|
Dita e Nevruzit
festė zyrtare nė Shqipėri
Si ka ndodhur kjo?
Nė muajin shkurt, 1996,
Kryetari i Shqipėrisė, dr. Sali Berisha (emri
duhet tė shkruhet Salih), i propozoi Kuvendit Popullor qė ta shpallė Ditėn
e Nevruzit festė zyrtare nė Shqipėri.
Kuvendi Popullor,
propozimin e kryetarit, dr. S.Berisha, e miratoi dhe 22 marsi u shpallė
festė zyrtare fetare nė Shqipėri. Kjo festė zyrtare fetare, siē thuhet, u
shpallė pėr hir tė Komunitetit Bektashian tė Shqipėrisė, me kėto arsyetime:
1. E kaluara atdhetare e
disa personaliteteve shqiptare qė kanė qenė bektashinj, qė nga Lidhja e
Prizrenit e kėndej
2. Anti-komunizmi i disa
tė tjerėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore dhe nė kohėn e diktaturės
komuniste, dhe sė fundi, sepse:
3. Nė Tiranė ndodhet
Kryegjyshata Botėrore Bektashiane
!
Nevruzi si festė
fetare gjithshqiptare!
Pėr herė tė parė, me 22
mars 1996, Dita e Nevruzit u festue zyrtarisht nė Shqipėri. Ceremonia
kryesore u zhvillue nė Kryegjyshatėn Botėrore Bektashiane nė Tiranė.
Atė ditė, fjalėn e rastit
e mbajti z.Tomorr Aliko, sekretar i Kryegjyshatės. Fjalėn kryesore e mbajti
Haxhi Dede Reshad Bardhi, Kryegjyshi i bektashinjve dhe mė nė fund fjalėn
pėrshėndetėse e tha Kryetari i Kuvendit Popullor tė Shqipėrisė, z.Pjetėr
Arbnori, i cili ndėr tė tjera tha:
Nevruzi nuk ėshtė
festė vetėm e sektit bektashi, por edhe e tė gjithė shqiptarėve
!
Dje, Shqipėria komuniste
krenohej se ishte shteti i parė ateist nė botė! Sot, Shqipėria demokratike,
mburret me tolerancėn fetare, aq sa tė shpallė edhe pėr sekte festa
zyrtare fetare..!
Pasojat e ateizmit
shqiptarėt i pėrjetuan dhe po i pėrjetojnė, kurse pasojat e sekteve dhe tė
profeteve veē kanė filluar tė na helmojnė
!
Ēėshtė
Bektashizmi?
Bektashizmi nuk ėshtė
sekt, por ėshtė njė tarikat, apo udhė shpirtėrore, si shumė tė tjera, qė ka
pėr themel Librin Hyjnor, Kuranin dhe Traditėn apo Sunnetin e Muhammedit (a.s.)
Pra, Bektashizmi ėshtė
njė udhė mistike islame, kurse bektashinjtė janė muslimanė, por qė janė edhe
pjestarė tė kėtij tarikati. Fjala tarikat ėshtė fjalė arabe, e cila rrjedh
nga fjala tarikah (shumėsi: taraik) qė do tė thotė rrugė ose drejtim.
Rruga, udha,
tarikati, apo drejtimi, me disa metoda tė veēanta, duke iu pėrmbajtur
Sheriatit, nėn drejtimin e njė udhėrrėfyesi, me anėn e pastrimit
shpirtėrorė tė largon prej egos, vetes, por tė afron drejt Krijuesit, tė
Vėrtetės
Bektashizmi, si
shumica e tarikate tjera nė fenė Islame, e ka marrė emrin prej pasuesve,
ndjekėsve, nga themeluesi, Haxhi Bektash Veliu.
Kush ishte Haxhi
Bektash Veliu?
Haxhi Bektash
Veliu ishte i biri i Ibrahimit, tė birit tė Sejjid Musait, qė ishte i biri i
Sejjid Hasanit.
Sejjid Hasani
ishte i biri i Sejjid Ibrahimit, kurse ky ishte i biri Sejjid Mehdiut, i
cili ishte i biri i Sejjid Muhammedit, i biri i Sejjid Hasanit.
Sejjid Hasani
ishte i biri i Ibrahim Mukerrem Muxhabit, qė ishte djali i Imam Musa Qazimit,
i cili rrjedh nga Familja e Bekuar e Muhammedit (a.s.)
Haxhi Bektash
Veliu (1248-1341)ishte njė burrė i edukuar, ishte i arsimuar, njė
personalitet i shquar, njeri i ditur, shpirtėrisht shumė i ngritur, i
udhėzuar, veprat e e tij janė mė e mira dėshmi
Njė natė, Haxhi
Bektash Veliu e kishte parė nė ėndėrr Pejgamberin (a.s.), i cili i kishte
thėnė:
O djalė! Mbaje
tė pastėr rrobėn tėnde, qė ti pėrfitosh tė mirat.
Haxhi Bektashi
tha se e pyeta Pejgamberin (a.s.):
O Pejgamber i
Zotit! Po , cila ėshtė rroba ime?
Pejgamberi (a.s.)
ishte pėrgjigjur:
Zoti ty tė ka
mbuluar me pesė lloje rrobash, tė cilat janė:
Rrobet e
Islamit, tė Imanit, tė Njėshmėrisė, tė Njohurisė dhe tė Dashurisė. Kėto janė
rrobet qė duhet ti mbash pastėr, nga ana e jashtme, dhe nga brenda.
Kur e pyetėn
njė ditė Haxhi Bektashin se kush janė besimtarėt e vėrtetė? Ai kishte
thėnė:
Besimtarė tė
vėrtetė janė ata tė cilėt i zbatojnė detyrimet e Sheriatit.
Gjatė
shekujve, besimtarėt muslimanė tė tarikatit bektashian vėrtet ishin tė
mbuluar me kėto pesė lloje tė rrobave: Islamin dhe Imanin e mbanin pastėr,
Njėshmėrinė (Teuhidin) e kishin nė zemėr, kishin Njohuri tė lartė, kurse
Dashurinė tė zjarrtė
Por, nė kėtė rast po kufizohem vetėm
tek Nevruzi, ēėshtė, nga erdhi?
Prejardhja e festės sė Nevruzit
Prejardhja e festės
sė Nevruzit ėshtė nga Persia . Nga Persia rrjedh edhe vet fjala Nevruz.
Fjala Nevruz rrjedh nga persishtja, madje nga persishtja e vjetėr, nga
fjalėt: Nava = e re dhe ruzanh = ditė, pra, qė do tė thotė: Ditė e Re.
Kjo festė, Ditė e Re,
pra, Nevruzi ėshtė njė festė e lashtė pagane, me prejardhje persiane, qė
kremtohet tash e 3000 vjetė
Kremtohet edhe sot e
kėsaj dite nė Iran, por si fillim i Vitit tė Ri, kremtohet edhe nė Irak,
Afganistan, Uzbekistan Azerbajxhan, Turkmenistan, Kazakistan, Taxhikistan,
Kurdistan dhe nė disa vende tė tjera
Kjo festė, Nevruzi,
pėrputhet me fillimin e pranverės, ringjalljen e natyrės, mbas dimrit tė
ftohtė, tė gjatė, tė vėshtirė. Nė kėtė ditė ėshtė ekuinoksi, barazohet dita
e nata dhe duke filluar prej kėsaj dite ka mė shumė ditė, ka mė shumė dritė
Persianėt e lashtė,
si edhe shumė popuj tjerė tė Lindjes, besonin nė bestytni: besonin se kishte
ditė qė sillnin fat, sikur qė besonin se kishte ditė qė sillnin fatkeqėsi.
Por, Nevruzi i takonte njė prej atyre ditėve qė sillte vetėm fatmirėsi dhe e
kremtonin me madhėshti
!
Historianė,
hulumtues, gjurmues tė ndryshėm tė lashtėsisė e pėrcaktojnė Nevruzin si njė
nga festat pagane mė popullore nė tė gjitha kulturat e lashta nė
Mesopotamin e Vjetėr
Nevruzi kremtohej
shumė shekuj para se tė vinte nė kėtė jetė Zaratustra, mėsues i urtėsisė,
themelues i fesė sė vjetėr (dualiste) persiane, rreth tetė shekuj para
Krishtit ose Hazreti Isait (a.s.)
Kur persianėt
filluan tė pėrqafojnė fenė Islame pas vitit 650, nė fillim, pėr dy shekuj, u
ndalue kremtimi i Nevruzit, por mė vonė u lejue, pėr arsye
tregtare-ekonomike, sepse shkėmbeheshin dhurata, bėheshin shpenzime dhe
kėshtu nxitej, stimulohej ekonomia
!
Gjatė pushtimit
mongol (1219-1500) tė atyre viseve, kjo festė, Nevruzi, u ndalue sėrish.
Nė periudhėn e
sundimit tė dinastisė sė mbretėrve Safavidė, pas vitit 1500, Nevruzi
dalngadal fillojė tė kremtohej, por gjithnjė si kremte e fillimit tė Vitit
tė Ri, si fillim i pranverės, si njė Ditė e Re
Me ngadhnjimin e
Revolucionit Islamik nė Iran (1979), prijėsi i Revolucionit Islamik, Imam
Humeini e dėnoj kėtė kremte si njė festė pagane, jo islame, por me kalim
kohe, meqė nuk rrezikohej Republika Islamike e Iranit, nė heshtje u lejue
pėr tu kremtue
!
Nėpėr disa vende
nėpėr botė, Nevruzi kremtohet edhe nga Bahaitė dhe Ismailitė. Ismailitė,
njė degė e madhe nga Islami Shiit, e festojnė Nevruzin nė frymėn e
falėnderimeve pėr All-llahun (xh.sh.), pėr dhuntitė e mirėsitė e Tij.
Nevruzin e
pėrkujtojnė, e kremtojnė edhe nė trojet shqiptare disa nga tarikatet, por jo
tė gjitha
E kremtojnė, ndėr tė tjerė, kaderitė, rifaitė, saaditė,
halvetitė, nakshibenditė
, por jo si fillim i Vitit tė i Ri, por si
ditėlindja e Imamit Ali
!
Dhe mė nė fund
mund tė shtrohet pyetja: Pse nė Shqipėri, kjo festė e lashtė pagane, me
prejardhje persiane, ėshtė shpallur festė fetare zyrtare, gjithshqiptare?
Kėtė mund ta kuptoni - vetėm nėse pakėz mendoni
?!!!
(Autori ėshtė studiues i religjioneve)
|
