Kėrpudhė quhet zakonisht pjesa e dukshme e
mykeve shumėqelizore. Janė rreth 38.000 varietete tė kėrpudhave nė botė.
Disa prej tyre janė tė ngrėnėshme (ushqyese) dhe disa shumė toksike (mund tė
shkaktojnė helmim apo edhe vdekje).
Tregu furnizohet kryesisht nga kėrpudhat e
bardha tė kultivuara (bisporus Agaricus), perle (pleurotus ostreatus),
Portobello, crimini, kėrpudha tė konservuara dhe kėrpudha tė egra tė rralla
qė janė zakonisht nė formė tė tharė.
Vlerat ushqyese
Kėrpudha ka vlera tė larta ushqyese. Ajo ka
pėrmbajtje tė lartė proteinash dhe natriumi, tė ulta nė yndyrė tė ngopur dhe
aspak kolesterol! Pėr arsye tė pranisė tė tė gjitha aminoacideve esenciale
ėshtė e cilėsisė sė lartė, shumė mė superiore nga proteinat bimore, duke iu
afruar cilėsisht proteinave shtazore. Gjithashtu
ėshtė burim i pasur i fibrave dietetike dhe vitaminave C,B kompleks (acid
folik dhe sidomos thiaminė, riboflavin, acid Pantothenic, B6), hekur, zink,
mangan, fosfor, kalium, bakėr dhe selen.
Vetitė e dobishme
Zvogėlon nivelin e kolesterolit. Enzimat dhe
fibrat qė pėrmban ndihmon nė uljen e kolesterolit. Pėrmbajtja e lartė e
proteinės sė varfėr nė energji kontribuon nė shkatėrrimin e kolesterolit
tė lartė, pasi bėhet tretja e kėrpudhave.
Veprim mbrojtės nga kanceri i gjirit dhe
kancerit tė prostatės. Bashkėrendimi i acidit linoleik dhe beta-glukanit nė
pėrmbajtje japin vetinė e aktivitetit antikanceror. Pėrmbajtja nė selen
ndihmon nė pezullimin e qelizave kancerike. Gjithashtu shumė studime kanė
treguar se, duke vepruar sė bashku me vitaminėn E ulin ndjeshėm shfaqjen e
kancerit tė zorrės sė trashė.
Rregullator i sheqerit nė gjak. Vlera ushqyese
si dhe pėrmbajtja e saj me enzima dhe insulinė ndihmon nė uljen e glukozės
qė pėrmbajnė ushqime tė caktuara. Antibiotikėt natyrorė qė pėrmban, mbrojnė
kundėr infektimeve tė gjymtyrėve tė krijuara pėr shkak tė diabetit.
Pėrmirėsim i sistemit imunitar. Ergothionina,
njė nga antioksidantėt natyror mė tė fuqishėm qė pėrmban kėrpudha, mbron
kundėr radikaleve tė lira qė ulin mbrojtjen e trupit. Antibiotikėt dhe
sidomos Penicilina, po ashtu dhe vitamina A, vitamina C dhe vitamina B
kompleks qė gjenden nė kėrpudhat, forcojnė sistemin imunitar.
(Sideropenia anemike) Hekurmungesa nė gjak.
Hekuri i pėrfshirė nė kėrpudha ndihmon nė rastet e anemisė.
Zvogėlim i presionit tė gjakut. Arrihet pėr
shkak tė pėrmbajtjes sė kaliumit (pėrmbajtja e ulėt e natriumit dhe e lartė
e kaliumit ndihmon nė parandalimin e presionit tė lartė tė gjakut).
Aktivitet Antibakterial pėr shkak tė
pėrmbajtjes sė bakrit.
Seleni qė pėrmbahet nė sasi tė madhe,
kontribuon nė shėndetin e eshtrave, tė thonjve, tė flokėve dhe gjithashtu
vepron dhe si njė antioksidant.
Marrje e mjaftueshme kalciumi. Kėrpudhat janė
tė pasura nė kalcium, i cili ndihmon pėr ashte tė forta, funksionin e
sistemit nervor, etj. Kjo ėshtė njė zgjedhje e mirė pėr gratė qė janė nė
menopauzė dhe kanė nevoja tė mėdha pėr kalcium.
Veprim mjekues: Reishi dhe Shitake japoneze qė
rriten nė pemė, pėrdoren nė mjekėsinė tradicionale kineze pėr mė shumė se
2.000 jo vetėm pėr efektet e dobishme, por edhe pėr shkak tė mungesės sė
efekteve anėsore.
Reishi ėshtė e shėnuar nė Farmakopea SHBA (American
Bimor Pharmacopeia dhe terapeutik Compedium) dhe quhet kėrpudha mrekulluese.
Nė mėnyrė tė ngjashme nė Kinė njihet me emrat kėrpudha e pavdekėsisė,
kėrpudha e mbinatyrshme, kėrpudha magjike. Veēanėrisht ato myke qė nuk
prodhojnė kėrpudha ishin burimi fillestar natyral i penicilinės. Gjithashtu,
nė vitet e fundit mizėvrasėsja Mouskaria Amanita pėrdoret nė kimioterapi dhe
nė homeopati.
|