhe sot po
sfidojnė tė gjitha pengesat qė pushtuesi i hodhi nė rrugėn tonė tė arsimimit
tė kombit. Mėsuesi ynė dje dhe sot, po jap shumė nga vetja e tij, nė mėnyrė
qė brezi i ri tė edukohet e nesėr tė jetė i gatshėm qė tė marrė frenat e
atdheut nė dorė, pėr tė ngritur e pėrparuar atė. Mėsuesi ynė sot, po bėnė
ēmos qė kėtij brezi tia jap flakadanin e diturisė pėr tė marshuar drejt
ardhmėrisė sonė tė ndritur.
Mėsuesit shqiptarė, janė ata qė nė kohėrat mė tė
vėshtira pėr kombin tonė, na mėsuan ndėr shekuj qėllimin e rrugėve tona tė
ndritura, ata janė faqja mė e ndritur e historisė... Atyre, dhe vetėm atyre,
qė po mbajnė lartė dhe tė pacenuar etikėn dhe emrin e mėsuesit!
Mėsues: Gėzuar dita e juaj, 7 marsi!
7, mars 2008 |