Ky komb nuk mėsohet e nuk kulturohet nėpėrmjet lavdit, por nėpėrmjet
kritikės.
Faik Konica
|
 |
|
Ismail Qemali me bashkėpuntorėt.
Dita e Flamurit -
Shpallja e Pavarėsisė, Vlorė, 28
Nėntor 1913.
Fotografia ėshtė e vitit 1913, nė pėrvjetorin e parė
tė pavarėsisė sė Shqipėrisė... |
28 Nėntori, Dita e Flamurit, ėshtė njė nga ditėt
mė tė rėndėsishme, nė mos mė e rėndėsishmja, e historisė sonė kombėtare
Dita e Flamurit ėshtė dita mė e gėzueshme, ėshtė
dita mė e vajtueshme pėr shqiptarėt, sepse kjo ditė ėshtė Dita e
Pavarėsisė, sė Nėnės Shqipėri, por pa Kosovė, pa Ēamėri
Dita e Flamurit, Dita e Pavarėsisė, pėr ēdo
shqiptar, duhet tė jetė edhe Dita e Llogarisė, Dita e Pėrgjegjėsisė...
Nė Ditėn e Flamurit, nė Ditėn e Pavarėsisė,
pėrveē gėzimit, pėrveē vajtimit, secili duhet tė bėjė llogari, me
pėrgjegjėsi, ta pyesė veten: ēbėra unė pėr Kosovė, pėr Ēamėri, pėr
Shqipėri...?
Me 28 Nėntor 1912, u ngrit nė qytetin e Vlorės,
nga dora e Ismail Qemalit, Flamuri Kombėtar
Flamuri kombėtar u ngrit mbas katėrqind e sa
vjetėsh
Flamuri Kuq e Zi ėshtė flamuri mė i vjetri nė Ballkan, ndėr mė tė
vjetrit nEvropė
Flamuri kombėtar ėshtė flamuri i Skėnderbeut,
por pas vdekjes sė tij vdiq edhe flamuri, sepse u harrua
Pas njė harrese prej katėrqind vjetėsh, e zbuloj
njė student shqiptar. Studenti shqiptar ishte Faik Konica
Faik Konica, zbuluesi i flamurit kombėtar,
themeluesi i kritikės shqiptare, atdhetari i devotshėm, ambasadori i
Shqipėrisė nė Washington (1926-1939), kur vdiq, me 1942, u harrua
Jo vetėm
qė u harrua, por edhe iu mohua, iu ndalua tė varroset nė Shqipėri, edhe pse
kishte paguar edhe vendin, edhe pse ia kishte kushtuar jetėn Shqipėrisė
Mjerisht, kjo nuk i ndodhi vetėm Faik Konicės;
kjo tragjedi i ndodhi edhe atdhetarėve mė tė njohur, mė tė mėdhenj tė
kombit, siē ishin: Midhad Frashėri, Mustafa Kruja, Dhimitėr Berati, tė
cilėt ishin edhe nėnshkrues tė Dokumentit tė Pavarėsisė, me 28 Nėntor 1912,
krahas Ismail Qemalit, Vehbi Efendi Dibrės, Luigj Gurakuqit
Kjo i ndodhi edhe shumė atdhetarėve tė tjerė ,
deri nė ditėt tona
Prandaj, Dita e flamurit, Dita e Pavarėsisė
duhet tė jetė edhe Dita e Llogarisė, Dita e Pėrgjegjėsisė
!
Nė Ditėn e Flamurit, nga ballkoni i shtėpisė sė
Xhemil Beut, Ismail Qemali mbajti njė fjalim tė shkurtėr para popullit tė
Vlorės dhe rretheve tė tjera, ku ndėr tė tjera, dy herė e pėrmendi Zotin, e,
tha:
Deshi Zoti, qė me punėn tonė, trimėrinė dhe
guximin e pashoq tė shqiptarėve, sot e tutje tė marrin fund mjerimet dhe
vuajtjet e Atdheut tonė, sepse kėtu e tutje, jemi tė lirė, tė pavarur dhe me
vete, prandaj, qeshni dhe gėzohuni!
Ismail Qemali, duke e pėrfunduar fjalimin e
Ditės sė Flamurit, tha:
Ja, pra, ky ėshtė flamuri ynė! I kuq e me
shqiponjė dykrenare nė mes. Dhe tani tė gjithė bashkohuni si njė trup i tėrė
dhe i pandarė, le tė punojmė pėr ta pėrparuar e pėr ta qytetėruar, si i ka
hije Atdheut tonė tė lirė. Duke pėrfunduar, nuk mė mbetet tjetėr gjė, veēse
ti drejtoj njė lutje Zotit tė Madh pėr bekimet e Tij
Mjerisht, mjerimet dhe vuajtjet e Atdheut tonė
nuk marrin fund me shpalljen e pavarėsisė
Shqiptarėt nuk arritėn tė bashkohen, si njė trup
i tėrė dhe i pandarė, pak punuan pėr ta pėrparuar e pėr ta qytetėruar
Atdheun
Na ndodhi kėshtu, thonė e arsyetohen disa, se
jemi njė popull i vogėl e kėshtu ishte fati ynė
Fati i popujve tė vegjėl
kalon nėpėr dyert e tragjedive tė mėdha, thoshte Ismail Qemali
Tradegjia mė e madhe e kombit ishte sundimi
komunist-ateist gjysmshekullor
Tė jesh atdhetar, fetar, i ditur, i
ndershėm, ishte rrezik
Shumica e shqiptarėve nisi tė jetonte jashtė vetės
Hemingueji tha:Kur nis tė jetosh jashtė
vetės, gjithēka ėshtė e rrezikshme.
U bėnė gabime tė mėdha, pėrjetuam fatkeqėsi tė
vazhdueshme
Gjithė fatkeqėsitė e gabimet, sipas Sokratit,
vinin ngaqė njerėzit nuk zotėronin dije tė mjaftueshme
Dije e mjaftueshme
ėshtė Dija Hyjnore
Sipas Lesingut, qėllimi i fundit i diturisė
ėshtė e Vėrteta. Zoti ėshtė e Vėrteta Absolute
Ai, qoftė lavduar, e ka
shpallur tė Vėrtetėn me argumente
Nė Kuran shkruan:
Ata tė cilėt nuk besojnė nė argumentet e All-llahut,
All-llahu nuk do ti drejtojė nė rrugė tė drejtė; ata i pret vuajtje e
padurueshme.
(Kurani, 16:104)
Kujt i besuam ne?! Prandaj jemi e kemi ashtu
qysh jemi
!
Dita e Flamurit, Dita e Pavarėsisė, duhet tė
jetė Dita e Pėrgjegjėsisė. Nėse e pranojmė pėrgjegjėsinė, atėherė na shtohet
vlera si shqiptar, si njeri, si besimtar
Vlera e njeriut, thoshte Renani, ėshtė sa mėson
dhe dashuron. Mėsimet rreth Zotit, dashuria pėr Zotin ėshtė ēelėsi hyjnor
pėr jetė tė lumtur e tė suksesshme!
|
 |
|
Adem, Shaban dhe Hamėz
Jashari krenaria e ēdo shqiptari... |
28 Nėntori, Dita e Flamurit. Dita e Pavarėsisė
sė Shqipėrisė, pa Kosovė, pa Ēamėri
Por me besim nė Zotin ēdo gjė ėshtė e
mundshme
! Siē ishte e mundshme dalja publike mė 28 nėntor 1997, e Ushtrisė
Ēlirimtare tė Kosovės, nė Llaushė, nė ditėn e varrimit tė mėsuesit dėshmor,
Halit Gecit, vrarė nga policia serbe
Siē ishte e mundshme qė komandanti
legjendar i UĒK-sė, Adem Jashari, tė lindė me 28 nėntor 1955
!
Pėr mendjen e kufizuar njerėzore, ėshtė rastėsi
qė komandanti Adem Jashari ka lindur nė Ditėn e Flamurit, nė Ditėn e
Pavarėsisė, me 28 nėntor, por nuk ėshtė rastėsi pėr Zotin, Krijues e
Zhvillues i ēdo krijese, qė jeta e tij, vepra e tij dhe rėnia e tij tė bėhet
simbol pavarėsie!
Kryetari i Ēekisė, Haveli, thoshte:
Shteti ėshtė krijim i njeriut, ndėrsa
njeriu ėshtė krijesė e Zotit.
Zoti asgjė nuk krijon rastėsisht
Ai i fail
Shaban Jasharit, nė Ditėn e Flamurit, nė Ditėn e Pavarėsisė, Ademin, me 28
nėntor 1955
28 Nėntori Dita e Flamurit, Dita e Pavarėsisė,
ditėlindja e Adem Jasharit, simbolit tė qėndresės, simbolit tė pavarėsisė sė
Kosovės
Me hajr, pėr hajr, ditėlindja o Adem Jashari!
Pėr hajr edhe Dita e Flamurit, Dita e Pavarėsisė
! Ti e pate ndjenjėn e
pėrgjegjėsisė, ti e pate guximin pėr tė njohur vetėveten, pėr tė njohur
Kosovėn, pėr tė njohur Zotin
Dita e Flamurit, Dita e Pavarėsisė le tė jetė
edhe Dita e Pėrgjegjėsisė, pėr tė njohur vetėveten, qė ėshtė hapi i parė pėr
tė njohur Zotin, i Cili na fali edhe njė argument, nė Ditėn e Flamurit, na
fali Adem Jasharin, qė me Jasharėt ti falin Kosovės njė Diell
Rrezet e kėtij Dielli mos ti errėsojmė kurrė
mė!
(Autori ėshtė studiues i religjioneve)
|
