|
Kur Pandora, (vajza hyjnore, e cila u martua me
Titanin Epimete, vėlla i Prometeut) nga kurioziteti, hapi kutinė qė Zeusi i
kishte urdhėruar tė mos hapė, tė gjitha tė kėqijat e botės dolėn, pėrveē
shpresės. Njerėzit, tė cilėt dikur jetonin tė lumtur dhe tė pavdekshėm si
perėnditė, pikėrisht atėherė u njohėn me dhembjen, sėmundjen, vuajtjen dhe
vdekjen, derisa Pandora ēliroi gjithashtu Shpresėn, gjė qė bėri tė mundur
zbutjen e ekzistencės sė tyre tė padurueshme.
Shumė e njohin kėtė histori tė mitologjisė greke
tė dhėnė nga Hesiodi, por disa ndoshta e kanė vėnė nė pikėpyetje kuptimin e
saj nė thellėsi.
Nė kulturėn greke, shpresa ishte shumė e afėrt
me iluzionin, e cila nė mėnyrė tė pashmangshme u pasua nga zhgėnjimi, gjė qė
e bėn realitetin edhe mė tragjik; prandaj, ndonjėherė ėshtė mė mirė tė mos
shpresojmė (?).
Mendimi se e ardhmja do tė jetė mė e mirė sesa e
tashmja ėshtė njė motiv pėr tė vazhduar pėrpara.
Megjithatė, pavarėsisht nga filozofitė dhe fetė,
njerėzit kurrė nuk kanė hequr dorė nga shpresa. Pse? A ėshtė tė shpresuarit
njė formė arsyetimi apo sentimentalizėm?
Ky nuk ėshtė njė dyshim abstrakt, (cogito, ergo
sum) por njė ēėshtje thelbėsore, nė njė kohė kur rrjedha e disfatizmit, me
vizionin e vet tė autoshkatėrrimit tė menjėhershėm, nėnkupton frikė dhe
qėndrime regresive.
Gjithashtu duhet tė theksojmė se nuk duhet
konsideruar shpresa, njė ndjenjė tipike pėr ata qė e gjejnė veten nė situata
dobėsie apo katastrofike; pėrkundrazi, mbetet njė virtyt i fortė, edhe nė
momentet mė kritike. Jeta vetė konsiston pikėrisht kėtu: tė shpresojmė mė tė
mirėn pėr veten, tė afėrmit dhe tė gjithė njerėzimin.
Koncepti biblik i shpresės ėshtė mė i gjerė dhe
mė i thellė se ai qė pėrdoret zakonisht nga mjekėt, shkencėtarėt dhe
psikologėt sot. Nė Bibėl, fjala shpresė pėrcjell idenė e dėshirės dhe tė
pritjes sė diēkaje tė mirė. Shpresa pėrbėhet kryesisht nga dy komponentė:
dėshira pėr diēka tė mirė dhe themeli pėr tė besuar se diēka e mirė do tė
vijė. Shėn Pali pėrdor njė ilustrim tjetėr grafik tė shpresės qė lidhet me
vullnetin e Perėndisė. Ai shkroi: «Kėtė shpresė e kemi si njė spirancė
shpirtėrore, tė sigurt dhe tė vendosur» (Hebrenjve 6:19). Si mbijetues i mė
shumė se njė mbytjeje, Shėn Pali e dinte mirė vlerėn e njė spirance.
Shpresė do tė thotė tė presėsh me besim. Njeriu
ka gjithmonė shpresė, edhe nė momentet mė tė vėshtira. Ai ėshtė mbėshtetur
fort te shpresa, sepse e para dėshiron tė realizojė projektet e veta dhe e
dyta sepse nuk mund ta jetojė jetėn pa tė (shpresėn).
Njerėzit e depresuar e humbasin shpresėn, nuk
presin asgjė, nuk kanė interes, mbyllen nė vetvete dhe nuk identifikojnė
dot, domethėnien e jetės. Ata nuk mund tė rifillojnė nga e para, ndihen tė
padobishėm, dėshtakė, e urrejnė veten dhe mendojnė se vdekja ėshtė shpresa e
tyre, ankora e vetme e shpėtimit.
Secili prej nesh mund tė jetė shpresa e dikujt
tjetėr, ashtu siē janė fėmijėt shpresa e prindėrve, ashtu si dashuria na
mbush plot shpresė dhe na pajton me jetėn.
Shpresa ngjizet nė momentet e gėzimit dhe janė
pikėrisht ato qė na shtyjnė tė besojmė nė diēka mė tė mirė.
Kur jeta duket e mrekullueshme, ne ndihemi mė
afėr qiellit dhe kur dhembja na kėrcėnon, strukemi nė folezėn e shpresės.
Jeta ėshtė kohė dhe shpresė. Asgjė qė duam nuk
ndodh nė atė moment qė mendojmė pėr tė; ne duhet tė presim, sepse dhe jeta
vetė pret.
Dėshira dhe shpresa i korrespondojnė njėra -
tjetrės, sepse dėshira e bėn shpresėn tė mundur dhe pa dėshirė nuk ka
shpresė. Pra, pėr ata qė duan tė jetojnė, ēdo mėngjes ėshtė shpresa e njė
dite tė re. Ndaj sa kam frymė, kam shpresė.
|
