Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Zona e muzgut - Dyert pėr nė tė kaluarėn

Pėrgatiti dhe pėrshtati: Raif Kasi

          DYERT  PĖR “NĖ TĖ KALUARĖN”

 

 

         Shqiptarėve tė rinj, hoteli u dukej qesharak por shumė i kėndshėm. Dritaret nuk kishin xhama, por vetėm kapak prej druri, ēarēafėt ishin nga stofi i rėndė i cili me siguri ka dekada qė nuk prodhohet, kurse nė vend tė jastėkėve kishin vėnė nėnkresa tė rrumbullakėta. Banja ishte me parmak nga hekuri, gjė e cila mund tė shihet vetėm nė filma. Kjo edhe i shtyri ata qė tė bėjė dhe disa fotografi si kujtim nga kjo bujtinė e pazakontė. Megjithatė, nė hotel ndjeheshe shumė komod, kurse ushqimet ishin shumė tė shijshme. Pas darkės tė gjithė shkuan pėr tė fjetur.

    

            

            Ishte fillimi i shtatorit dhe qifti bashkėshortor, Edita dhe Sami Topi bisedonin se ku do e kalojnė pushimin vjetor. Gjatė bisedės, ata shprehėn dėshirėn pėr ta marr edhe mendimin e miqve tė tyre, Sanie dhe Marash Bregut, tė cilėt, sikurse edhe kėta, jetonin prej vitesh nė Cyrih tė Zvicrės.

            Rivierat shqiptare, si ato tė Sarandės, Vlorės, Durrėsit e Ulqinit, i kishin shijuar vite me radhė, prandaj kėtė herė vendosėn qė pushimet verore t’i kalojnė nė njė drejtim krejt tjetėr.

            Ishte 12 shtatori i vitit 2006, kur pas vendimit tė pėrbashkėt tė familjeve Topi dhe Bregu, herėt nė mėngjes, ata u nisėn pėr pushime me automobil nė drejtim tė Spanjės. Natyrisht, rruga kalonte pėrmes Francės. Disponimi ishte nė nivel, pasi qė ky ishte udhėtimi i parė nė brigjet e detit spanjoll, nė vendin e diellit dhe toreadorėve.

            Nė udhėtim e sipėr analizonin dhe pėrpilonin regjistrin e vendeve mė tė bukura tė Spanjės si: Trragnon, Castellon de la Plana, Cartagenon , ishullin Palma, etj., tė cilat dėshironin patjetėr t’i vizitonin.

            Nė timon, vozitėsit ndėrroheshin me radhė, kurse gratė mundoheshin qė t’i gjejnė vendet dhe hotelet e kėndshme, ku do kalonin netėt gjatė pushimeve. As mendja nuk u shkonte se pikėrisht njė hotel i tillė, ku do e kalonin natėn e parė, do tė mbetet enigmė shumė  e madhe nė jetėn e tyre.

            Nė Francė, vonė nė mbrėmje, ata lanė autostradėn nė afėrsi tė qytetit Montpellier, pėr tė kėrkuar  njė vend tė qetė pėr ta kaluar natėn. E dinin se nė atė pjesė kishte shumė hotele tė vogla, pasi ishte edhe vend bregdetar, dhe dėshironin qė nė njėrin prej tyre tė vendoseshin. I pari nė tė cilinė hasėn ishte pėrplot, prandaj edhe vazhduan tė kėrkojnė. Ishin tė sigurt se nė hotelin tjetėr do tė gjenin dy dhoma pėr vendosje. Pas njė rruge tė shkurtėr kohore panė njė ndėrtesė tė gjatė dy kateshe, me pamje tė kthyer kah autostrada. Automobilin e parkuan nė parkingun afėr rrugės. I pari nė hotel hyri Samiu dhe vėrejti njė korridor tė gjatė tė ndriēuar me vajguri. Anash ishte i vendosur banaku pėr shėrbim, kurse kah fundi vėrejti se ndodhet recepcioni.

            Pėr dhoma tė lira e pyeti njeriun qė qėndronte aty dhe qė kishte njė veshje tė ēuditshme. Disi e kuptoi qė janė dy dhoma tė lira pasi qė njeriu me veshje tė ēuditshme nuk e njihte gjuhėn gjermane, kurse  Samiu e zotėronte fare pak frėngjishten.

            Shqiptarėve tė rinj, hoteli u dukej qesharak por shumė i kėndshėm. Dritaret nuk kishin xhama, por vetėm kapak prej druri, ēarēafėt ishin nga stofi i rėndė i cili me siguri ka dekada qė nuk prodhohet, kurse nė vend tė jastėkėve kishin vėnė nėnkresa tė rrumbullakėta. Banja ishte me parmak nga hekuri, gjė e cila mund tė shihet vetėm nė filma. Kjo edhe i shtyri ata qė tė bėjė dhe disa fotografi si kujtim nga kjo bujtinė e pazakontė. Megjithatė, nė hotel ndjeheshe shumė komod, kurse ushqimet ishin shumė tė shijshme. Pas darkės tė gjithė shkuan pėr tė fjetur.

            Nė mėngjes, derisa familjet Topi dhe Bregu hanin mėngjesin, nė restorant hynė tre njerėz jo tė zakonshėm: njė grua me njė qen tė vogėl dhe pas saj dy xhandar. Gruaja kishte fustan tė gjatė luksoz, i tėri me dantella, kurse ēizmet me susta. Xhandarėt mbanin kėpucė tė lustruara dhe me kokė cilindrike. Shumė dallonin nga policėt e zakonshėm tė cilėt i kishin takuar gjatė rrugėtimit shumė herė. Sė shpejti pėrjetuan edhe njė befasi, ėshtė fjala pėr llogarinė tė cilėn duhej ta paguanin. Ishte shumė lirė. Pėr fjetje dhe shėrbim, pėr te dyja familjet, duhej paguar diku rreth 5 euro. Nė moment menduan se mos ishte e gjithė kjo ndonjė lojė si ato me kamera tė fshehta, pasi banakieri e shikoi notėn 5 euro me habi, por nuk tha gjė. Tė befasuar e paguan llogarinė dhe natyrisht vazhduan rrugėn pėr nė Spanjė.

            Kaluan 10 ditė tė mrekullueshme nėn diellin e ngrohtė tė Mesdheut, nė plazhet e gjata e tė bukura me rėrė. Vizituan shumė vende kulturore e historike tė kėtij shteti por, si gjithherė, edhe pushimit i erdhi fundi. Ata duhej tė pėrgatiteshin pėr tu kthyer prapė nė vendbanimet e tyre nė Zvicėr.

            Vendosėn qė, gjatė kthimit, sėrish ta vizitojnė hotelin i cili aq shumė i kishte fascinuar. Hotelin qė aq shumė ofronte pėr njė ēmim shumė tė ulėt, e para sė gjithash, kishte atmosferė nga e kaluara qė provokonte ndjenja tė veēanta. Assesi nuk mund ta kuptonin, se a ishte ajo surprizė vetėm njė lojė apo realitet. Nėse ishte realitet, si mund tė arrinin pronarėt e saj ta pėrballonin financiarisht situatėn nė kohėn kur ēmimet shkonin gjithnjė nė rritje?! Ishte rast i rrallė qė tė pėrjetohen momente tė tilla, prandaj ēiftet e rinj vendosėn ta kalojnė natės sėrish nė atė hotel.

            Nė tė njėjtin vend lakuan nga rruga kryesore nė drejtim tė hotelit, kaluan hotelin “Plasa” sikurse para 10 ditėve, kur aty nuk gjetėn vende tė lira.  Por  kėsaj radhe kurrsesi tė gjenin “hotelin” e tyre tė preferuar. Ēdo gjė ishte zhdukur pa shenjė!... Tri herė i shkuan rrotull atij vendi, por hoteli nuk ishte mė. Sikur mos tė kishte ekzistuar kurrė!... Tanimė ishte natė vonė dhe patjetėr u detyruan tė ndėrpresin kėrkimin. Tė hutuar, natėn e kaluan nė njė hotel tjetėr, buzė rrugės...

            Disa javė mė vonė ju arritėn fotografit e zhvilluara, tė bėra, rrugės dhe gjatė pushimeve pėr nė Spanjė. Ishte  befasia tjetėr pėr ta. Samiu dhe Marashi ishin mė se tė sigurt se kishin bėrė disa fotografi me bashkėshortet e tyre nė hotelin misterioz, por nė negativet e atyre regjistrimeve ato nuk ekzistonin gjėkund. Nė film nuk kishte askund hapėsira tė zbrazėta, kurse numri i pozave shkonte sipas radhės pa shkėputje. E gjithė kjo i habiti dhe merakosi shumė, kėshtu, vendosėn qė pas disa muajsh tė kthehen edhe njė herė nė Francė me qėllim qė tė bėjnė njė kėrkim tė themeltė pėr hotelin misterioz. I lajmėruan dhe disa shokė dhe sė bashku me ta, pas katėr muajsh u nisėn pėr nė qytetin Montpellier. Gjurmuan territorin disa herė, por hoteli nė tė cilin kishin kaluar natėn e 13 shtatorit, me njė fjalė nuk ekzistonte.

            As policia, por as mė tė moshuarit nė ato vendbanime, nuk e mbanin mend shtėpinė e gjatė dykatėshe qė ndodhej buzė autostradės, pėrball parkingut.

            Hoteli nuk u gjet kurrė, kurse hulumtues dhe kureshtar tė shumtė kėtė fenomen e sqarojnė si “shikim nė tė kaluarėn”.

            Ka mjaftė gjėra tė mistershme nė kėtė botė si edhe rasti i shkrimit tonė. Por kjo botė ėshtė pėrplot sekrete qė na rrethojnė padukshėm, jetojnė pranė nesh dhe me ne... Ėshtė kjo njė ēėshtje qė gjithmonė e ka preokupuar mendjen e njeriut, ēėshtje e cila ka krijuar mite dhe legjenda qė nga kohė mė tė largėta: Vallė a mundemi ne, pėr njė ēast, tė bėjmė hapa prapa nė tė kaluarėn, apo, po sipas kėsaj logjike, pėrpara, nė tė ardhmen? Kjo ėshtė njė pyetje qė akoma kėrkon pėrgjigje.