Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Shkencė 2 - DOBITĖ DHE PIKĖPAMJET E NDRYSHME RRETH KLONIMIT

Pėrgatiti: Besa MALOKU

www.arbresh.info

DOBITĖ DHE PIKĖPAMJET E NDRYSHME RRETH KLONIMIT

 

​            Njė kopje e saktė e njė organizmi ose prodhimi i kopjeve tė shumta tė sakta tė njė gjeni tė vetėm mund tė bėhet me anė tė klonimit. Nė klonim, kopja e gjenit mund tė krijohet duke pėrdorur fragment tė ADN-sė, grup qelizash ose organizėm.

 

 

            Klonimi ėshtė i njohur si njė teknikė artificiale pėr shumim (riprodhim). Ėshtė veprimi ku qeliza mėmė duhet tė riprodhohet nė mėnyrė tė pėrkryer nė aspektet fiziologjike dhe biokimike.

            Kjo do tė thotė se njė qelizė nga njė individ i caktuar krijohet pikėrisht si ai i mėparshmi. Karakteret qė mund tė shfaqen nga njė qenie njerėzore si rezultat i gjeneve tė trashėguara nga prindėrit gjithashtu mund tė merren pėrmes klonimit. Ky individ ka tė njėjtat gjene si prindi, prandaj metoda e shumimit natyror (seksual) mund tė zėvendėsohet me njė metodė artificiale. Nė fund, gjenet e marrura nga njė person i vetėm mund tė pėrdoren pėr tė riprodhuar tė njėjtat gjene nė njė tjetėr person. Megjithatė, studimet shkencore kanė vėrtetuar se ėshtė e mundur qė karakteristikat fizike tė njė organizmi tė klonuar mund tė ndryshojnė. (Mc Donald 75)

            Njė kopje e saktė e njė organizmi ose prodhimi i kopjeve tė shumta tė sakta tė njė gjeni tė vetėm mund tė bėhet me anė tė klonimit. Nė klonim, kopja e gjenit mund tė krijohet duke pėrdorur fragment tė ADN-sė, grup qelizash ose organizėm. Koncepti i klonimit ėshtė konsideruar si njė teknikė pėr kopjimin e individėve. Ajo i ndihmon njerėzit tė krijojnė situata ku kontrolli i tepėrt social do tė kryhet. Pėr kėtė arsye, koncepti i klonimit mund tė shihet si njė teknikė e cila do tė rrezikonte familjen “natyrore” me mjete artificiale tė riprodhimit. (Colorow 585)

            Nė botėn reale klonimi i njeriut ėshtė i pamundur. Nė tė njėjtėn kohė, kjo nuk ėshtė njė fantazi e sforcuar qė shumė individė tė shoqėrisė do tė donin ta mendonin. Pėr mė tepėr, dilemat etike tė klonimit nuk janė tė dukshme pėr tė gjithė. Kjo ėshtė e dukshme nė disa nga pėrpjekjet e fundit pėr tė sjellur shfaqjen e klonit tė parė nė botė. Nė fushėn e bioteknologjisė, ka dy aspekte tė definimit tė klonimit tė njeriut. (Hossam 128) Lloji i parė i klonimit ėshtė i njohur si “klonim riprodhues”, kurse lloji i dytė i klonimit ėshtė “klonimi laboratorik”. Nėpėrmjet hulumtimit tė qelizave embrionale, metoda e “klonimit laboratorik” mund tė pėrdoret jo vetėm pėr tė krijuar njė kopje tė njė personi, por edhe pėr tė kuruar sėmundje.

 

            Etika dhe Klonimi

 

            Sot, pėrdorimi i teknikės sė klonimit konsiderohet si njė nga ēėshtjet mė tė diskutueshme nė botėn e shkencės. Nė Spanjė, komisioni ekspert i bioetikės dhe klonimit ka deklaruar se nuk do tė jetė e mundur pėr tė aplikuar teknologjitė e sigurta nė klonim. Kjo vlen jo vetėm pėr qėllim tė shumimit tė qenieve njerėzore, por edhe nė shėrimin e mijėra sėmundjeve gjenetike. Pėr qėllime tė shumimit, klonimi i ofron njerėzve premtimin pėr tė trajtuar problemet qė lidhen me infertilitetin tek femrat dhe meshkujt. Kjo teknikė mund tė pėrdoret edhe nė ruajtjen e specieve tė kafshėve qė janė nė rrezikun e zhdukjes (Laura 25). Klonimi i kafshėve nuk duket tė ketė njė shqetėsim serioz etik pėr shkak tė faktit se klonimi i kafshėve mund tė bėj njerėzit ti ruajnė disa krijesa qė janė tė rrezikuara tashmė. Kjo do tė thotė se klonimi i kafshėve mund tė na ndihmojė tė rrisė mundėsinė e kursimit dhe ruajtjen e pranisė sė kafshėve tė rrezikuara. Nė anėn tjetėr, klonimi i njerėzve ėshtė konsideruar si njė temė shumė e diskutueshme.

 

 

            Gregory E. Pence, njė ekspert nė etikėn mjekėsore dhe profesor i filozofisė nė Universitetin Alabama nė Birmingham ėshtė njėri ndėr profesorėt e paktė tė bioetikės qė mbėshtet fuqimisht praktikėn e klonimit tė njeriut. Sipas tij, praktika e klonimit tė njeriut duhet tė promovohet se sa tė ndalohet publikisht pėr shkak tė premtimeve tė ardhshme tė bioteknologjisė e cila pėrfshin zgjatjen e jetės sė qenieve njerėzore dhe qė ndihmon nė procesin e shumimit.

            Deri nė kohėn e tashme, ka konflikte prapa etikės morale nė klonim. Para sė gjithash, disa njerėz mendojnė se ne duhet tė praktikojmė atė pėr shkak tė premtimeve tė pafund qė kjo bioteknologji e veēantė mund tė ofrojė pėr njerėzit. Nė anėn tjetėr, disa njerėz kanė perceptimin se praktika e klonimit ėshtė kundėr rrjedhės natyrore tė jetės. Pėr shembull, problemi etik nė lidhje me praktikėn e klonimit terapeutik lind nga nevoja pėr tė mbledhur qelizat embrionale nė trajtimin e sėmundjeve tė mėdha. Nė kėtė kontekst, mund tė konkludohet se para se njė klonim terapeutik tė jetė i suksesshėm, pėrdorimi i embrionit tė gjallė ėshtė i nevojshėm pėr tė parandaluar humbjen e jetės sė njė personi tjetėr.

 

            Dobitė nė ushqim qė i sjellė klonimi i kafshėve

 

            Uria globale mund tė paraqitet kur ka njė furnizim tė pamjaftueshėm tė ushqimit nė mbarė botėn. Pėrdorimi i ushqimeve tė modifikuara gjenetikisht premton pėr tė zgjidhur problemet qė lidhen me urinė globale duke rritur furnizimin me ushqime nė mbarė botėn. Pėrparėsitė tjera tė ushqimeve tė modifikuara gjenetikisht pėrfshijnė: zvogėlimin e rrezikut tė alergjive ushqimore dhe substancave tė tjera tė dėmshme ushqimore ruajtjen e mjedisit si pasojė e pėrdorimit mė pak tė herbicideve dhe plehrave rritjen e vitaminave A, C, D dhe E, acidit folik, lycopeneve, lutein, omega-3 acide yndyrore, hekur dhe antioksidantė tė tjera natyror nė fruta, perime, dhe drithėra. (WHO)

            Me fjalė tė tjera, prodhimi i vazhdueshėm dhe konsumi i produkteve ushqimore gjenetikisht tė modifikuara mund tė ndihmojė nė parandalimin e vuajtjeve tek njerėzit me sėmundje tė shkaktuara nga mungesat ushqimore tė tilla si konsumi joadekuat i ushqimit tė pasur me vitamina dhe minerale tė cilat janė tė nevojshme nė zhvillimin e trupit tė njeriut.

            Pėr aq kohė sa ēėshtjet etike konsiderohen me kujdes dhe respektohen, atėherė avantazhet afatgjata tė praktikave terapeutike dhe riprodhuese tė klonimit i tejkalojnė disavantazhet e tyre pėr shkak tė potencialit pėr trajtimin e sėmundjeve, zgjidhjen e problemit tė infertilitetit tė njeriut, si dhe prodhimin e ushqimeve tė lira.