Ishte fillimi i shtatorit dhe qifti
bashkėshortor, Edita dhe Sami Topi bisedonin se ku do e kalojnė pushimin
vjetor. Gjatė bisedės, ata shprehėn dėshirėn pėr ta marr edhe mendimin e
miqve tė tyre, Sanie dhe Marash Bregut, tė cilėt, sikurse edhe kėta, jetonin
prej vitesh nė Cyrih tė Zvicrės.
Rivierat shqiptare, si ato tė Sarandės, Vlorės,
Durrėsit e Ulqinit, i kishin shijuar vite me radhė, prandaj kėtė herė
vendosėn qė pushimet verore ti kalojnė nė njė drejtim krejt tjetėr.
Ishte 12 shtatori i vitit 2006, kur pas vendimit
tė pėrbashkėt tė familjeve Topi dhe Bregu, herėt nė mėngjes, ata u nisėn pėr
pushime me automobil nė drejtim tė Spanjės. Natyrisht, rruga kalonte pėrmes
Francės. Disponimi ishte nė nivel, pasi qė ky ishte udhėtimi i parė nė
brigjet e detit spanjoll, nė vendin e diellit dhe toreadorėve.
Nė udhėtim e sipėr analizonin dhe pėrpilonin
regjistrin e vendeve mė tė bukura tė Spanjės si: Trragnon, Castellon de la
Plana, Cartagenon , ishullin Palma, etj., tė cilat dėshironin patjetėr ti
vizitonin.
Nė timon, vozitėsit ndėrroheshin me radhė, kurse
gratė mundoheshin qė ti gjejnė vendet dhe hotelet e kėndshme, ku do kalonin
netėt gjatė pushimeve. As mendja nuk u shkonte se pikėrisht njė hotel i
tillė, ku do e kalonin natėn e parė, do tė mbetet enigmė shumė e madhe nė
jetėn e tyre.
Nė Francė, vonė nė mbrėmje, ata lanė autostradėn
nė afėrsi tė qytetit Montpellier, pėr tė kėrkuar njė vend tė qetė pėr ta
kaluar natėn. E dinin se nė atė pjesė kishte shumė hotele tė vogla, pasi
ishte edhe vend bregdetar, dhe dėshironin qė nė njėrin prej tyre tė
vendoseshin. I pari nė tė cilinė hasėn ishte pėrplot, prandaj edhe vazhduan
tė kėrkojnė. Ishin tė sigurt se nė hotelin tjetėr do tė gjenin dy dhoma pėr
vendosje. Pas njė rruge tė shkurtėr kohore panė njė ndėrtesė tė gjatė dy
kateshe, me pamje tė kthyer kah autostrada. Automobilin e parkuan nė
parkingun afėr rrugės. I pari nė hotel hyri Samiu dhe vėrejti njė korridor
tė gjatė tė ndriēuar me vajguri. Anash ishte i vendosur banaku pėr shėrbim,
kurse kah fundi vėrejti se ndodhet recepcioni.
Pėr dhoma tė lira e pyeti njeriun qė qėndronte
aty dhe qė kishte njė veshje tė ēuditshme. Disi e kuptoi qė janė dy dhoma tė
lira pasi qė njeriu me veshje tė ēuditshme nuk e njihte gjuhėn gjermane,
kurse Samiu e zotėronte fare pak frėngjishten.
Shqiptarėve tė rinj, hoteli u dukej qesharak por
shumė i kėndshėm. Dritaret nuk kishin xhama, por vetėm kapak prej druri,
ēarēafėt ishin nga stofi i rėndė i cili me siguri ka dekada qė nuk
prodhohet, kurse nė vend tė jastėkėve kishin vėnė nėnkresa tė rrumbullakėta.
Banja ishte me parmak nga hekuri, gjė e cila mund tė shihet vetėm nė filma.
Kjo edhe i shtyri ata qė tė bėjė dhe disa fotografi si kujtim nga kjo
bujtinė e pazakontė. Megjithatė, nė hotel ndjeheshe shumė komod, kurse
ushqimet ishin shumė tė shijshme. Pas darkės tė gjithė shkuan pėr tė fjetur.
Nė mėngjes, derisa familjet Topi dhe Bregu hanin
mėngjesin, nė restorant hynė tre njerėz jo tė zakonshėm: njė grua me njė qen
tė vogėl dhe pas saj dy xhandar. Gruaja kishte fustan tė gjatė luksoz, i
tėri me dantella, kurse ēizmet me susta. Xhandarėt mbanin kėpucė tė
lustruara dhe me kokė cilindrike. Shumė dallonin nga policėt e zakonshėm tė
cilėt i kishin takuar gjatė rrugėtimit shumė herė. Sė shpejti pėrjetuan edhe
njė befasi, ėshtė fjala pėr llogarinė tė cilėn duhej ta paguanin. Ishte
shumė lirė. Pėr fjetje dhe shėrbim, pėr te dyja familjet, duhej paguar diku
rreth 5 euro. Nė moment menduan se mos ishte e gjithė kjo ndonjė lojė si ato
me kamera tė fshehta, pasi banakieri e shikoi notėn 5 euro me habi, por nuk
tha gjė. Tė befasuar e paguan llogarinė dhe natyrisht vazhduan rrugėn pėr nė
Spanjė.
Kaluan 10 ditė tė mrekullueshme nėn diellin e
ngrohtė tė Mesdheut, nė plazhet e gjata e tė bukura me rėrė. Vizituan shumė
vende kulturore e historike tė kėtij shteti por, si gjithherė, edhe pushimit
i erdhi fundi. Ata duhej tė pėrgatiteshin pėr tu kthyer prapė nė vendbanimet
e tyre nė Zvicėr.
Vendosėn qė, gjatė kthimit, sėrish ta vizitojnė
hotelin i cili aq shumė i kishte fascinuar. Hotelin qė aq shumė ofronte pėr
njė ēmim shumė tė ulėt, e para sė gjithash, kishte atmosferė nga e kaluara
qė provokonte ndjenja tė veēanta. Assesi nuk mund ta kuptonin, se a ishte
ajo surprizė vetėm njė lojė apo realitet. Nėse ishte realitet, si mund tė
arrinin pronarėt e saj ta pėrballonin financiarisht situatėn nė kohėn kur
ēmimet shkonin gjithnjė nė rritje?! Ishte rast i rrallė qė tė pėrjetohen
momente tė tilla, prandaj ēiftet e rinj vendosėn ta kalojnė natės sėrish nė
atė hotel.
Nė tė njėjtin vend lakuan nga rruga kryesore nė
drejtim tė hotelit, kaluan hotelin Plasa sikurse para 10 ditėve, kur aty
nuk gjetėn vende tė lira. Por kėsaj radhe kurrsesi tė gjenin hotelin e
tyre tė preferuar. Ēdo gjė ishte zhdukur pa shenjė!... Tri herė i shkuan
rrotull atij vendi, por hoteli nuk ishte mė. Sikur mos tė kishte ekzistuar
kurrė!... Tanimė ishte natė vonė dhe patjetėr u detyruan tė ndėrpresin
kėrkimin. Tė hutuar, natėn e kaluan nė njė hotel tjetėr, buzė rrugės...
Disa javė mė vonė ju arritėn fotografit e
zhvilluara, tė bėra, rrugės dhe gjatė pushimeve pėr nė Spanjė. Ishte
befasia tjetėr pėr ta. Samiu dhe Marashi ishin mė se tė sigurt se kishin
bėrė disa fotografi me bashkėshortet e tyre nė hotelin misterioz, por nė
negativet e atyre regjistrimeve ato nuk ekzistonin gjėkund. Nė film nuk
kishte askund hapėsira tė zbrazėta, kurse numri i pozave shkonte sipas
radhės pa shkėputje. E gjithė kjo i habiti dhe merakosi shumė, kėshtu,
vendosėn qė pas disa muajsh tė kthehen edhe njė herė nė Francė me qėllim qė
tė bėjnė njė kėrkim tė themeltė pėr hotelin misterioz. I lajmėruan dhe disa
shokė dhe sė bashku me ta, pas katėr muajsh u nisėn pėr nė qytetin
Montpellier. Gjurmuan territorin disa herė, por hoteli nė tė cilin kishin
kaluar natėn e 13 shtatorit, me njė fjalė nuk ekzistonte.
As policia, por as mė tė moshuarit nė ato
vendbanime, nuk e mbanin mend shtėpinė e gjatė dykatėshe qė ndodhej buzė
autostradės, pėrball parkingut.
Hoteli nuk u gjet kurrė, kurse hulumtues dhe
kureshtar tė shumtė kėtė fenomen e sqarojnė si shikim nė tė kaluarėn.
Ka mjaftė gjėra tė mistershme nė kėtė botė si
edhe rasti i shkrimit tonė. Por kjo botė ėshtė pėrplot sekrete qė na
rrethojnė padukshėm, jetojnė pranė nesh dhe me ne... Ėshtė kjo njė ēėshtje
qė gjithmonė e ka preokupuar mendjen e njeriut, ēėshtje e cila ka krijuar
mite dhe legjenda qė nga kohė mė tė largėta: Vallė a mundemi ne, pėr njė
ēast, tė bėjmė hapa prapa nė tė kaluarėn, apo, po sipas kėsaj logjike,
pėrpara, nė tė ardhmen? Kjo ėshtė njė pyetje qė akoma kėrkon pėrgjigje.
|