Eksperimentet njerėzorė dhe etika e kėrikimeve e studimeve
ka evoluar me kalimin e kohės. Me raste, subjekte tė eksperimenteve
njerėzorė kanė qenė tė burgosur, skllevėr apo edhe familjarė. Nė disa raste,
doktorėt kanė kryer eksperimente mbi vetveten, kur nuk kanė dashur tė
rrezikojnė jetėt e tė tjerėve, gjė qė ėshtė njohur si vetėeksperimentim. Ja
njė listė e eksperimenteve mė tė ligj qė janė kryer mbi qenie njerėzore.
Burgu i Stanfordit
Eksperimenti i burgut Stanford ishte njė studim
psikologjik i reagimeve njerėzorė ndaj robėrisė dhe efektet qė do tė kish nė
sjelljen e autoriteteve dhe tė burgosurve. Eksperimenti u krye nė vitin
1971, nga njė ekip studiuesish tė udhėhequr nga psikologu Filip Zimbardo nė
Universitetin e Stanfordit. Vullnetarė ende tė padiplomuar luanin rolin e
rojeve dhe tė burgosurve qė jetonin nė njė burg tė sajuar nė bodrumin e
ndėrtesės sė fakultetit tė psikologjisė. Tė burgosurit dhe rojet u
pėrshtatėn shumė shpejt me rolet e rinj, duke shkelur kufijtė e asaj ēfarė
ishte parashikuar dhe duke hyrė nė situata tė rrezikshme e shpesh tė dėmshme
psikologjikisht. Njė e treta e rojeve u gjykuan se kishin shfaqur tendenca
sadiste, ndėrkohė qė shumė tė burgosur u traumatizuan emocionalisht,
ndėrkohė qė dy prej tyre u desh tė largohen mė herėt nga eksperimenti. Nė
fund, Zimbardo, i alarmuar nga sjellja antisociale gjithnjė e mė abuzive e
subjekteve, i dha fund para kohe eksperimentit.
Studimi monstruoz
Studimi i Monstrės ishte njė eksperiment me
mbajtjen e gojės qė u krye mbi 22 fėmijė tė vegjėl nė Davenport, Ajoua nė
vitin 1939. Ai u krye nga Uendell Xhonson nė Universitetin e Ajouas. Xhonson
zgjodhi njė prej studenteve tė tij tė diplomuara, Meri Tudor qė tė kryente
eksperimenti dhe vetė e mbikėqyrte. Pasi vendosi fėmijėt nėn kontroll dhe nė
grupe eksperimentimi, Tudor u jepte terapi pozitive tė tė folurit gjysmės sė
fėmijėve, duke vlerėsuar rrjedhshmėrinė e tė folurit tė tyre, dhe terapi
negative tė tė folurit gjysmės tjetėr tė fėmijėve, duke nėnvlerėsuar fėmijėt
pėr ēdo lloj pasaktėsie nė tė folur dhe duke u thėnė se ishin gagaēė. Shumė
prej fėmijėve qė flisnin normalisht dhe qė merrnin terapi negative nė
eksperiment, vuajtėn efekte psikologjikė negativė dhe disa patėn probleme me
tė folurit gjatė pjesės sė mbetur tė jetės sė tyre. I pagėzuar me Studimi
Monstruoz nga shumė prej homologėve tė Xhonson qė u tmerruan nga fakti qė
ai eksperimentonte u krye me fėmijė tė vegjėl pėr tė vėrtetuar njė teori.
Eksperimenti u mbajt i fshehur nga frika se reputacioni i Xhonson do tė
humbte, sidomos pas eksperimenteve nejrėzorė tė kryer nga nazistėt gjatė
Luftės sė Dytė Botėrore. Universiteti i Ajouas kėrkoi falje publike pėr
Studimin Monstruoz nė 2001.
Projekti 4.1
Projekti 4.1 ishte emėrtimi i njė studimi
mjekėsor i kryer nga SHBA pėr ata banorė tė Ishujve Marshall qė qenė tė
ekspozuar ndaj rrezatimit qė u shkaktua prej testit bėrthamor tė 1 marsit
1954 nė Kėshtjellėn Bravo nė Bikini Atoll. Nė dekadėn e parė pas testit,
efektet ishin tė paqartė dhe ishte e vėshtirė tė bėhej statistikisht lidhja
me ekspozimin ndaj rrezatimit: abortet dhe vdekshmėria foshnjore u dyfishuan
tek ngratė e Rongelap nė 5 vitet e parė pas aksidentit, por mė pas u
rikthyen nė normalitet; disa programe zhvillimi si dhe rritjeje me defekte u
vunė re tek fėmijėt, por jo njė model i qartė. Nė dekadat qė vijuan, efektet
ishin tė pamohueshėm. Fėmijėt nisėn tė vuajnė nga kanceri nė tiroide dhe
deri nė 1974, afro njė e treta e tė ekspozuarve patėn zhvillime neoplazmash.
Siē shkruante Departamenti i Komisionit tė
Energjisė mbi rrezatimin njerėzor duket se nevojitet nė mėnyrė tė
menjėhershme njė studim i efekteve tė rrezatimit, sa i pėrket trajtimit
mjekėsor tė popullsisė sė ekspozuar. Raporti konkludonte gjithashtu se
qėllimi i dyfishtė i atij qė sot ėshtė njė program mjekėsor, ka bėrė qė
banorėt vendas tė mendojnė se janė pėrdorur si kavje nė njė eksperiment
rrezatimi.
Projekti MKULTRA
Projekti MKULTRA, ose MK-ULTRA ishte emri i
koduar i njė programi kėrkimesh pėr kontrollin e trurit nga CIA, i kryer nga
Zyra e Inteligjencės Shkencore, qė nisi nė fillim tė viteve 50 dhe vazhdoi
tė paktėn deri nga mesi i 60. Ka shumė prova tė publikuara se projekti
pėrfshinte pėrdorimin e shumė llojeve tė ilaēeve, si dhe metodologji tė
tjera, pėr tė manipuluar gjendjet mendore tė individėve apo pėr tė ndryshuar
funksionet e trurit. Eksperimentet pėrfshinin dhėnien e drogės LSD tė
punėsuarve tė CIA, personelit ushtarak, doktorėve, agjentėve tė tjerė
qeveritarė, pacientėve tė sėmurė mendorė si dhe pjesėtarėve tė publikut me
qėllim qė tė studiohej reagimi i tyre. LSD dhe drogėra tė tjera jepeshin
zakonisht pa dijeninė e subjektit, njė dhunim i Kodit tė Nyrenbergut, qė
SHBA ra dakord tė ndjekė pas Luftės sė Dytė Botėrore.
Pėrpjekjet pėr rekrutimin e subjekteve ishin
shpesh tė paligjshme. Nė Operacionin Midnight Climax, CIA krijoi disa
bordello pėr tė siguruar njė pėrzgjedhje grash qė do tė ishin shumė tė
sikletosura pėr tė folur pėr ngjarjet. Burrave iu dhanė doza LSD, dhe
seancat u filmuan pėr studime tė mėvonshme. Nė vitin 1973, Drejtori i CIA
Richard Helms urdhėroi shkatėrrimin e dosjeve tė MKULTRA. Pas kėtij urdhri,
shumica e dokumenteve tė CIA-s qė kishin tė bėnin me projektin u
shkatėrruan, duke e bėrė praktikisht tė pamundur njė hetim tė plotė tė
MKULTRA.
Projekti MOSDASHJA
Ushtria afrikano jugore e aparteidit detyroi
shumė ushtarė homoseksualė, qė ti nėnshtroheshin operacioneve tė
ndryshimit tė seksit nė vitet 70 dhe 80, dhe shumė prej tyre iu
nėnshtruan tredhjes kimike, shokut elektrik si dhe eksperimenteve tė tjerė
mjekėsorė joetikė. Ndonėse numri i saktė nuk dihet, ish kirurgė tė ushtrisė
sė aparteidit thonė se afro 900 vetė u detyruan tė ndėrrojnė seks, nė
operacionet e zhvilluara mes viteve 1971-1989 nė spitalet ushtarakė, si
pjesė e njė programi top-secret pėr tė ērrėnjosur homoseksualizmin nga
shėrbimi. Psikiatėr tė ushtrisė tė ndihmuar nga kapelanė rrėmonin
agresivisht tė dyshuar pėr homoseksualė nė ushtri dhe i dėrgonin
fshehtėsisht nė njėsi psikiatrike ushtarake, kryesisht nė Pavionin 22 apo
Spitalin Ushtarak Nr. 1 nė pranė Pretorias. Ata qė nuk kuroheshin me
ilaēe, terapi shoku, trajtim me hormone dhe tė tjera mjete radikale,
tridheshin kimikisht apo i nėnshtroheshin operacioneve.
Ndonėse janė dokumentuar shumė raste tė
ushtareve lesbike, shumica e viktimave duket tė kenė qenė meshkuj tė moshės
16-24 vjeē, tė thirrur nė ushtrinė e aparteidit. Dr. Aubrey Levin (kreu i
studimit) ėshtė sot Profesor nė Departamentin e Psikiatrisė nė Shkollėn e
Mjekėsisė tė Universitetit tė Kalgarit. Ai ushtron profesionin edhe
privatisht, si pjesėtar i Kolegjit tė Mjekėve dhe Kirurgėve tė Albertės.
Eksperimentet Koreano-Veriore
Ka pasur shumė tė dhėna pėr eksperimente nė
Korenė e Veriut. Kėto tė dhėna tregojnė pėr abuzime me tė drejtat e njeriut,
tė ngjashme me ato tė eksperimenteve naziste dhe japoneze gjatė Luftės sė
Dytė. Kėto akuza hidhen poshtė nga qeveria koreano veriore, qė pretendonte
se tė gjithė tė burgosurit atje trajtohen njerėzisht.
Por njė ish e burgosur koreano veriore, tregon
se si 50 gra tė shėndetshme pėrzgjidheshin dhe u jepeshin gjethe lakrash tė
helmuara, tė cilat tė gjitha gratė duhej ti hanin, pavarėsisht ulėrimave
prej dhimbjeve nga ato gra qė i kishin provuar tashmė. Tė 50 gratė vdiqėn,
pas 20 minutash tė vjella gjaku. Po tė mos pranonin ti hanin, do tė kishte
pasur pasoja pėr to dhe familjet e tyre.
Kvon Hok, njė ish shef sigurie i burgut nė
Kampin 22 ka pėrshkruar laboratorė tė pajisur respektivisht pėr gaz tė
helmuar, gaz mbytės si dhe eksperimente gjaku, ku 3 apo katėr vetė,
normalisht njė familje, janė subjekte tė eksperimentit. Pasi kryenin
kontrolle mjekėsore, dhomat mbyllen dhe nė to futet gaz pėrmes njė tubi,
ndėrkohė qė shkencėtarėt vėshtrojnė nga lart pėrmes njė xhami. Kvon Hok
pretendon se ka parė njė familje me dy prindėr, njė djalė dhe njė vajzė qė
vdiqėn nga mbytja prej gazit, ku prindėrit pėrpiqeshin tė shpėtonin fėmijėt
duke pėrdorur frymėmarrjen gojė mė gojė, pėr aq kohė sa kishin forcė.
Laboratorėt e sovjetikėve
Laboratorėt e helmeve tė shėrbimeve tė fshehtė
sovjetikė, tė njohur si Laboratori 1, Laboratori 12 dhe Dhoma ishin njė
program i madh kėrkimi dhe zhvillimi i agjencive tė policisė sė fshehtė
sovjetike. Sovjetikėt testuan njė numėr helmesh vdekjeprurės ndaj tė
burgosurve tė Gulagėve (armiqtė e popullit), pėrfshirė gaz iprit, ricinė
dixhitoksinė dhe shumė tė tjerė. Qėllimi i eksperimenteve ishte tė gjendej
njė kemikat pa shije dhe ngjyrė qė nuk mund tė dallohej pas vdekjes. Helmet
u jepeshin viktimave, gjatė njė vakti ose me njė pije, si ilaēe.
Mė nė fund, u zhvillua njė preparat me
karakteristikat e kėrkuara qė mori emrin C-2. Sipas dėshmitarėve, viktima
ndryshonte fizikisht, bėhej mė i shkurtėr, dobėsohej shpejt, bėhej shumė i
qetė dhe i heshtur dhe vdiste brenda 15 minutave. Mairanovski merrte nė
laborator njerėz me gjendje fizike dhe mosha tė ndryshme, me qėllim qė tė
kish njė ide mė tė plotė tė veprimit tė secilit helm. Pėrveē eksperimenteve
njerėzore, Mairanovski ekzekutoi personalisht shumė njerėz me helmim, nėn
mbikėqyrjen e Pavel Sudoplatov.
Studimi i Sifilizit
Studimi i Sifilizit tė patrajtuar nė Negro Male
ishte njė studim klinik, kryer mes viteve 1932 dhe 1972 nė Tuskegee,
alabama, ku 399 tė varfėr kryesisht analfabetė afro-amerikanė nuk u
lejuan tė mjekohen nga sifilizi. Studimi u bė i famshėm sepse u krye pa
pasur kurrfarė kujdesi pėr subjektet dhe solli ndryshime tė mėdha nė mėnyrėn
se si pacientėt mbrohen nė studime klinike. Individėt nuk dhanė pranimin pas
informimit dhe nuk ishin tė informuar pėr diagnozėn; nė vend tė kėsaj, atyre
u tha se kishin gjak tė keq dhe mund tė merrnin trajtim mjekėsor falas,
udhėtime falas nė klinika, ushqim dhe garanci varrimi nė rast vdekje, nė
kėmbim tė pjesėmarrjes. Nė 1932, kur nisi studimi, trajtimi standard i
sifilizit ishte toksik, i rrezikshėm dhe me efektivitet tė dyshimtė. Pjesė e
qėllimit fillestar tė studimit ishte tė pėrcaktohej nėse pacientėt ishte mė
mirė tė mos trajtoheshin me kėto ilaēe toksike. Pėr shumė pjesėmarrės,
trajtimi u mohua qėllimisht. Shumė prej tyre u gėnjyen dhe morėn ilaēe false
me qėllim qė tė vėzhgohej pėrparimi fatal i sėmundjes. Deri nė fund tė
studimit, vetėm 74 prej subjekteve tė testimit ishin ende gjallė. 28 prej
tyre kishin vdekur direkt nga sifilizi, 100 nga kompolikacione tė lidhur me
tė, 40 prej bashkėshorteve tė tyre ishin infektuar dhe 19 fėmijė kishin
lindur me sėmundjen.
Njėsia 731S
Njėsia 731S ishte njė studim i fshehtė ushtarak
biologjik dhe kimik i njė njėsie tė Ushtrie Perandorake Japoneze qė u krye
gjatė luftės Sinjo-Japoneze dhe Luftės sė Dytė Botėrore. Ishte kjo njėsi
pėrgjegjėse pėr disa prej krimeve mė tė tmerrshėm tė kryer nga personeli
japonez.
Disa prej krimeve tė kryera nga komandanti Shiro
Ishii dhe tė tjerė nėn komandėn e tij nė Njėsinė 731S pėrfshinin:
viviseksioni i njerėzve tė gjallė (pėrfshirė gra shtatzėna qė mbeteshin tė
tilla prej doktorėve, tė burgosurve u priteshin gjymtyrėt dhe u
rivendoseshin nė pjesė tė tjera tė trupit, disa tė burgosurve u ngrinin disa
pjesė tė trupit dhe mė pas shkriheshin, pėr tė studiuar gangrenėn e
patrajtuar. Qeniet njerėzore pėrdoreshin gjithashtu pėr tė testuar granata
dhe flakėhedhėse. Tė burgosurve u injektoheshin burime sėmundjesh, tė
maskuara si vaksina, pėr tė studiuar efektet e tyre. Pėr tė studiuar efektet
e sėmundjeve tė patrajtuara, tė burgosur meshkuj dhe femra infektoheshin
qėllimisht me sifiliz dhe gonorre pėrmes pėrdhunimit, dhe mė pas
studioheshin. Pasi iu garantua imunitet prej Autoriteteve Pushtuese
Amerikane nė fundin e luftės, Ishii nuk kaloi asnjė ditė nė burg pėr krimet
e tij dhe vdiq nė 67 nga kanceri nė fyt.
Eksperimentet e nazistėve
Nazistėt kryen eksperimentime tė shumta me
qeniet njerėzore nė kampet e tyre tė pėrqendrimit gjatė Luftės sė Dytė
Botėrore. Nė Aushvic, nėn drejtimin e Dr. Eduard Uirths, tė burgosurit iu
nėnshtroheshin eksperimenteve tė ndryshėm qė supozohej tė ndihmonin
personelin ushtarak tė Gjermanisė nė situata luftimi, pėr tė ndihmuar nė
rimėkėmbjen e personelit ushtarak qė ish plagosur, si dhe pėr tė ēuar
pėrpara ideologjinė racore tė Rajhut tė Tretė.
Eksperimentet me fėmijė binjakė nė kampet e
pėrqendrimit kryheshin pėr tė treguar ngjashmėritė dhe dallimet nė
gjenetikėn dhe eugjeninė e fėmijėve binjakė, si dhe pėr tė parė nėse trupi i
njeriut mund tė manipulohet jonatyrshėm. Lideri kryesor i eksperimenteve
ishte Dr. Jozef Mengele, i cili kreu eksperimente me mbi 1500 fėmijė
binjakė, nga tė cilėt mė pak se 200 i mbijetuan studimeve. Dr. Mengele
organizoi testimin e gjenetikės tek binjakėt. Ata renditeshin sipas moshės
dhe seksit nė mbaheshin nė baraka nė kohėn e testimeve, qė varionin nga
injektimi i kemikateve tė ndryshėm nė sytė e binjakėve pėr tė parė nėse do
tė ndryshonte ngjyra e tyre, deri tek qepja bashkė e binjakėve me shpresėn e
krijimit tė binjakėve tė bashkuar.
Nė 1942, u kryen eksperimente pėr tė mėsuar si
tė trajtohej hipotermia. Njė studim detyronte subjektet qė tė duronin njė
enė me akull pėr mė shumė se tre orė. Njė tjetėr studim i vendoste tė
burgosurit lakuriq nė natyrė pėr disa orė, nė temperatura nėn zero.
Eksperimentet vlerėsonin mėnyra tė ndryshme tė ringrohjes sė tė mbijetuarve.
Nga viti 1942 deri nė 1943, eksperimentet pėr tė
parė efektshmėrinė e sulfonamidit, njė agjent sintetik antimikrobial u kryen
nė Ravensbryk. Plagėt qė u shkaktoheshin tė burgosurve infektoheshin me
baktere si Streptokoku, gaz gangrenė dhe tetanoz. Qarkullimi i gjakut ndalej
duke lidhur enėt e gjakut nė tė dy anėt e plagės, pėr tė krijuar njė gjendje
tė ngjashme me atė tė njė plage nė fushėbetejė. Infeksioni agravohej duke
futur ashkla drurėsh dhe bar nė plagė. Mė pas, infeksioni trajtohej me
sulfonamid si dhe ilaēe tė tjerė pėr tė pėrcaktuar efektshmėrinė e tyre.
|