|
PARATHĖNIE
Zhvillimi i gjuhės letrare shqipe nė kėta
tridhjetė vjet tė ndėrtimit tė shoqėrisė socialiste ėshtė njė nga treguesit
e shumtė tė lulėzimit tė pashembullt e tė pandalshėm tė kulturės sė popullit
tonė. Gjuha letrare shqipe ka arritur nė njė fazė tė tillė zhvillimi, qė na
lejon tė pohojmė shkencėrisht se populli shqiptar ka tashmė njė gjuhė
letrare tė njėsuar. Kjo gjuhė letrare, e cila mbėshtetet gjerėsisht nė
gjuhėn e folur tė popullit, pėrdoret sot si mjet zhvillimi e pėrparimi
pothuajse nga tė gjithė shqiptarėt, brenda e jashtė Republikės Popullore tė
Shqipėrisė dhe ėshtė bėrė modeli i normės gjuhėsore tė pėrbashkėt pėr tė
gjithė ata qė shkruajnė shqip.
Shprehja e parė dhe mė e dukshme e kėtij njėsimi
ėshtė vendosja e normave tė njėjta e tė qėndrueshme drejtshkrimore.
Pėrparimi i madh qė ėshtė arritur nė kristalizimin e normės letrare
kombėtare e bėnė plotėsisht tė mundshme edhe zgjidhjen e kėsaj detyre
historike.
Njėsimi i drejtshkrimit pasqyron procesin e
thellė e tė ndėrlikuar tė kristalizimit tė strukturės fonetike, gramatikore,
fjalėformuese e leksikore tė gjuhės letrare kombėtare nė tė gjitha hallkat e
saj mė tė rėndėsishme. Prandaj, njėsimi i drejtshkrimit, si rrjedhim
ligjėsor i kėtij procesi dhe si shfaqje e fazės sė fundit tė kristalizimit
tė normės letrare, parakupton dhe vulos njėsimin strukturor tė gjuhės
letrare tė pėrbashkėt pėr gjithė popullin tonė. Njėkohėsisht ai bėhet njė
fuqi vepruese qė e lehtėson, e shpejton dhe e rrėnjos mė thellė kėtė njėsim,
duke e ndihmuar gjuhėn letrare kombėtare t'i kryej mė mirė funksionet e saj
shoqėrore. Pikėrisht kėtu qėndron edhe rėndėsia themelore e drejtshkrimit si
nė aspektin thjesht gjuhėsor, ashtu edhe nė aspektin kulturor e shoqėror.
Kjo kėrkon qė "Drejtshkrimi i gjuhės shqipe" tė ketė parasysh jo vetėm
gjendjen e sotme tė gjuhės sonė letrare, por edhe prirjet kryesore tė
zhvillimit tė saj tė mėtejshėm.
Breza tė tėrė lėvruesish e studjuesish tė
gjuhės, arsimtarėsh e atdhetarėsh kanė punuar e janė pėrpjekur pareshtur pėr
njė gjuhė letrare e pėr njė drejtshkrim tė njėsuar, duke pėrkrahur vijėn
konvergjente tė procesit gjuhėsor, duke kundėrshtuar e kapėrcyer qėndrimet e
ngushta, lokaliste e reaksionare. Vendosja e njė alfabeti tė vetėm pas
Kongresit tė Manastirit ishte njė hap i rėndėsishėm pėrpara nė kėtė rrugė
dhe njė bazė e domosdoshme qė i dha mundėsi "Komisisė Letrare tė Shkodrės"
(1916-1917) tė kodifikonte pėrfundimet kryesore tė pėrpjekjeve tė bėra gjatė
Rilindjes pėr gjuhėn letrare kombėtare, duke ruajtur sa mė shumė tė
pėrbashkėtėn, atė qė i afronte variantet letrare tė shqipes, e duke lėnė
mėnjanė atė qė i largonte. Vendimet e Komisisė Letrare, tė miratuara edhe
nga Kongresi Arsimor i Lushnjės (1920), u bėnė baza e drejtshkrimit tė
shqipes deri nė vitet e para pas Ēlirimit. Me pėrkrahjen e gjerė qė gjetėn
te forcat shoqėrore pėrparimtare, ato krijuan njė traditė deri diku tė
qėndrueshme pėr shkrimin e njėsuar tė mjaft tipave fonetikė e morfologjikė
tė fjalėve e tė trajtave qė mė parė dalloheshin nė shkrim. Por Komisia nuk
mund tė krijonte njė drejtshkrim tė njėsuar, pėrderisa vetė gjuha letrare
nuk ishte njėsuar. Kjo detyrė i mbeti epokės sonė.
Pjesė nga libri "Drejtshkrimi i gjuhės shqipe"
www.drejtshkrimi.net
|
