AFGANISTAN- Dita kur kishte lindur, ishte dita
kur duhej tė vdiste. Askush, madje as nėna e saj, nuk donte qė ajo tė
mbijetonte. Arsyeja? Ishte vetėm njėra nga qindra foshnjat e padėshiruara
vajza qė lindnin ēdo ditė nė Afganistan. Ky pėrshkrim i takon Favzia Kofit,
e cila ėshtė zėvendėskryetarja e parė femėr e Parlamentit afgan.
Nė shkrimin e saj autorial pėr gazetėn Newsweek,
Favzia pėrshkruan atė qė e ka pėrcjellė qė nga ardhja nė kėtė botė.
Nėna ime ishte rraskapitur qysh para lindjes
sime. Babait tim, tė cilin e ndante me gjashtė gra tė tjera, i kishte lindur
tetė fėmijė, shkruan Favzia.
Nėna e saj u dėshpėrua edhe mė shumė, kur burri
i saj u martua me njė vajzė 14-vjeēare. Kur nusja e tij fėmijė i solli nė
jetė njė djalė, vetėm tre muaj para lindjes sė Favzias, e vetmja shpresė e
nėnės sė saj pėr tė ruajtur njė pjesė tė dashurisė sė bashkėshortit, ishte
qė fėmija qė mbante nė bark, tė ishte djalė.
Gratė e fshatit luftuan shumė pėr tė shpėtuar
jetėn e saj, pasi kishte lindje tė vėshtirė me Favzian. Por, Favzia u vendos
menjėherė jashtė nė diell pėr tė vdekur. Ishte vajzė. Ishte fėmija i 19-tė i
familjes.
Qėndroi me orė tė tėra nė diell, duke ulėritur
nga djegiet qė i shkaktonin rrezet lėkurės sė saj tė njomė, derisa dikush e
futi brenda dhe ia dorėzoi sė ėmės. E ėma ndihej nė faj, por i premtoi vetes
se sdo tė lejonte asnjė tė keqe tė prekte mė Favzian.
Nėna ime, njė grua fshati, analfabete, u bė
heroina e jetės sime. Kur shpėrtheu lufta nė Afganistan dhe familja ime u
shqye nė disa pjesė me vdekjen e babait e pastaj edhe tė disa anėtarėve tė
tjerė tė familjes, pėrfshirė vėllezėrit e mi, nėna ime ishte ajo qė mbajti
familjen tė bashkuar. Falė vendosmėrisė sė saj, unė isha fėmija i parė vajzė
nė familjen time, qė mė lejuan tė shkoj nė shkollė, shkruan Favzia.
Rrethanat e lindjes sė saj mund tė tingėllojnė
tronditėse pėr disa. Por, nė Afganistan kjo ende nuk ėshtė e pazakontė.
Afganistani ėshtė toka ku fėmijėt vajza shihen mė pak tė vlefshėm se njė
dhi. Dhia do tju japė ju tė paktėn qumėshtin dhe mishin, ndėrsa vajza ėshtė
njė tjetėr gojė pėr ta ushqyer.
Favzia kujton tė ketė vizituar njė fshat dhe tė
ketė takuar njė grua tė sėmurė qė kishte lindur. Ishte rreth 25 vjeēe dhe
kishte lindur katėr fėmijė. Ajo nuk mund ti kėrkonte burrit tė saj tė
shkonte te mjeku, sepse pėr ta bėrė njė gjė tė tillė, ai duhej tė shiste njė
nga bagėtitė e tij.
Kur unė tė vdes, burri im mund tė gjejė grua
tjetėr. Por, nėse ai shet kafshėt, ēfarė do tė hanė fėmijėt e mi?, kujton
Favzia fjalėt e saj, pėr tė cilėn nuk beson se tani ėshtė gjallė.
Pra, diskriminimi i grave dhe trajtimi i dobėt i
tyre nis nga lindja.
Pėr shumė gra afgane, jeta ėshtė dhunė dhe
shėndeti i ligė ėshtė gjėja mė e mirė qė mund tė presin. Favzia, nė
artikullin pėr Newsweek, kujton edhe historinė e 15-vjeēares Shar Gyl qė
tronditi botėn.
Thonjtė e saj ishin shkulur, ndėrsa ishte
mbajtur pa ushqim tė duhur pėr pesė muaj, nė njė banjė tė pistė dhe tė
errėt, nga familja e burrit tė saj. Shkaku kishte refuzuar tė bėnte
prostitucion.
Si rezultat i presionit tė familjes sė vajzės,
dy persona janė arrestuar nė atė qė zyrtarėt afganė e quajnė akt joislamik.
Por, ajo qė ėshtė vėrtet tronditėse, shkruan Favzia, ėshtė se ky lloj
trajtimi i nuseve tė reja, nė Afganistan nuk ėshtė i pazakontė.
Favzia ka punuar tetė vjet si anėtare e
Parlamentit nė Qeverinė afgane, ndėrsa mė herėt ishte zyrtare pėr mbrojtjen
e fėmijėve nė UNICEF.
Jam marrė me raste tė panumėrta tė abuzimit,
dhunės dhe martesave tė detyruara. Provinca qė unė kam pėrfaqėsuar ishte
Badakshani njėra nga krahinat mė tė varfra dhe mė konservatore nė gjithė
Afganistanin. Provinca gjithashtu kishte normėn mė tė lartė botėrore tė
vdekshmėrisė sė nėnave dhe fėmijėve, shkruan Favzia pėr Newsweek.
Janė statistika tė turpshme, thotė ajo. Tė
turpshme pėr afganėt, qė tolerojnė injorancėn e tillė, e cila pėrjetėson njė
situatė tė tillė, dhe tė turpshme pėr komunitetin ndėrkombėtar, i cili, qė
nga rėnia e Qeverisė sė talibanėve, ka derdhur miliarda dollarė nė programet
e parapara pėr rindėrtimin e kombit tė shkatėrruar.
Nėse ky ishte objektivi i koalicionit nė vitin
2001, tani me ēfarė mund tė konsiderohet i suksesshėm ai?
Nėse qeveritė e huaja nga radhėt e NATO-s bėjnė
plane pėr tėrheqjen e trupave, si mund tia bėjė njė vend i pazhvilluar, me
eksportim vetėm tė heroinės, me infrastrukturė jo tė duhur, me mungesė tė
sigurisė, tė sigurimeve shėndetėsore apo tė arsimit, pėr tu integruar me
sukses nė botėn moderne?
Ėshtė e drejtė tė thuhet se Afganistani ka
shėnuar njė sėrė arritjesh nė dekadėn e fundit, qė nga rėnia e talibanėve.
Por, ka ende shumė pėr tu bėrė, vė nė pah Favzia pėr Newsweek.
Kėtė javė, ėshtė thėnė se talibanėt duan tė hapin njė zyrė
politike nė shtetin e Katarit, pėr bisedime rreth paqes.
Unė jam njė nga zėrat e Afganistanit qė e vė nė
pikėpyetje kėtė qasje. Disa muaj mė parė, talibanėt u pėrpoqėn tė mė
vrisnin. Pėr mė se njė orė, ėshtė zhvilluar njė betejė me armė nė mes tyre
dhe rojeve tė mia, duke mos ditur nėse do tė vdes apo do tė mbijetoj. Ata
kanė tentuar tė mė vrasin edhe nė raste tė tjera pėr tė vetmen arsye - se
unė jam njė grua qė flas pėr tė drejtat e njeriut. Dhe jo vetėm mua, por
edhe tė tjerėt qė flasin si unė, shkruan Favzia.
A mund tė besojė dikush se talibanėt vėrtet do
tė ndajnė pushtetin dhe do tė jenė nė gjendje tė ulen nė njė kuvend
demokratik sė bashku me njė grua?
Traditat demokratike nuk janė tė reja pėr
Afganistanin, por pas 30 vjetėve tė gjatė, qė kanė shėnuar pushtimin rus,
luftėn brutale civile dhe sundimin taliban, vendi ka ende nevojė pėr
mbėshtetjen ndėrkombėtare, pėr tė siguruar se pėrfitimet demokratike dhe
sociale tė viteve tė fundit, nuk janė humbur.
Njė ditė, talibanėt mund tė kenė sukses nė
vrasjen e Favzias. Por, pėr aq kohė sa tė jetė gjallė, ajo nuk do tė ndalojė
sė drejtuari popullin e saj larg korrupsionit dhe varfėrisė.
Pėr kėtė arsye, ajo do tė kandidojė edhe nė
zgjedhjet presidenciale tė Afganistanit, nė vitin 2014.
Unė kam lindur si njė vajzė qė duhej tė vdiste.
Por, nėse Zoti do, unė mund tė vdes duke u bėrė presidentja e parė femėr e
njė vendi qė e dua dhe njė vendi ku tė gjithė fėmijėt djem dhe vajza do
tė lindin nė paqe dhe jo nė dhunė, thotė Favzia.
Ajo do qė ta shohė Afganistanin tek zė vendin e
duhur nė botė. Favzia beson se me mbėshtetjen e vazhdueshme ndėrkombėtare,
njė gjė e tillė njė ditė do tė ndodhė.
Lutja ime ėshtė pėr SHBA-nė dhe vendet e tjera
qė tė mos na braktisin ende, shkruan Favzia Kofi pėr Newsweek.
|