Pirja e duhanit ėshtė, padyshim, njėra nga
dukuritė mė tė rrezikshme pėr shėndetin e njeriut dhe nga mė tė dėmshmit pėr
xhepin e tij. Mirėpo, kjo dukuri, ēuditėrisht, ėshtė mė sė tepėrmi e
pėrhapur nė masat e gjėra popullore dhe e rrėnjosur nė tė gjitha shtresat e
shoqėrisė bashkėkohore.
Shprehemi kėshtu pa konsideratė pėr duhanin,
meqė prapa kėsaj qė themi qėndron argumenti shkencor se asnjė e mirė nuk
vjen prej tij, nė tė njėjtėn kohė kur prej tij burojnė njė varg tė kėqijash
tė mundshme.
Nė radhė tė parė duhani ėshtė tejet i
rrezikshėm, madje i rrezikshėm deri nė vdekje, meqė mund tė shkaktoj
sėmundje qė njeriun e shpiejnė deri nė vdekje. Sė kėndejmi, nėse ka nė botė
gjėra qė do tė duhej tė ishin tė ndaluara, duhani patjetėr do tė duhej tė
ishte njėra nga to.
Pirja e duhanit e ēon nė shkatėrrim duhanxhiun,
kurse duhanxhinjtė e ēojnė nė shkatėrrim njėri-tjetrin dhe tė tjerėt pranė.
Po tė kėrkonim nga arsyeja e shėndosh tė na i numėronte tė mira qė do tė
mund tė ofronte duhani, do tė mbeteshim pa to; thjesht: nuk ka asnjė tė mirė
qė buron prej tij. Thuhet se shton dhe rrit koncentrimin mendor;
pėrkundrazi, e zvogėlon fuqinė e tij. Thuhet se ndihmon nė qetėsimin e
nervave; pėrkundrazi, i shkatėrron edhe mė zi. Thuhet se ndihmon tė zėsh
shokė; pėrkundrazi, nuk tė ndihmon tė zėsh shok, por edhe nėse e zė ndonjė
nėpėrmjet tij, kėta janė pa dyshim, shokė tė sė keqes dhe shokė tė kėqij...
Ndėrsa nga tė kėqijat prej tij burojnė, mund tė numėrojmė plot: ngulfat
frymėmarrjen; thanė fytin; pakėson oksigjenin nė gjak; shton nikotinėn dhe
monoksidkarbonin; turbullon mendjen; zvogėlon koncentrimin; e helmon
ambientin ku rrimė; i shkakton aromė tė rėndė gojės sė duhanxhiut dhe
pėrgjithėsisht trupit tė tij e tė atyre pranė tij; e tė tjera.
Duhani ėshtė narkotik: nėse tė bėhet shprehi,
bėhesh i varur prej tij. Ai ėshtė helm i rrezikshėm qė pengon fillimin
fitimin e afėr 15% tė hemoglobinės sė pėrgjithshme, lėndė kryesore pėr
formimin e rruazave tė kuqe tė gjakut. Ai nxit sėmundjen e kancerit tė
buzėve, tė gojės, gabzherrit, mushkėrive. Nxit nė vazhdimėsi kalljen kronike
tė hundės, gojės, fytit, laringut, mushkėrive. Kjo shkakton vėshtirėsimin e
frymimit, shkakton kollitje, dobėson kondicionin fizik, shkakton lodhje...
Sakaq, kur njeriu bėhet i varur prej tij, mungesa e nikotinės nė gjakun e
tij e shtynė atė vazhdimisht tė jepet pas tij, tė tėrhiqet pas tij, tė jetė
i shqetėsuar, ti prishet gjumi, tė preket lehtė, tė brengoset, ti dhemb
koka etj. pėrgjithėsisht duhanxhiu mund tė konsiderohet si njeri jo nė
rregull, jonormal, sepse ėshtė i varur prej duhanit, ashtu siē mund tė
konsiderohet jonormal: alkoolisti, pėrdoruesi i drogės, e tė tjerė.
Tek e fundit, duhani pos qė ėshtė njėri nga
shkatėrruesit mė tė mėdhenj tė shėndetit tonė, ėshtė padyshim edhe zbrazėsi
mė i madh i xhepave tanė. Shkenca bashkėkohore konstaton se sikur 2/3 e
mjeteve qė harxhohen nė botė pėr duhan tė pėrdoreshin pėr shėndetėsi, do tė
plotėsoheshin nevojat shėndetėsore pėr ēdo njeri nė mbarė rruzullin tokėsor.
Po tė llogaritnim shumėn e tė hollave qė harxhon
njė person pėr duhan brenda njė viti dhe po tė shumėzonim me numrin e
pėrgjithshėm tė atyre qė pėrafėrsisht pinė duhan, do tė habiteshim se sa
shumė harxhon njerėzimi pėr ta helmuar veten me kėtė tė keqe gjithnjerėzore.
|