|
Dita e Shėn Gjergjit, 23 prill, 6 maj, ėshtė njė festė
kristiane, me rrėnjė pagane, por qė kremtohet nė Lindje e Perėndim,
kremtohet me shumė gėzim, e kremtojnė edhe shqiptarėt, sepse e trashėguan
nga tė parėt
!
Njė pjesė e shqiptarėve qė e kremtojnė, pėr kėtė aspak nuk
mendojnė
! Ata qė nuk mendojnė, tė vėrtetėn si mund ta kuptojnė
?
E vėrteta rreth Shėn Gjergjit?
Historianėt me renome botėrore kanė hulumtuar, kanė debatuar,
deri nė imtėsi, pėr tė zbuluar tė vėrtetėn rreth tij. Dhe si pėrfundim, kėtė
tė vėrtetė ende se kanė gjetė
!
The Catholic Encyclopedia (Enciklopedia Katolike) shkruan se
nuk ka dyshim pėr ekzistencėn historike tė Shėn Gjergjit, por nuk duhet
besuar nė ngjarjet fiktive qė janė thurrur rreth tij
Pra, ngjarjet rreth Shėn Gjergjit nuk janė historike, por
janė mitike, mitet nuk janė tė rralla, ato janė si pėrralla
!
Kush ishte Shėn Gjergji?
Legjenda thotė se Shėn Gjergji ka lindur nė Kapadokia, Azi,
nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė tretė, rreth viteve 275-385 dhe ėshtė
martirizuar nė Palestinė
Shėn Gjergji ka jetuar nė kohėn e perandorit romak,
Dioklecianit, perandor me prejardhje ilire, por qė ishte njė nga armiqtė mė
tė tmerrshėm tė Krishterimit, i cili e kishte emėruar nė njė post ushtarak
me shumė pėrgjegjėsi, pa e ditur se ai ėshtė i krishterė, armik i tij
!
Kur mė nė fund, perandori romak, Diokleciani, e zbuloi qė
Shėn Gjergji ishte i krishterė, atėherė e burgosi e torturoi dhe nė fund ia
preu kokėn dhe trupin ia coptoi
Por, edhe pasi i pritet koka dhe trupi i coptohet, Shėn
Gjergji, sėrish, ringjallet dhe tri herė nė kėmbė ēohet
!
Me pak fjalė, sepse ka edhe shumė mite, legjenda dhe
pėrralla tė tjera rreth Shėn Gjergjit, kjo ėshtė e vėrteta, pra, secili ka
tė drejtė nga kėto tė vėrtetatė nxjerrė pėrfundimet e veta
!
Me gjithė kėto mite, pėrralla, Shėn Gjergji nderohet.
Nderohet si njė nga shenjtėt mė tė mėdhenjė tek tė krishterėt, e nderojnė
deri nė adhurim, duke kėrkuar nga ai mbrojtje, shpėtim: Kisha Katolike,
Kisha Anglikane, Kisha Orthodokse dhe shumė bashkėsi ose kisha mė tė vogla
kristiane, Lindore dhe Perėndimore
!
Shėn Gjergji dhe Shėn Mitri
Siē nderohet, adhurohet Shėn Gjergji, nderohet, adhurohet
edhe Shėn Mitri apo Shmitri, Dimitrios-greqisht, Demetrius-latinisht, me, 26
tetor, 8 nėntor
Shėn Mitri (275-306) ka lindur nė Selanik, ėshtė njė
martir i krishterė, por nderohet, adhurohet mė shumė nga Kishat Orthodokse,
nė veēanti nga grekėt dhe sllavėt, siē janė serbėt, bullgarėt, rusėt
,
kuptohet edhe nga shqiptarėt orthodoks
Jeta dhe vdekja e Shėn Mitrit ėshtė e ngjajshme me jetėn
dhe vdekjen martire tė Shėn Gjergjit
Dy-tri fjalė rreth miteve
Mitet janė rrėfime me bazė historike, por janė tė ndėrthurura
me elemente mitike
Mitet krijohen, por edhe ndryshohen. Ndryshohen nė
periudha tė vrullshme historike, kur identitetet hyjnė nė faza kritike
Nė
periudha tė tilla kohore, mitet janė si me thėnė disa prej mjeteve,
instrumenteve, nė lindjeve tė identiteteve
Mitet rreth Ditės sė Shėn Gjergjit dhe Ditės sė Shėn Mitrit
janė krijuar nė Mesjetė. Mesjeta nė anglisht quhet: Dark Age, Periudha e
Errėsirės
Sipas llogaritjeve tė lashta pagane, Dita e Shėn Gjergjit
shėnonte fillimin e stinės sė verės, kurse Shėn Mitri shėnonte fillimin e
stinės sė dimrit
Pėr fillimin e stinės sė verės, mbas dimrit tė gjatė e tė
vėshtirė, pėr paganėt skishte gėzim mė tmirė, prandaj e shėnonin, e
kremtonin..
Kurse pėr fillimin e stinės sė dimrit, mbas verės sė
bereqetshme, me plotė begati, sėrish e shėnonin, por tani me frikė, me lutje
hyjnive, qė dimri tė jetė i butė, jo i vėshtirė, qė tė shpėtonin pa u
ngrirė
!
Shkurt, kėtyre ditėve tė shėnuara, festave tė lashta pagane,
Kisha nė Mesjetė ju dha ngjyra kristiane
Dita e Shėn Gjergjit tek Shqiptarėt
Sot, para Evropės, para botės, krenohen shqiptarėt qė e pranuan
Krishterimin tė parėt
!
Sot krenohen shqiptarėt qė janė popull i lashtė, autokton, qė janė
shumica myslimanė
!
Sot, shumė shqiptarė, edhe pse fetarė, janė tė lidhur ngushtė me
bindjet dhe traditat e tyre tė lashta pagane, duke u krenuar se kėto festa
pagane kanė prejardhje ilire - dardane
!
Kjo krenari, pėr kėto festime, pėr kėto kremtime, nuk janė
mėsime, por janė pėsime, sepse o tė dashur shqiptarė, iliro-dardan, kėto nuk
pėrputhen me Fjalėn e Zotit, as nė Bibėl, as nė Kuran
Krishti, hazreti Isai (a.s.) tregoi pse ėshtė e rrezikshme tė
ndjekėsh traditat e sajuara nga njerėzit kur u tha udhėheqėsve fetarė tė
ditėve tė tij:
E keni bėrė Fjalėn e Zotit tė pavleshme, pėr shkak tė traditės
suaj. Pastaj citoi kėto Fjalė tė Zotit:
Ky popull mė nderon me buzė, e megjithatė zemra e tyre ėshtė
larguar shumė nga Unė. Mė kot vazhdojnė tė mė adhurojnė, sepse mėsimet e
tyre janė thjeshtė urdhėrime njerėzish.
(Bibla, Mateu 15:1-9, Isaia 29:13)
Zoti nė Kuran thotė:
Kush ia kthen shpinėn udhėzimit Tim, do tė ketė jetė tė
vėshtirė
(Kuran, 20:124)
A ka kuptim qė shqiptarėt, besimtarėt, tė udhėzohen nga
mėsimet e thjeshta njerėzore e tė largohen nga urdhėrimet biblike dhe
kuranore?
(Autori ėshtė studiues i religjioneve)
|
