"
Ai njėri qė ka njė shpirt tė butė e nuk di se si mposhtet e keqja, ai
mposhtet dhe venitet prej saj"
H.BALZAK
Duke shfletuar literaturė,
dikur kisha hasur ne njė konstatim te sjellur nga hulumtime, analiza e teste
tė gjata psikologjike. Aty thuhej : ,,sipas konstatimeve te ardhura nga
hulumtime, del se gėzimet dhe kėnaqėsitė mė tė mėdha, mė tė thella dhe mė me
zjarr tek njeriu shkaktohen nga dhembjet, fatkeqėsitė dhe tragjeditė e atyre
qė i urrejmė,,. Mė besoni pėr njė moment mė erdhi turp qė i takoj racės
njerėzore, nuk kishte vend nė mendjen time pėr ta pranuar se lindja e
fėmijės, shėrimi nga sėmundja e rėnd e njė te dashuri apo lidhja e kurorės
me femrėn e zemrės e kanė gėzimin mė tė zbehtė sesa pėrulja, lėndimi apo
vdekja kur i shkaktojmė njė krijese tė ngjashme me ne.
Mes hutisė psikike dhe
ēorientimit emocional pyes vetėn sa gėzim ka shkaktuar vrasja e ish
ushtarit, tek vrasėsit e tij?
Ish
ushtari ishte i hijshėm nga pamja, ai kishte qenė mes flakėve tė luftės kur
shumė kush moshatar tė tij bėnin plazh nė bregdet, ai rridhte nga njė
familje me tradita patriotike, prandaj besoj se duhen tė kenė qenė tė
shumta dollitė qė janė ngritur dhe defet qė janė rrahur nga ekstaza pėr
vdekjen e tij.
Le ti duket pėrrallė tėrė
botės kjo qė po e them por nėse kėta njerėz edhe do mund ti shpėtojnė
ligjeve njerėzore, do tė jenė ligjet e pandryshueshme dhe perfekte Hyjnore
qė do ta ngrijnė nė buzė buzėqeshjen e atyre qė e vranė ish ushtarin, ashtu
si qė do ta transformojė nė vajė dėnesje, buzėqeshjen cinike tė atyre qė e
bėnė qė tė futet nė dhe trupi i njomė i studentit dhe babait te tij.
Nė emėr tė njė krenarie
rebele, nė emėr tė njė patriotizmi tė rremė, nė emėr tė njė drejtėsie tė
Zotit, njerėz qė vuajnė nga mania e hakmarrjes dhe paraliza e shpirtit nuk
zgjedhin as kohė, as hapėsirė, as rrethanė pėr tė plotėsuar orekset e
shfrenuara shtazarake qė mė pas diku nė gjysmė errėsirėn e dhomės fshehtas
botės dhe tė rrethuar nga djajtė e tyre bashkėpunėtor, tė bindur se nuk janė
askushi dhe nuk kanė asnjė vlerė, ti drejtohen njė pasqyre tė thyer pėr ti
thėnė vetės: sa i madh je, pa mundur ta mashtrojnė thelle brendinė e tyre
qė e dinė mirė se ata janė njė hiq qė nė rrugėn e ndershme nuk kanė mundur
tė arrijnė asgjė.
Vrasėsit e ish ushtarit dhe
te studentit e babait te tij, nuk kanė ardhur nga ferri, ata nuk janė hije
qė zhduken nė agun e mėngjesit, janė njerėz si nė qė jetojnė mes nesh. Ata
nuk ndjejnė as dashuri as mėshirė dhe as dhembje pėr tronditjet dhe vuajtjet
qė na shkaktojnė. Prandaj e kemi detyrė qė secili nga nė qė mund tė ndihmojė
qė tė frenohen kėta shpirtra tė shitur tek e keqja, ta bėjnė kėtė, sepse mė
e madhja mėshirė pėr tė pamėshirshmit ėshtė tė jemi tė pamėshirshėm ndaj
tyre. Ata po na dėmtojnė tė gjithėve, ata po mbjellin tek fėmijėt tanė
ndjenjėn e mė tė fortit, ndjenjėn e hakmarrjes dhe vetėgjyqėsisė, ata po
mundohen tė na kthejnė mbrapa, ne terrin dhe mjegullėn nga e cila po
mundohemi tė dalim.
Vrasėsit janė tė njėjtė,
janė tė gatur prej njė brumi, mund ti fusim nė njė thes, qofshin ata sa do
larg njeri tjetrit, njihen apo snjihen ne mes vete ata pėrsėri janė tė
bashkuar sepse i bashkon krimi, qė tė dy kanė duart e lyra mė gjak tė
pafajshmish,e tė vrarit e pafajshėm, janė bashkė, ata na thonė njė mesazh qė
edhe tė verbėritė e shohin, edhe tė shurdhėt e dėgjojnė, mesazhin e tyre nuk
e dėgjon vetėm shpirtrat e shitur se janė tė hutuar pas dollive e janė
verbuar pas hyzmetit qė i bėjnė tė keqes !
Nė njėrin nga librat e
shenjtė thuhet: ,,Ai qė vret njė njėri tė pafajshėm, ėshtė njėsoj si ta vras
tėrė njerėzimin,,. Me zė tė pėrvajshėm, me dhembje nė shpirt pėr vrasjet e
njerėzve tė pafajshėm, drejtojė duart nga qielli dhe i lutem tė madhit Zot
tė mė jap fuqi kundėr atyre qė shpirtin kanė shitur tek e keqja, tė mė jap
kurajo qė ta mposht tė keqėn dhe qė ti bėj shqiptarėt dhe tėrė njerėzimin
qė tė mos e shohin tė pafajshmin si fajtor !!!
|