|
Miq tė Shėndetit Natyral, shumė ėshtė folur pėr
dobitė e farave, drithėrave dhe bishtajoreve tė ndryshme. Megjithatė, shumė
njerėz kanė probleme me tretjen e tyre. Arsyeja kryesore ėshtė se farat kanė
lėndė frenuese tė enzimave dhe acid fitik (qė janė anti-ushqime).
Meqenėse farat janė burimi i vazhdimėsisė sė
jetės, natyra e mrekullueshme u ka dhėnė farave kėto lėndė qė ato tė mos
prishen kollaj por tė jetojnė gjatė dhe tu mbijetojnė edhe kushteve shumė
tė vėshtira natyrore. Por kur fara shpėrthen dhe prej saj dalin filizat,
kėto filiza nuk i kanė mė kėto dy anti-ushqime. Pėrkundrazi, ato kanė tė
gjitha lėndėt ushqimore qė u nevojiten pėr tu rritur, pėrfshirė tė gjitha
enzimat dhe proteinat. Prandaj kur konsumojmė filiza, ne konsumojmė njė
ushqim qė gjallė qė metabolizmi ynė e metabolizon pa pėrpjekje. Nėse ka njė
ushqim qė do ti vija notėn 10, kėto janė filizat / lastarėt (sprouts nė
gjuhėn angleze) e farėrave tė ndryshme.
Ja dhjetė arsyet pėrse duhet tė konsumojmė
filiza:
1. Filizat kanė 100 herė mė shumė enzima se
frutat dhe perimet e pa gatuara. Enzimat janė lloje tė ndryshme proteinash
qė veprojnė si katalizatorė pėr tė gjitha funksionet e trupit. Enzimat bėjnė
tė mundur qė trupi ynė tė shfrytėzojė vitaminat, mineralet, aminoacidet dhe
acidet yndyrore tė ushqimeve qė hamė.
2. Filizat kanė pėrqindje shumė tė lartė
proteinash. Ato pėrmbajnė deri nė 35 pėr qind proteina. Prandaj konsumi i
filizave ju jep proteinat e nevojshme, por pa yndyrėn, kolesterolin dhe
kaloritė qė do tė vinin nga mishi.
3. Sasia e vitaminave tė filizave rritet mjaft,
sidomos e vitaminave A, B-kompleks, C, dhe E. Brenda 2-3 ditėve tė mbirjes
sė filizave, pėrmbajtja e vitaminave e disa farave, drithėrave, bishtajoreve
ose arrorėve rritet deri nė 20 herė mė shumė se vlera fillestare kėtyre
farave, drithėrave, etj. Madje procesi i filizimit tė fasuleve e rrit
pėrmbajtjen e vitaminės B1 deri nė 285 pėr qind, tė vitaminės B2 deri nė 515
pėr qind, dhe tė niacinės (vitaminės B3) deri nė 256 pėr qind.
4. Procesi i filizimit rrit pėrmbajtjen e
filizave me acide yndyrore (Omeg-3 ėshtė njė prej kėtyre acideve yndyrore).
5. Gjatė shpėrthimit tė filizave mineralet
lidhen me proteinėn dhe i bėn mė tė pėrdorshme nga trupi. Kjo vlen sidomos
pėr mineralet alkaline (bazike) si kalciumi, magnezi, qė balancojnė kiminė e
trupit pėr rėnie nė peshė dhe shėndet mė tė mirė. Tretshmėria e tyre arrihet
nga sasia e lartė e enzimave qė pėrmbajnė filizat. Ngrėnia e filizave
ndihmon sidomos njerėzit qė kanė probleme me tretjen dhe fryrjen. Ato janė
tė jashtėzakonshme pėr tė gjitha moshat, nga fėmijėt deri tek tė moshuarit.
6. Filizat janė ushqim bio-gjenike, domethėnė
kanė RNA, ADN, qeliza imunitare T (qė mbrojnė trupin tonė) e, mbi tė gjitha,
pėrmbajnė oksigjen, qė ėshtė shumė i vyer pėr shėndetin.
7. Filizat rriten nė ēdo ambient, edhe nė apartament. Kur i
rrisim vetė, ato na ndihmojnė ne dhe mjedisin rreth nesh sepse nuk kanė
nevojė pėr pesticide, herbicide, konservantė, aditivė apo kimikate tė tjera.
8. Energjia qė japin filizat e farave,
drithėrave, arrorėve ose bishtajoreve ėshtė e shumėfishtė se kėto ushqime nė
gjendjen e pafilizuar tė tyre.
9. Filizat alkalinizojnė trupin. Shumė sėmundje,
pėrfshirė kancerin, shkaktohen edhe nga tepria e aciditetit tė trupit (tė
shkaktuar nga sheqeri me tepricė i ushqimeve tė gatshme. Rritja e qelizave
tė kancerit nis me mungesėn e oksigjenit nė trup dhe, ashtu si bakteret dhe
viruset, kėto qeliza nuk mund tė jetojnė nė mjedis alkalin (bazik) dhe tė
pasur nė oksigjen.
10. Cilėsia e fibrave tė proteinave tė filizave
ėshtė disa herė mė e lartė se vetė farat, etj. Proteinat ndryshojnė gjatė
procesit tė filizimit, duke pėrmirėsuar kėshtu vlerėn ushqyese tė tyre. Sa
pėr kujtesė, njė ndėr funksionet e fibrave ėshtė se ato kapin helmet nė
trupin tonė dhe i nxjerrin jashtė nėpėrmjet jashtėqitjes, pra pastrojnė
trupin tonė.
Jo mė pak e rėndėsishme, ashtu siē janė mė tė
ushqyeshmet, filizat janė edhe ushqimi mė i leverdishėm dhe i lirė qė mund
tė gjendet. Ato rriten nė ēdo vend, nė ēdo kohė, konsumohen duke tė
freskėta, madje edhe pa i gatuar. Njerėzit shpesh shpenzojnė mjaft para
vetėm pėr tė ngrėnė ushqime jo tė shėndetshme. Shihni fotot bashkėngjitur tė
thjerrėzave (lentileve), farave tė lule-diellit, grurit dhe farave greke
(fenugreek), te marra ne kuzhinėn e Shėndetit Natyral. Nė gjendjen e tyre
fillestare, ato janė shumė pak. Por tė filizuara, sasia e tyre ėshtė disa
herė mė e madhe.
Si pėrfundim, moskonsumimi i tyre ėshtė i
pajustifikuar. Natyrshėm ju lind pyetja: si realizohet procesi i filizimit?
Shumė kollaj. Por pėr kėtė nė shkrimin e ardhshėm.
Ju uroj dije dhe shėndet!
|
