Jetojmė nė njė kohė me njė ritėm tė shpejtė, gjithēka e duam
menjėherė e nuk jemi nė gjendje tė presim askėnd e asgjė dhe nuk i japim
kohė vetes dhe tjetrit, tė mendojё apo tė arsyetojё rreth ēėshtjeve qė e
kanė tё domosdoshme marrjen e kohės. Mjaftohemi e kėrkojmė pėrgjigje e
veprime tė shpejta, sepse nuk kemi durim. Gjithnjё e mё shumё fjala
durim, dėgjohet e praktikohet rrallė, megjithatė pavarёsisht kёsaj, durimi
mbetet i ēmuar pėr njė marrėdhėnie e pėr njė jetė mė tė mirė me veten dhe
tjetrin.
Durimi ėshtė baza e suksesit nė jetė. Kuptohet, nuk ėshtė aq i
lehtė pėr tu praktikuar e nuk ka qenė asnjėherė, por sot mė shumė se kurrė,
edhe pse bėhet mė e vėshtirė, ёshtё njёkohёsisht i domosdoshёm. Klione njė
njeri i menēur i Greqisė thoshte: tri gjėra janė tė vėshtira; tė
mbash nė heshtje njė sekret, ta shfrytėzosh mirė kohёn dhe tė durosh me
qetėsi, kundėrshtimet dhe provat. Tё
trija kėto gjёra, nė kohėn tonė duket se janė nė rrezik mė shumė se
asnjėherė tjetėr, duke qenё se sot shoqėria vuan tė gjejė njė njeri qė di
tė mbajė njė sekret, njė njeri tė besueshėm, njė njeri qė di ta shfrytėzojё
kohėn e ta shenjtėrojė atė. Ajo ēka vėrehet dukshėm ėshtė se shoqėria sot
has vėshtirėsi tė gjejё njerėz tė durueshėm. Kjo gjё vjen si pasojё e
mungesės sė vullnetit tė vetė njeriut pėr tė formuar njė personalitet tė
shėndoshė, pasi njeriu po zgjedh tė shkojё me turmėn e jo tė merret me
veten e tė ndėrtojё njė personalitet tė shėndoshё. Arsyetimi qė bёhet
ėshtė, se tė gjithė bėjnė kėshtu, tė gjithė janė kėshtu, duke shprehur nga
ana tjetёr frikėn pёr tё qenė ndryshe e sidomos kur bėhet fjalė pėr njė
ndryshim pozitiv.
Kur flasim pėr cilėsinė e durimit, kėrkohet tė kemi parasysh se
kemi tė bėjmė me njė nga elementet themelore tė njė personaliteti tė
shėndoshё. Nė psikologji, njė personalitet i shėndoshё, i pjekur dhe i
formuar ёshtё ai qė di tė durojё, sepse tė dish tė durosh do tė thotė tė
dish tė presėsh si veten ashtu dhe tjetrin. Jemi tė prirur tė bėjmė shumė
gjёra nė tė njėjtёn kohė, por qė mos ti ēojmė deri nė fund e kėshtu jemi tė
paqėndrueshėm.Nėse durojmė nė qėndresė, bashkė me Tė do tė
mbretėrojmė. (2
Tim 2, 12.) Pėr
tė ndėrtuar, ndryshuar e pėr tė bėrė diēka kėrkohet qė tė dimė tė durojmė, e
tė jemi tė qėndrueshėm. Por qё tė jemi tė qėndrueshėm, do tė thotė se ėshtė
e nevojshme ta praktikojmė atė disa herė, pa u lodhur e pa u dėshpėruar.
Filozofi Salvatore Natoli ka thėnė: Durimi ėshtė njė virtyt aktiv.
Gjithashtu cilėsia e durimit qėndron nė tė qenurit gjithmonė nė
harmoni me vetveten, ose nė organizimin moralisht dhe praktikisht tė vetė
ekzistencės tonė nė mėnyrė qė ēdo veprim, ēdo fjalė ēdo mendim tė pėrputhet
me qėllimin qė kemi pėrcaktuar tė arrijmė. Nё kёtё mёnyrё cilėsia e
durimit e ndihmon qėllimin pėr tu bėrė njė person paqėsor dhe i dashur, e
jo njė person qė ka njė shpirt luftarak e shkatėrrues. Kёshtu, qė tė mos
dominojё kjo e fundit kėrkohet qė ta edukojmė e ta praktikojmė kėtė cilėsi
durimi pėr tė arritur qetėsinё e brendshme, karakteristikё kjo e fundit e
personit tё formuar, paqėsor e tė dashur, duke qenё se ėshtė cilėsi e
zemrės dhe si e tillė, mund tė dalė lehtėsisht nė pah duke e praktikuar me
maturi, edhe sipas S. Frashėri: Durimi ėshtė mė e madhja trimėri.
Durimi, ėshtė cilėsia e nevojshme pėr tė jetuar tani dhe kėtu.
Ėshtė njė virtyt qė kultivohet ēdo ditė. Ėshtė njė cilėsi e brendshme qė
reflektohet nga qetėsia, tё kontrolluarit apo tё administruarit tё
emocioneve dhe kėmbėngulja. Kur flasim pėr kėmbėnguljen kemi parasysh
kėmbėnguljen pozitive, dhe jo atė kėmbėnguljen e kotё duke pretenduar se
jeta, situata, tjetri, duhet tė jenė ashtu si duam ne. Me fjalё tё tjera,
kėrkohet ta pranojmė ashtu si ėshtė, sepse nėse nuk praktikojmė cilėsinė e
durimit jeta dhe gjėrat nė duken dhe na bėhen shumė acaruese. Durimi ėshtė
ai qė tė krijon njė dimension qetėsie dhe miratimi nė jetė. Ai ėshtė njė
ushtrim shpirtėror,ėshtė njė cilėsi themelore qė nuk ėshtė e lindur por
edukohet e zhvillohet nga vullneti i pėrditshėm.
Ēfarė do tė thotė tė jesh i durueshėm?!
Mjerisht, nė ditėt e sotme nga shumica e njerėzve mendohet apo
vlerėsohet se tė jesh i durueshėm,do tė thotė tė jesh njė person qė nuk
di,njė person qė nuk kupton, njė person qė nuk ndjen, njė person qė nuk
percepton, njė person qė nuk arsyeton, njė person pasiv, njė person i
dobėtnjė person i druajtur
thjeshtė njė person pa personalitet! Mirё po
tė jesh i durueshėm, nė fakt do tė thotė mё shumё sesa ajo ēka perceptojnё
njerėzit.
Tė jesh i durueshėm ose tė bėhesh i durueshėm, do tė thotė ta
hapėsh zemrėn nė ēdo moment tė sė tashmes, edhe pse nuk tė pėlqen. Do tė
thotė tė jesh i kėnaqur me vlerat dhe tė dish ta pranosh tė tashmen. Nuk
kėrkon qė tė jesh kurajoz, por qė tė dish ti shohėsh gjėrat me qetėsi e me
maturi. Shpesh dėgjohet se durimi ėshtė arti i tė diturit, i tė urtit, qė
shfaqet me njė qetėsi dhe me njė siguri nė vetvete dhe e sheh botėn me shumė
ndjenja e mirėkuptim.Gjithashtu tė jesh i durueshėm, do tė thotė tė dish tė
ruash perspektivėn pėr veten edhe kur gjendemi pėrballё situatave tė
vėshtira. Maeterlinck ka shkruar: Nuk ka kurrė asnjė tragjedi nė
jetėn e njė njeriu tė duruar e tė menēur. Jo vetėm nuk ka
tragjedi nė jetėn e tij, por as edhe nė jetėn e tjerėve qė e rrethojnė,
sepse njeriu i duruar mendon edhe pėr tė mirėn e tjetrit, pra do tė thotė se
nuk ėshtė asnjė herė fatkeq, edhe pse mund tė gjykohet kėshtu nga opinioni.
Tė jesh i durueshėm, duhet tё jesh nё gjendje tё largosh
veten nga dėshpėrimi dhe paniku, ta ndalosh gjuhёn nga ankimet dhe ti
ndalėsh duart nga goditjet. Do tė thotė tė dish tė marrėsh vendime me urtėsi
dhe tė kesh miq. Tė jesh i durueshėm do tė thotė tė dish se nuk duhet tė
bėhen kėrcėnime por thjesht hapa, tė jesh fleksibėl dhe tė jesh i fortė pėr
tė mos e parė veten si viktimė. Tė jesh i durueshėm nuk do tė thotė se nuk
di, nuk ndjen, nuk percepton, nuk arsyeton, se je i dobėt, pasiv apo nuk
kupton, por do tė thotė tė jesh njė person qė arsyeton qė di, qė ndjen, qė
percepton, pra njё person i fortė, i urtė e i formuar. Edmund Bureke
shprehet: Durimi arrin
mė shumė se fuqia.
Tė jesh i durueshėm do tė thotė tė dish tė presėsh, por jo sa
kohė tė presėsh, por sesa mirė sillesh ndėrkohė qė je duke pritur. Nuk do tė
thotė se sa duron, por si duron. Sepse ndodh ta gėnjejmė veten dhe tjetrin
se jam i\e durueshё m/e por kur mė duhet tė pres apo tė pėrballem me dikė
apo me diēka qė nuk mė pėlqen, reagimi imė ėshtė i kundėrt. Si rrjedhojė,
fjalori im mund tė bėhet i padurueshėm e gjithashtu edhe gjestet. Pra, tė
jesh i durueshėm do tė thotė ta pranosh realitetin. Do tė thotė ti japėsh
vetes dhe tjetrit njė mundėsi tė dytė pėr tė ndryshuar, e pėr tė zbuluar e
shfaqur mė tė mirėn qė ka brenda vetes. Kjo e mirė nuk i mungon askujt,
sepse Zoti secilit njeri ia ka dhuruar tė mirėn. Por kėrkohet nga njeriu, qė
me durim tė dijё ta zbulojё e ta praktikojё kėtė tė mirё . A. Baricco
thotė: Ju mėsoni shumė gjёra nėse e keni durimin pėr ti bėrė ato.
Durimi ėshtė forca qė di tė mirё administrojё situatat e
ndryshme pa humbur qetėsinё. Njė akt i njė vullneti tė fortė, qė kontrollon
mendimet, veprimet dhe emocionet e realizimit tė qėllimeve.Njё cilėsi mjaftė
dobiprurėse pėr njeriun. Benjamin Franklin shkruan: Kush ka durim
mund tė marrė atė qė do. Durimi, ėshtė tė kesh njė forcė tė
brendshme, brenda sё cilёs pėrfshihet dhe aftёsia pėr tė parė motivet e
sinqerta tek tė tjerėt. Por, qė tė shohėsh motive tė sinqerta tek tė tjerėt
kėrkohet tė shikosh mė nė brendėsi e jo thjesht e vetėm nė sipėrfaqe. Duke
vepruar kėshtu bėhesh personi mė i duruar, mė paqėsor mė mirėnjohės e mė i
ndjeshėm.
Richard Carlson thotė: Jeta nė vetvete ėshtė njė
shkollė, dhe kurrikulumi i saj ėshtė DURIMI.
REFERENCA:
Carlson Richard, Dont
Sweat the small stuff
and its all small stuff (1997),
New York
Box Harry, Sekretet
qė ju bėjnė tė lumtur (1994),
Tiranė
|