Historia njeh raste kur trupa njerėzor janė
djegur vetiu me njė vrull tė tillė sa qė janė kthyer nė njė grumbull hiri
brenda pak minutave. Megjithėse kjo dukuri ka ndodhur herė pas here pėr
shekuj me radhė, nuk ka njė shpjegim tė plotė se si dhe pse ndodh kjo. Nė
shek. 18 dhe 19, populli e shpjegonte kėtė Djegie Spontane tė Njeriut (DSN)
si njė formė shpagimi ose hakmarrjeje hyjnore.
Shumė kėrkime tė sotme pėrpiqen ta hedhin poshtė
idenė e ekzistencės sė kėsaj dukurie, e cila, nė fakt, nuk ndodh dhe aq
rrallė sa duan tė thonė disa. Rastet qė dėshmohen nga doktorėt dhe patologėt
vijnė duke u shtuar dhe do tė kishte shumė mė tepėr raste tė dėshmuara, nė
qoftė se nuk do tė ekzistonte ngurrimi se mos bėhen qesharakė nga kolegėt
profesionistė. Nė asnjė rast DSN-tė nuk janė tė ngjashėm me njėri tjetrin
dhe, megjithatė, ato kanė disa veēori tė pėrbashkėta.
1. Shpejtėsia e goditjes
Viktimat e DSN shpesh janė parė tė gjallė pak
para ēastit qė ata janė pėrfshirė nga njė zjarr i pabesueshėm; njė zjarr qė
digjet me njė shpejtėsi tė tillė dhe qė shoqėrohet shpesh me tym tė zi
dhjami, qė duket qė shėrben si lėndė djegėse dhe qė nuk mund tė shuhet me
ujė.
2. Intensiteti
Trupi i njeriut nuk digjet lehtė, sidomos njė
trup i gjallė. Njerėz qė vdesin nė zjarr shpesh vuajnė vetėm djegie tė
pjesshme. Madje edhe nė kushte djegieje shfarosėse skeleti mbetet pa u
djegur. Kėshtu, p.sh., krematoriumet pėrdorin njė temperaturė prej 2500
gradė Fahrenhait ose mė shumė pėr tre deri katėr orė dhe kockat pėrsėri
mbeten pa u djegur. Pėr 12 orė djegie nė temperaturėn 3000 gradė Fahrenhait
kockat nuk zhduken plotėsisht. Si shpjegohet atėherė qė trupi transformohet
nė njė grumbull hiri brenda pak minutave nga DSN?
3. Zgjedhshmėria
Nė rastin e DSN, shpesh ekstremitetet e trupit,
duart ose kėmbėt, mbeten tė paprekura. Ka raste kur trupi ėshtė djegur duke
u transformuar nė hi dhe rrobat nuk kanė pėsuar asgjė. Janė gjetur trupa tė
karbonizuar mbi karrige ose shtretėr tė pa dėmtuar.
4. Efekti psikologjik
DSN duket se shoqėrohet gjithmonė nga njė
ekstazė ose shtangėsi e personit. Duket sikur viktima humbet menjėherė
dėshirėn pėr tė jetuar. Nė asnjė rast nuk ėshtė vėnė re ndonjė pėrpjekje pėr
t'i shpėtuar djegies. Viktimat duket se i nėnshtrohen fatit me tė nisur
djegia. Ėshtė e qartė se kėtu ndodh diēka qė ėshtė tej njė zjarri normal.
Pavarėsisht nga ngjashmėritė, secili rast ka karakteristikat e veta unike,
si tė jetė vendosur tė shmangė shpjegimet e plota. Ka raste vdekjesh nga
djegia qė janė kaq tė ēuditshme sa qė i vetmi shpjegim i mundshėm ėshtė DSN.
Nga ana tjetėr, akoma nuk njihet ndonjė mėnyrė me anėn e tė cilit trupi i
njeriut mund tė gjenerojė nxehtėsi tė pabesueshme tė nevojshme pėr t'u
reduktuar nė hi. Gjithashtu, nė qoftė se njė temperaturė e tillė do tė ishte
e mundshme, nuk ėshtė logjike qė materialet rrethues mbeten tė paprekur.
Sidoqoftė, mister mund tė mbetet edhe fakti se pas nisjes sė zjarrit, ē'gjė
e mban atė (zjarrin) tė gjallė. Disa sugjerojnė rrymat e ajrit nga vatrat e
zjarrit, po atėherė si shpjegohet qė nuk digjen edhe rrobat?
Doktorėt e shekujve tė kaluar nuk e kishin aspak
problem tė pranonin DSN, ndonėse nė shumicėn e rasteve ata ja atribuonin
kėtė tymosjes dhe pirjes sė tepruar. Kjo pikėpamje ishte shumė popullore me
rritjen e lėvizjes kundėr duhanit dhe pijeve. Referenca tė DSN mund tė gjeni
nė vepra tė Marryat, Zolas, De Kuincit, Melviles dhe Dikensit. Nė librin e
Dikensit "Shtėpia e Ftohtė", koprraci Kruk pėson kėtė djegie makabre. Ashtu
si edhe me shkrimtarėt e tjerė, Dikensi e bazoi veprėn e tij mbi njė rast tė
famshėm. Rastin konkret Dikensi e kishte ndeshur gjatė periudhės kur kishte
punuar si reporter, 20 vjet mė parė.
Megjithėse teoria e alkoolit ishte shumė
popullore, ajo gjithashtu nuk ka shumė tė ngjarė (fatmirėsisht!). Edhe
trupat e lyer me alkool do tė digjeshin vetėm derisa tė mos ishte mbaruar
alkooli. Livingston Gearhart i SHBA ka sugjeruar se DSN shpesh korrespondon
me rritje tė intensitetit tė fushės magnetike tė Tokės. Dihet shumė pak mbi
efektet qė ushtrojnė ndryshimet magnetike nė trupin e njeriut. Sidoqoftė,
studimi i Gerhart ka ēuar nė sugjerimin se zjarri i pazakontė i gjeneruar
gjatė DSN mund tė jetė ndonjė lloj shpėrbėrjeje molekulare ose kimike tė
trupit tė njeriut. Kjo ide mund tė ketė tė vėrteta pėrderisa djegia spontane
nė natyrė pranohet si njė dukuri natyrore. Njihet rasti i djegies spontane
tė mullarėve tė barit pėr shkak tė fermentimit qė ndodh nga lagėshtia brenda
mullarit. Nė brendėsi zhvillohen baktere qė pėr shkak tė fermentimit ngrenė
temperaturėn. Nė qoftė se kjo temperaturė nuk del jashtė atėherė mullari
tejnxehet, oksidohet dhe merr zjarr. Po kėshtu ndodh me koēekėt, fabrikat e
letrės dhe grumbujt e hekurishteve. Nė disa raste, edhe qymyri pluhur mund
tė nxehet nga thithja e ajrit dhe mund tė marrė flakė nė mėnyrė spontane.
Madje thuhet se edhe jashtėqitjet e zogjve e kanė kėtė veti dhe disa zjarre
kishash i atribuohen ndezjes spontane tė grumbullimeve vjeēare tė kėtyre
mbeturinave nė ēatinė e tyre. Edhe dheu mund tė digjet zakonisht pėr shkak
tė substancave naftėmbajtėse nėn sipėrfaqe. Shkencėtarėt dhe doktorėt i
pranojnė kėto forma tė djegies spontane, por refuzojnė tė njohin mundėsinė e
DSN te njerėzit. Ata pranojnė qė jo tė gjitha rastet e djegies shpjegohen me
shkaqe shkencore, por preferojnė nocionin e Djegies sė Mbinatyrshme. Nocioni
i djegies spontane te njerėzit duket i pamundur.
Nė qoftė se DSN ėshtė e mundur, pavarėsisht nga
dyshimet shkencore, si mund tė ndodhė dhe, me tė nisur, ē'gjė e ushqen
zjarrin?
Djegia spontane nė natyrė nuk mund tė na ēojė nė
njė shpjegim tė DSN te njerėzit. Nuk mund tė grumbullohen nė trupat
njerėzore tė njėjtat baktere pėr tė prodhuar nxehtėsi tė mjaftueshme pėr tė
nisur djegien. Gazi i zorrėve mund tė digjet, por pėr kėtė nevojitet
oksigjen. Edhe kimikatet nė trupin e njeriut mund tė ndikojnė mbi gazin
metan tė pranishėm, por edhe ky ka nevojė pėr oksigjen qė tė digjet. Nė
qoftė se do tė ishte shkaktar metani, sasia shumė e madhe e tij te lopėt do
tė bėnte qė tė kishim raste tė shpėrthimit tė lopėve. Por kjo dukuri nuk ka
ndodhur kurrė.
Disa thonė se DSN mund tė shpjegohet si njė
aksident ose pakujdesi. P.sh., rrėzimi i njė reflektori ose rezistence,
pirja e duhanit nė shtrat ose shkėndija qė dalin nga njė sobė ose vatėr
zjarri. Por kėto shpjegime nuk na e zgjidhin dot misterin sepse, thjesht, nė
raste tė tilla rrobat do tė digjeshin tė parat. Si shpjegim tjetėr i
mundshėm ėshtė ofruar edhe rrufeja sferike. Kjo mbėshtetet nė teorinė se, nė
disa rrethana, rrufeja sferike, qė ėshtė njė dukuri natyrore, mund tė
manifestojė radiovale tė shkurtra energjie tė ngjashme me ato nė njė furrė
me mikrovalė. Nė kėtė mėnyrė, sugjerohet se njė person qė ndodhet pranė
rrufesė sferike ose vetėm pranė fushės sė frekuencės valore tė formuar nga
njė rrufe e tillė, mund tė digjej pėr vdekje brenda rrobave tė veta ose edhe
madje brenda lėkurės sė tij. Kjo teori ka diēka tė ngjashme me teorinė e
"ndryshimit magnetik" tė Gearhart. Gearhart zbulon me studimin e tij se DSN
koinēidon me njė rritje tė menjėhershme e tė papritur tė intensitetit
magnetik nė fushėn e Tokės, krahasuar me ditė mė parė.
Kėto teori e shpjegojnė gjerė e gjatė DSN, por
asnjėra prej tyre nuk shpjegon se pse kjo dukuri ndodh kaq rrallė
(fatmirėsisht) ose se pse zjarri, me tė nisur, mbetet aq i lokalizuar.
Gjithashtu, megjithėse rrufeja sferike, po tė kapet, shpėrthen, ajo nuk
jeton mė shumė se njė minutė, pra nuk ka se si tė ketė kėtė efekt
shkatėrrues.
Njė mundėsi tjetėr shpjegimi ėshtė ofruar nga
policia. DSN, thonė ata, mund tė jetė rezultat i njė krimi. Kriminelėt e
lyejnė viktimėn me benzinė dhe i vėnė flakėn. Dihen plot raste kur trupi i
njeriut digjet pa i vėnė zjarrin dhomės. Megjithatė, nė rastet e DSN trupi
duket se digjet nga brenda jashtė dhe jo e anasjelltė.
Vetė patologėt bien dakord se, nė disa raste,
trupi mund tė prodhojė gazra nga brenda qė mund tė digjen po t'i ekspozohen
oksigjenit. Por sasia e nevojshme do tė ishte fatalisht toksike. Dhe po tė
niste njė zjarr do tė digjeshin edhe rrobat.
Shpjegimi mė i mundshėm sot duket se ėshtė Teoria
e Qiririt. Djegia nėn vete (e brendshme, e fshehur) nė 500 gradė Celsius
mund ta kthejė trupin e njeriut nė hi, nė qoftė se i lihet kohė e
mjaftueshme. Sipas kėsaj teorie, trupi, me tu ndezur, fillon tė digjet. Dhe
kjo ėshtė vėrtetuar. Trupi i njeriut ka shumė ujė, por njė nxehtėsi e
mjaftueshme e nxjerr atė jashtė nė formėn e avullit. Kjo dėshmohet nga
avulli qė ėshtė kondensuar nė dritaret e dhomės ku ka ndodhur njė dukuri e
tillė. Me t'u tharė trupi, dhjami shkrin dhe ngjitet pas rrobave duke lozur
rolin e njė fitili. Meqėnėse dhjami nuk digjet pastėr, mbi dyer dhe mure
grumbullohet blozė. Sasia normale e oksigjenit nė ajėr ėshtė 21 %. Kjo
pėrqindje zvogėlohet nė njė dhomė ku ka zjarr. Kur arrin 16 %, zjarri zbehet
duke u djegur nėn vete. Nė qoftė se trupi nuk gjendet efekti i fitilit
shkakton njė zjarr tė ngadalshėm nėn vete. Nė kėtė ēast, temperatura nė
dhomė shpesh ngrihet gjė qė shpjegon nxehjen e fortė tė dorezave tė dyerve
etj. Shtresa e nxehtė e gazit, prodhuar nga djegia nėn vete, zbret poshtė
dhe shkrin artikuj plastikė. Gazetat dhe librat nuk ndikohen sepse ato
digjen me temperatura mė tė larta. Djegia nėn vete vazhdon derisa mbaron
dhjami i trupit ose oksigjeni nė dhomė. Gjymtyrėt nuk pėsojnė gjė sepse ato
kanė mė pak dhjam.
Shkencėtarėt duken tė kėnaqur me kėtė teori
ndonėse ajo akoma nuk shpjegon se ē'gjė e shkakton zjarrin, qė duket se nis
nga brenda. Ndoshta shpjegimi i vėrtetė nuk ndodhet nė sferėn e shkencės ose
brenda kornizės sė planit vdekėsor, me aq sa e njohim ne.
Nga libri "Bota drejt barbarizmit dhe Profetėt"
|