Klonimi ėshtė i njohur si njė teknikė
artificiale pėr shumim (riprodhim). Ėshtė veprimi ku qeliza mėmė duhet tė
riprodhohet nė mėnyrė tė pėrkryer nė aspektet fiziologjike dhe biokimike.
Kjo do tė thotė se njė qelizė nga njė individ i
caktuar krijohet pikėrisht si ai i mėparshmi. Karakteret qė mund tė shfaqen
nga njė qenie njerėzore si rezultat i gjeneve tė trashėguara nga prindėrit
gjithashtu mund tė merren pėrmes klonimit. Ky individ ka tė njėjtat gjene si
prindi, prandaj metoda e shumimit natyror (seksual) mund tė zėvendėsohet me
njė metodė artificiale. Nė fund, gjenet e marrura nga njė person i vetėm
mund tė pėrdoren pėr tė riprodhuar tė njėjtat gjene nė njė tjetėr person.
Megjithatė, studimet shkencore kanė vėrtetuar se ėshtė e mundur qė
karakteristikat fizike tė njė organizmi tė klonuar mund tė ndryshojnė. (Mc
Donald 75)
Njė kopje e saktė e njė organizmi ose prodhimi i
kopjeve tė shumta tė sakta tė njė gjeni tė vetėm mund tė bėhet me anė tė
klonimit. Nė klonim, kopja e gjenit mund tė krijohet duke pėrdorur fragment
tė ADN-sė, grup qelizash ose organizėm. Koncepti i klonimit ėshtė
konsideruar si njė teknikė pėr kopjimin e individėve. Ajo i ndihmon njerėzit
tė krijojnė situata ku kontrolli i tepėrt social do tė kryhet. Pėr kėtė
arsye, koncepti i klonimit mund tė shihet si njė teknikė e cila do tė
rrezikonte familjen natyrore me mjete artificiale tė riprodhimit. (Colorow
585)
Nė botėn reale klonimi i njeriut ėshtė i
pamundur. Nė tė njėjtėn kohė, kjo nuk ėshtė njė fantazi e sforcuar qė shumė
individė tė shoqėrisė do tė donin ta mendonin. Pėr mė tepėr, dilemat etike
tė klonimit nuk janė tė dukshme pėr tė gjithė. Kjo ėshtė e dukshme nė disa
nga pėrpjekjet e fundit pėr tė sjellur shfaqjen e klonit tė parė nė botė. Nė
fushėn e bioteknologjisė, ka dy aspekte tė definimit tė klonimit tė njeriut.
(Hossam 128) Lloji i parė i klonimit ėshtė i njohur si klonim riprodhues,
kurse lloji i dytė i klonimit ėshtė klonimi laboratorik. Nėpėrmjet
hulumtimit tė qelizave embrionale, metoda e klonimit laboratorik mund tė
pėrdoret jo vetėm pėr tė krijuar njė kopje tė njė personi, por edhe pėr tė
kuruar sėmundje.
Etika dhe Klonimi
Sot, pėrdorimi i teknikės sė klonimit
konsiderohet si njė nga ēėshtjet mė tė diskutueshme nė botėn e shkencės. Nė
Spanjė, komisioni ekspert i bioetikės dhe klonimit ka deklaruar se nuk do tė
jetė e mundur pėr tė aplikuar teknologjitė e sigurta nė klonim. Kjo vlen jo
vetėm pėr qėllim tė shumimit tė qenieve njerėzore, por edhe nė shėrimin e
mijėra sėmundjeve gjenetike. Pėr qėllime tė shumimit, klonimi i ofron
njerėzve premtimin pėr tė trajtuar problemet qė lidhen me infertilitetin tek
femrat dhe meshkujt. Kjo teknikė mund tė pėrdoret edhe nė ruajtjen e
specieve tė kafshėve qė janė nė rrezikun e zhdukjes (Laura 25). Klonimi i
kafshėve nuk duket tė ketė njė shqetėsim serioz etik pėr shkak tė faktit se
klonimi i kafshėve mund tė bėj njerėzit ti ruajnė disa krijesa qė janė tė
rrezikuara tashmė. Kjo do tė thotė se klonimi i kafshėve mund tė na ndihmojė
tė rrisė mundėsinė e kursimit dhe ruajtjen e pranisė sė kafshėve tė
rrezikuara. Nė anėn tjetėr, klonimi i njerėzve ėshtė konsideruar si njė temė
shumė e diskutueshme.
Gregory E. Pence, njė ekspert nė etikėn
mjekėsore dhe profesor i filozofisė nė Universitetin Alabama nė Birmingham
ėshtė njėri ndėr profesorėt e paktė tė bioetikės qė mbėshtet fuqimisht
praktikėn e klonimit tė njeriut. Sipas tij, praktika e klonimit tė njeriut
duhet tė promovohet se sa tė ndalohet publikisht pėr shkak tė premtimeve tė
ardhshme tė bioteknologjisė e cila pėrfshin zgjatjen e jetės sė qenieve
njerėzore dhe qė ndihmon nė procesin e shumimit.
Deri nė kohėn e tashme, ka konflikte prapa
etikės morale nė klonim. Para sė gjithash, disa njerėz mendojnė se ne duhet
tė praktikojmė atė pėr shkak tė premtimeve tė pafund qė kjo bioteknologji e
veēantė mund tė ofrojė pėr njerėzit. Nė anėn tjetėr, disa njerėz kanė
perceptimin se praktika e klonimit ėshtė kundėr rrjedhės natyrore tė jetės.
Pėr shembull, problemi etik nė lidhje me praktikėn e klonimit terapeutik
lind nga nevoja pėr tė mbledhur qelizat embrionale nė trajtimin e sėmundjeve
tė mėdha. Nė kėtė kontekst, mund tė konkludohet se para se njė klonim
terapeutik tė jetė i suksesshėm, pėrdorimi i embrionit tė gjallė ėshtė i
nevojshėm pėr tė parandaluar humbjen e jetės sė njė personi tjetėr.
Dobitė nė ushqim qė i sjellė klonimi i kafshėve
Uria globale mund tė paraqitet kur ka njė
furnizim tė pamjaftueshėm tė ushqimit nė mbarė botėn. Pėrdorimi i ushqimeve
tė modifikuara gjenetikisht premton pėr tė zgjidhur problemet qė lidhen me
urinė globale duke rritur furnizimin me ushqime nė mbarė botėn. Pėrparėsitė
tjera tė ushqimeve tė modifikuara gjenetikisht pėrfshijnė: zvogėlimin e
rrezikut tė alergjive ushqimore dhe substancave tė tjera tė dėmshme
ushqimore ruajtjen e mjedisit si pasojė e pėrdorimit mė pak tė herbicideve
dhe plehrave rritjen e vitaminave A, C, D dhe E, acidit folik, lycopeneve,
lutein, omega-3 acide yndyrore, hekur dhe antioksidantė tė tjera natyror nė
fruta, perime, dhe drithėra. (WHO)
Me fjalė tė tjera, prodhimi i vazhdueshėm dhe
konsumi i produkteve ushqimore gjenetikisht tė modifikuara mund tė ndihmojė
nė parandalimin e vuajtjeve tek njerėzit me sėmundje tė shkaktuara nga
mungesat ushqimore tė tilla si konsumi joadekuat i ushqimit tė pasur me
vitamina dhe minerale tė cilat janė tė nevojshme nė zhvillimin e trupit tė
njeriut.
Pėr aq kohė sa ēėshtjet etike konsiderohen me
kujdes dhe respektohen, atėherė avantazhet afatgjata tė praktikave
terapeutike dhe riprodhuese tė klonimit i tejkalojnė disavantazhet e tyre
pėr shkak tė potencialit pėr trajtimin e sėmundjeve, zgjidhjen e problemit
tė infertilitetit tė njeriut, si dhe prodhimin e ushqimeve tė lira.
|