Disa probleme janė me tė vėrtetė tė pakėndshme.
Njė ngacmim emocional, njė frikė sado e vogėl apo edhe njė gėzim i shtuar
mund tė shkaktojė atė qė asnjė nuk e ka me dėshirė, djersitjen. Ko e fundit
bėhet shkak pėr probleme jo vetėm etike, por edhe psikologjike. Ėshtė
vėrtetuar tashmė qė djersitja e tepruar pakėson kualitetin e jetės duke
shkaktuar probleme si nė punė dhe nė shtėpi. Edhe pse disa njerėz vuajnė nga
kjo, shumė pak prej tyre e trajtojnė si njė problem mjekėsor qė duhet tė
gjejė zgjidhje. Njė bisedė me mjeken dermatologe, Brunilda Bardhi do tė
mėsojmė disa aspekte tė djersitjes sė tepruar, nga se shkaktohet dhe cilat
janė rrugėt si mund tė kurohet. Pėr krijimin djrsės ekzistojnė disa shkaqe,
ashtu siē ka edhe plot mėnyra alternative pėr kurimin e kėtij problemi
shėndetėsor. Nė thelb, mėsimi i kėtyre shkaktarėve na ēon edhe tek mėnyra e
parandalimit tė kėtij problemi, nėse mund tė quhet i tillė. Kundrejt tė
gjitha shkaqeve qė mund tė jenė nga mė tė ndryshmet, stina e verės nė tė
cilėn jemi aktualisht na bėn ne mė tė predispozuar pėr tė djersitur. Por ka
persona tek tė cilėt ky problem shėndetėsor kthehet nė njė makth tė vėrtetė.
Aq mė tepėr kur as deodoranti nuk bėn mė efekt. Por, nėse doni tė harroni
deodorantėt gjatė gjithė verės shkenca na ofron zgjidhje tė shumėllojshme,
qė nga mjekimet lokale e deri tek trajtimi me Botox dhe kirurgji. Mjafton tė
zgjidhni metodėn mė pak tė dhimbshme dhe tė kushtueshme njėkohėsisht.
Cilat janė arsyet qė ēojnė nė djersitje tė
tepruar?
Ka shuam faktorė qė mund tė ēojė nė djersitje tė
tepruar. Qoftė edhe njė ngacmim emocional, njė frikė sado e vogėl, ethe apo
edhe njė gėzim mund tė nxisė njė djersitje nė pjesė tė ndryshme tė trupit,
nė duar, nė sqetulla. Kjo dukuri ka pasojat e veta negative dhe shpeshherė
na bėn tė ndihemi tė bezdisur. Njė nga format primare tė djersės njihet nė
gjuhėn mjekėsore edhe Hiperhidrosė emocionale. Ėshtė vėnė re njė prelevancė
rreth 2.8 pėr qind nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės apo 7.8 milion
individė. Rreth gjysma e kėsaj popullate kanė djersitje nė sqetull dhe vetėm
rreth 38 pėr qind e kėtyre individėve konsultohen pėr kėtė problem me
mjekun. Mund tė themi qė e njėjta situatė ėshtė pak a shumė edhe nė vendin
tonė.
Kur mund tė themi se njė person vuan nga kjo
simptomė?
Sė pari duhet tė shpjegojmė ēfarė ėshtė
djersitja e shtuar dhe rastin kur ai mund tė pėrbėjė njė problem. Djersitja
e tepruar apo hiperhidrosa ireferohet njė funksioni tė shtuar apo tepruar tė
gjėndrave ekrine duke ēuar nė njė sasi tė papėrshtatshme tė djersitjes.
Duhet dalluar nėse kjo lloj djersitje ėshtė primare apo me origjinė tė
panjohur apo dytėsore, si rrjedhojė e disa sėmundjeve qė kanė lidhje me
djersitjen. Nė studime klinike nėse njė njeri nė gjendje tė qetė djersin mė
tepėr se 20mg/minutė nė palmat e duarve dhe nė sqetull mė tepėr se 50 mg/minutė,
atėherė ajo quhet jonormale. Kjo lloj djersitje zakonisht fillon nė
pubertet, por mund tė fillojė dhe mė parė. Problemi pėrmirėsohet me kalimin
e kohės dhe zakonisht nė moshėn e mesme vjen duke u pakėsuar deri nė moshat
e vjetra.
Djersa lind me ne apo zhvillohet me kalimin e
kohės?
Gjendrat apokrine zhvillohen qė nė jetėn
embrionale rreth muajit tė katėrt tė jetės fetale. Nė embrion ato janė
prezentė nė gjithė sipėrfaqen e trupit, kurse pas lindjes ato zhduken. Mė
vonė ato janė gjendur nė sqetull, nė regjionin anogenital, umbilikal dhe nė
papilat e gjoksit. Ndryshimet hormonale nė pubertet stimulojnė kėto gjėndra,
tė cilat rriten nė numėr dhe punojnė nė mėnyrė mė aktive. Kėto gjėndra
derdhen dhe boshatisen nė flokun terminal. Nėpėrmjet stimulimit kėto gjėndra
prodhojnė njė fluid opak,viskoz, me ngjyrė tė verdhė nė tė bardhė i cili me
anė tė disa mekanizmave shtyhet deri nė sipėrfaqen e lėkurės. Materiali
ėshtė steril dhe pa erė, por dekompozimi bakterial nė sipėrfaqe tė lėkurės
bėn qė tė penetrojė dhe trupi tė lėshojė njė erė. Kėto gjėndra nuk kanė njė
funksion tė qartė tek njerėzit, por tek kafshėt ėshtė parė qė gjėndrat
apokrine pėrmbajnė feromone tė fuqishme dhe sinjale tė tjera kimike, tė
cilat u ēojnė mesazhe anėtarėve tė njėjtė tė njė lloji. Njė pėrdorim tipik i
feromoneve ėshtė dhe tėrheqja seksuale dhe kufijtė territorialė. Nuhatja,
pėr shembull nga aroma, bėn qė nėna tė njohė fėmijėn e vet dhe e kundėrta.
Mund tė na thoni rolin qė kanė gjėndrat e
djersės nė lėkurė?
Gjėndrat ekrine apo apokrine tė djersės kanė
strukturė komplet tė ndryshme, mekanizma tė sekretimit, funksionit dhe
shpėrndarjes. Asnjė organizėm tjetėr nuk ka njė mekanizėm kaq mirė tė
adaptimit pėr kontrollimin e temperaturės dhe mbajtjen e lėkurės se
hidratuar. Gjėndrat ekrine ndodhen rreth 600 tė tilla pėr ēdo centimetėr
katrorė nė palmat e duarve, shputa dhe nė ballė, pra njė pėrqendrim mė tė
madh nė kėto zona, kurse nė tė ndenjura rreth 60/cm2. Numri total i kėtyre
gjėndrave shkon nga 2 deri nė 4 milionė. Nė kushte maksimale pėr shembull
trupi i njeriut sekreton tre liter pėr tre orė dhe 10 litra nė ditė tė
gjėndrave ekrine. Djersa nga kėto gjėndra ėshtė e pastėr, nuk vjen erė. Kėto
gjėndra janė tė veēanta dhe nuk kanė lidhje me folikulin e flokut, janė nė
formėn e njė spiraleje tė vogėl kur dalin nė sipėrfaqen e lėkurės. Sot
djersitja e duarve dhe shputave nuk tė ofron avantazh. Po ashtu, dhe
djersitja nė sqetull, e cila gjithashtu lehtėson shpėrndarjen e feromoneve.
Alkooli dhe njė numėr medikamentesh sekretohen nė djersė. Nxehtėsia, stresi
emocional stimulon sekretimin ekrin pėrmes disa mekanizmave sympatik ku
nxiten fibrat sudomotore.
Si tė trajtojmė djersėn nė sqetulla, duar dhe
kėmbė
Ashtu siē ka njė sėrė shkaqesh me tė cilat mund
tė shpjegohet krijimi i kėsaj dukurie nė dukje shqetėsuese, por tė
rėndėsishme pėr organizmin e njeriut, ka edhe njė sėrė mėnyrash pėr kurimin
e tij. Mjekja dermatologe Bardhi shpjegon disa prej tyre. Mjekimi me
kripėrat e aluminiumit ėshtė njė lloj mjekimi lokal, i cili ėshtė mė efikas
nė pjesėn e sqetullave. Ndėrsa pėrqendrime tė ulta ndodhen nė tė gjithė
antiperspirantėt, tek ata qė djersijnė duhen pėrqendrime mė tė larta.
Solucione standarte si Drysol (20% sol) mund ti gjeni, por me formulime me
bazė ujore apo alkooli. Duke qenė se alkooli avullon mė shpejt, por ėshtė mė
irritues, 10 pėr qind ėshtė e vlefshme si pėrqėndrim, shpjegon mjekja
Bardhi. Njė tjetėr mjekim lokal ėshtė ai qė nė gjuhėn mjekėsore quhet
Iontoforeza. Kėtė proces, dermatologia Bardhi e shpjegon si njė korent tė
dobėt i cili pėrdoret direkt nė njė banjė me ujė tė pėrzgjedhur posaēėrisht
pėr tė trajtuar duart dhe kėmbėt. Sipas mjekes, kėto zona janė mė tė
vėshtira pėr tu trajtuar me kėtė mjekim. Por, ajo shprehet me siguri qė njė
trajtim i tillė ėshtė i sigurt dhe efektiv qė prej vitit 1968.
Botox... jo vetėm pėr rrudhat
Metoda shumė e njohur dhe e pėrhapur sė fundmi
nė disa fusha, gjen aktualisht zbatim edhe nė mjekimin e djersės sė tepruar.
Botox-i njihet si trajtimi mė efektiv dhe mė i pėrdorshėm pėr tė gjitha
format e hiperhidrozės sė lokalizuar. Injektimi i Botoksit frenon prodhimin
e Acetil kolinės pėr njė periudhė disa mujore. Evidencat e mara nga trajtimi
me Botoks kanė treguar njė efektivitet dhe kėnaqėsi tė pacientėve, sqaron
Brunilda Bardhi, mjeke nė poliklinikėn qendrore nė kryeqytet. Por, edhe kjo
metodė ka dizavantazhet e veta. Pėr tė pasur efektivitet tė plotė, Botox-i
duhet pėrdorur pėr rreth gjashtė muaj pėr palmat dhe shputat dhe deri nė njė
vit pėr sqetullat. Injeksionet nė sqetulla janė tė thjeshta dhe qė tolerohen
mirė edhe pėr sa i pėrket dhimbjes qė mund tė shoqėrojė procesin. Trajtimi
kirurgjikal ėshtė edhe alternativa e fundit pėr eliminimin pėrfundimtar tė
djersės. Por, pėr kėtė mjekja dermatologe pėrcakton qartė qė pėrpara se tė
aplikojmė kėto metoda, si pėr Botox-in dhe pėr trajtimin kirurgjikal, duhet
tė bėjmė mė parė testi qė nė gjuhėn mjekėsore njihet me emrin starch-jodin.
Me anė tė kėtij tė fundit pėrcaktohet zona ku djersin mė tepėr duke bėrė njė
heqje epileptikale. Por, ashtu si Botox-i, edhe kjo metodė ka disavantazhin
e saj. Risku i kirurgjisė ėshtė infektimi apo vonesa nė shėrimin e plagės.
Pėr sa u pėrket rezultateve, ato janė tė krahasueshme me Botox-in, por
ekziston risku i njė anhidroze si pasojė e njė denervimi qė bėhet nga
heqja, shpjegon Bardhi. Tė mos pasurit e mundėsisė sė hidratimit tė trupit,
ėshtė njė efekt negativ qė mund tė lėrė si pasojė trajtimi me kirurgji i
djersitjes sė tepruar.
Pse duhet tė djersitemi...
Djersitja gjatė verės ėshtė e domosdoshme pėr tė
ftohur trupin, ndėrsa disa hulumtime kanė treguar se parandalimi i
djersitjes gjatė verės, duke pėrdorur antiperspirantė dhe pajisje tė
klimatizimit mund tė ketė efekte negative nė shėndet. Djersitja ėshtė forma
mė e shpejtė e lirimit tė trupit nga toksinat. Me djersitjen sekretohen
lėndėt e dėmshme, siē janė alkooli, kolesteroli dhe kripa, dhe pėrmirėsohet
shėndeti kardiovaskular, sepse zemra nėn ndikim tė ngrohjes sė trupit punon
nė mėnyrė tė forcuar pėr tė pėrmirėsuar qarkullimin. Djersitja po ashtu mund
tė ngadalėsojė plakjen e lėkurės. Ajo hap poret, ēka pėrmirėson pėrbėrjen
dhe pamjen e lėkurės. Djersitja ėshtė e shkėlqyer pėr dobėsim. Nė njė orė
djersitje mund tė shpenzohen deri nė 300 kalori. Gjithashtu, djersitja
redukton nivelin e stresit.
|