Para lindjes sė filozofisė
si njė njohuri mė racionale tė tė menduarit kolektiv, nė Greqinė e lashtė
Antike, dominonte njė sistem gjithėpėrfshirės mitologjik, i cili
funksiononte nė mėnyrė tė pėrsosur, dhe pėr nivelin e vetėdijesimit kolektiv
tė asaj kohe, ajo ka dhėnė njė kontribut tė pakontestueshėm nė tė kuptuarit
dhe interpretimin e tė gjitha realiteteve me tė cilat ballafaqohej shoqėria
e asaj kohe.
Pikėrisht pėrmes kėtij
sistemi, qė nė shkencėn tone tė sotme analitike njihet si perioda
mitologjike e Greqisė Antike, ata jepnin sqarime meritore ekzistimit dhe
veprimit tė shumė fuqive dhe fenomeneve tė ndryshme natyrore, dhe kjo mėnyrė
e tė menduarit, ishte rrėnjosur thellėsisht nė bindjen e tyre kolektive.
Pas hyjnive tė para dhe
betejės sė tyre tė famshme me ciklopėt dhe titanėt, grekėt e lashtė, u
orientuan qė ti besojnė dhe nėnshtrohen Zotave aktiv, tė cilėt, sipas
cilėsive, veseve dhe virtyteve, do tė jenė mė afėrt qenieve njerėzore. Mu
pėr kėtė shkak, ata ishin tė magjepsur me fituesit nga OLIMPI, tė cilėt,
kanė qenė tė bukur, madhėshtor dhe me shumė cilėsi i ngjasonin qenieve
njerėzore
Kėta ishin tė dymbėdhjetė hyjnorė nga OLIMPI. Qė nga momenti kur
kėta kanė filluar tė sundonin me qiellin dhe token, ata, nė mes veti, e
kishin tė ndarė pushtetin, nderin,lavdinė
Nė kėtė sistem tė pėrsosur tė kijerakisė hyjnore, ēdo gjė ka funksionuar
sipas dėshirės dhe vullnetit tė pakontestueshėm tė Zeusit.
Selia e tyre qendrore ka
qenė nė Olimp, malin mė tė lartė tė Greqisė.
Njė ndėr karakteristikat themelore e 12 Zotave tė Olimpit, ka qenė, se ata
gjithnjė i pėrmbushnin premtimet e tyre
Shpesh vinin nė mes tė njerėzve tė
zakonshėm dhe aty krijonin pasardhės. Fėmijėt e lindur nga martesat e
pėrziera nė mes tė zotave dhe njerėzve trajtoheshin si gjysmė Zota dhe
dispononin me aftėsi tė jashtėzakonshme.
Zotat e Olimpit ushqeheshin
me AMBROZION dhe pinin nektar, pije kjo qė ishte dedikuar vetėm atyre
1. ZEUSI
Zeusi ishte sunduesi i qiellit dhe tokės, babai i njerėzve dhe
Zotave tjerė. Konsiderohet si pari, mė i madhi dhe i pavdekshmi nga tė
gjithė Zotat tjerė tė OLOMPIT.
Ėshtė lindur nė njė shpellė
tė malit DIKTA, ndėrsa ka jetuar nė njė shpellė tjetėr tė malit IDA, ku e
kishte fshehur e ėma e tij REA, duke e ushqyer me tamblin e dhisė nimfė e
quajtur AMALETEJA. Pas betejės dhe fitores me titanėt dhe ciklopėt, e
meritoi respektin dhe nėnshtrimin, duke u shpallur si baba i tė gjithė
Zotave tjerė.
Arma e tij ka qenė rrėfeja,
ndėrsa pushteti i sundimi toka dhe qielli. Bashkėshortja e pėrhershme dhe e
pandashme e jetės ishte HERA, e cila besnikėrisht e ka pėrvjedhur gjatė tėrė
veprimtarisė sė tij sunduese. Nga bashkėshortėsia me Herėn, Zeusi kishte
katėr fėmijė: AREJĖN, HEBUN, EJLEJTIAN dhe HEFAJASTEN...
Aventurat e dashurisė tė
Zeusit kanė qenė tė panumėrta. Nga kėto marrėdhėnie, Zeusi ka lindur shumė
fėmijė zota, gjysmė zota, heronj
Si shembull nga dashuritė e
tij tė shumtė, ėshtė e udhės ta pėrmendim dashurinė me MAJĖN, sepse, nga kjo
lidhje ka lindur Zoti HERMESI, pastaj me SELMĖN, nga e cila ka lindur Zoti
DIONISI, me LETN, Zoti APOLLONI dhe ARTEMIDA, ndėrsa, nga marrėdhėnia e tij
jashtėmartesore me MENEMUSĖN, kanė lindur 9 muza tė famshėm.
Tė gjithė kėtė fėmijė
jashtėmartesor Zeusi i donte dhe i mbronte, sepse ata shpesh kanė qenė tė
rrezikuara nga xhelozia hakmarrėse e bashkėshortes legjitime HERA.
Pėrveē qindra grave tjerė,
Zeusin me bukurinė e vetė tė jashtėzakonshėm e ka magjepsur edhe GANIMEDEN,
e cila kishte gjak mbretėror dhe jetonte nė Trojė.
Atė e sjelle nė OLIMP dhe e
cakton afėr vetes qė ti mbushte lėngun e nektarit nė kupėn e tij tė pijes.
Po ashtu, si njėrėn prej
dashurive tė veēanta tė Zeusit, mos tė mbetemi pa e pėrmendur lidhjen e tij
me EVROPĖN e bukur, tė bijėn e AGINORIT dhe TELEFASES.
Nga kjo dashuri i lindin
tre djem: MINOJA mitik, SEPREDONI i guximshėm dhe RADAMENTA e drejtė.
Evropa, mbetet nė ishullin e Kritit dhe martohet me mbretin ASTERIA, i cili
ia pėrvetėson tė gjithė fėmijėt e saj dhe nė shenjė mirėnjohje ndaj
dashurisė qė kishte pėr te, kontinentin ton e emėrton me kėtė emėr - EVROPA.
2. HERA
Hera ishte bashkėshortja legjitime e Zeusit dhe konsiderohej si
mbrojtėsja e familjes dhe grave tė martuara Binjakja Romake ishte JUNONA.
Lidhja Herės me Zeusin ka qenė shumė para se kėta tė dytė tė martohen.
Ata takoheshin fshehtė. Kur
harmonizohen dhe stabilizohen marrėdhėniet nė mes tė Zotave tjerė tė Olimpit
dhe Zeusit si sundimtar tė pėrgjithshėm, atėherė, kėta tė dy lidhin Martesė.
Hera lajmėrohet nė shumė tregime mitologjike tė asaj kohe.
Si mė karakteristike pėr tė
ishte se, ajo, pėrveē fėmijėve tė vetė, rritte dhe kujdeset edhe pėr fėmijėt
tjerė. Dėnonte tradhtinė martesore dhe me ashpėrsi tė pashoq luftonte kundėr
dashnoreve tė burrit tė saj.
Nė kohėn e luftės sė
famshme dhe tragjike tė Trojės, ajo ishte pėrherė e angazhuar nė mbrojtje tė
grekėve luftėtar dhe merrte pjesė nė prurjen e shumė vendimeve tė
rėndėsishme pėr luftėn.
3. ATENA
Atena ishte hyjneshė e luftės, urtėsisė, artit, shkencės dhe
zejtarisė. Sipas mitologjisė Romake, asaj i pėrshtatet hyjnesha MINERVA.
Kishte lindur nga koka e Zeusit duke valėvitur me shigjetėn e saj
karakteristike.
Edhe pse merrej si hyjneshė
e luftės, ajo kurrė nuk ėshtė treguar me veti luftarake. Pėrkundrazi, zihej
si e urtė, e menēur dhe gjithnjė e gatshme qė ti ndihmoj trimat dhe
heronjtė, sikur ishin: PERSEI, AKILI, ODISEU dhe shumė tė tjerė.
Njė dashuri tė madhe qė ajo
ndjente ndaj tyre, aspak nuk kishte tė bėnte me erotikėn. Duke mbetur
virgjėreshė tėrė jetėn, ajo kishte vendosur qė kurrė mos tė martohet, edhe
pėrpos ofertave tė shumta qė kishte nga zotat tjerė.
Ju ka ndihmuar njerėzve nė
pėrkrahje tė realizimit tė dėshirave dhe synimeve tė tyre. Nga respekti i
madh qė kishte, me emirin e saj emėrtohet edhe qyteti Atena, ndėrsa nė
Akropol, pėr nder tė Atenės ėshtė ndėrtuar tempulli i falshėm shenjtore -
PANTENONI.
4. POSEJDONI
Ishte zoti i detit dhe i tėrmeteve. Sipas mitologjinė Romake,
atij i pėrshtatet Zoti NEPTUNI. Vėllezėrit e tij ishin: ZEUSI dhe HADI.
Jetonte nė pallatin e tij nėndetar.
Paraqitej gjithnjė i
armatosur me tredhėmbėzorin e tij karakteristike nė dorė. Ėshtė konsideruar
si njeri ndėr zotat mė tė respektuar tė dymbėdhjetėshes sė Olimpit, sepse,
pas Zeusit dhe Herės, ishte si mė i vjetri nė moshė.
Pėrherė i rrethuar nga
delfinėt e hareshėm, nė mes tė valėve qė nuk e lagnin fare dhe me karrocėn e
tij tė artė, ai shėtiste nėpėr mbretėrinė e tij tė madhe, respektivisht, nga
oqeani nė oqean.
Edhe Posedoni, sikurse Zotat tjerė nga Olimpi, kishte afera dhe marrėdhėnie
dashurore me shumė hyjnesha, gjysmė hyjnesha si dhe me njerėz tė zakonshėm,
dhe nga kėto lidhjet i kanė lindur shumė fėmijė.
5 DEMETRA
Ishte hyjneshė e bujqėsisė,
tė tė lashtave dhe pjellshmėrisė sė tokės. Konsiderohej si nėnė e arave dhe
grunoreve. Ajo, po ashtu, merret edhe si personifikim i tokės nė
pėrgjithėsi.
Tek mitologjia Romake, asaj
i pėrshtatet hyjnesha CERERA. Ishte nėna e FEFERSONES, njė hyjneshė femėr,
tė cilėn e kishte lindur nga marrėdhėniet e saja jashtėmartesore me Zeusin,
dhe me tė cilėn kishte njė lidhje tė ngushtė emocionale.
6. APOLONI
Ishte Zoti i dritės, arsyes, frymėzimit, artit, i parathėnies,
profetizimit. Pasi qė ishte lidhur me Diellin, po ashtu, konsiderohej edhe
si shėrues i sėmundjeve tė ndryshme.
I takon gjeneratės sė dytė
tė zotave nga Olimpi. Ėshtė i biri i Zeusit nga marrėdhėnia e tij
jashtėmartesore me LETĖN, dhe vėllai binjak i hyjneshės ARTEMIDA.
Apoloni konsiderohej si
Zoti mė i bukur nga tė gjitha zotat tjerė tė Olimpit. Me konstruksion ishte
i gjatė dhe formė tė bukur trupore, andaj kishte shumė aventura dashurore,
si me nimfat ashtu edhe me njerėz tė zakonshėm.
Nga kėto aventura
dashurore, i kanė lindur shumė fėmijė.
Apoloni, po ashtu,
trajtohej si heteroseksual. Pėrveē me femra, ai ka pasur marrėdhėnie edhe me
shumė meshkuj. Dashnorėt e tij mė tė njohur meshkuj, kanė qenė: HIJAKITI dhe
KIPARISI.
Se sa ishte Apoloni i ēmuar dhe i respektuar si hyjni tek grekėt e vjetėr,
tregon fakti se, pėr nder tė tij, nė Delfi ishte ndėrtuar Orakulli i falshėm
parathėnės, nė tė cilėn parathėniet e veta i tregonte priftėresha e njohur
PITIJA.
7. ARTEMIDA
Ishte hyjneshė e Hėnės, e shtazėve tė egra dhe e gjuetisė.
E bija e Zeusit nga
marrėdhėniet e tij me LETĖN dhe motra e Apolonit.
Nė mitologjinė Romake asaj
i ngjasonte hyjnesha DIANA.
Nga Zeusi, babai i saj,
Artemida kishte kėrkuar qė pėrjetė tė mbetet e pamartuar dhe virgjėreshė. E
armatosur me shtizė dhe shigjeta nė dorė, ajo shėtiste nėpėr pyje, e
shoqėruar pėrherė nga miqtė e saj besnik, drerėt dhe drenushave.
Pėr nga karakteri, Artemida
ishte hyjneshė tejet hakmarrėse e cila ju hakmerrej tė gjithė atyre qė
tregoheshin si tė pandershėm.
Ishte mbrojtėse e
gjuetarėve dhe tė njerėzve ndėrgjegjshėm.
8. HERMESI
Ishte zėdhėnės dhe lajmėtar i zotave tjerė nga Olimpi. Po ashtu,
Hermesi konsiderohej si Zoti i tregtisė, oratorisė dhe i hajnave. Nga
mitologjia Romake atij i pėrshtatej MERKURI. Ka qenė biri i Zeusit, i lindur
nga marrėdhėnia e tij jashtėmartesore me MAJĖN.
Hermesi nė sandalet e
mbathura nė kėmbė dhe pėrkrenaren qė e barte nė kokė, kishte krahė me tė
cilėt fluturonte furishėm nga njė vend nė vendin tjetėr.
Shpesh ju ka ndihmuar shumė
heronjve legjendar, sikur janė:HERAKLU, PERSEJI, ODISEU ...
9. AFRODITA
Ishte hyjneshė e dashurisė dhe e bukurisė. Pasi kishte lindur
nga shkuma e detit, gjithnjė paraqitej e buzėqeshur. Nga mitologjia
Romake, asaj i pėrshtatej hyjnesha VENERA.
Afrodita i mbronte tė
dashuruarit. Zbavitja mė e madhe e saj ishte, nxitja e marrėdhėnieve
dashurore nė mes tė Zotave. Ka qenė e pirur qė tė bėj shumė intriga, vetėm e
vetėm ti nxis Zotat qė tė dashurohen nė njerėz tė zakonshėm.
Posaēėrisht, ka qenė e
njohur me nxitjet e bėra Zeusit, i cili, gati nė ēdo ēast, ka qenė i
angazhuar me ndonjė lidhje dashurore. Por, edhe pse i ka nxitur tė tjerėt,
Afrodita as vetė nuk ka qenė indiferente si dashnore.
Edhe pse ishte e martuar me
Zotin e gjymtė, HEFAISTIN, ajo ka pasur marrėdhėnie jashtėmartesore me
AREJIN. Nga kjo lidhje, asaj i lindin fėmijėt: EROSI, DEJMO, FOBI dhe
HARMONIA. Por Afrodita burrin e vetė legjitim, nuk e ka tradhtuar vetėm me
Arejin, por ajo ka pasur lidhje tė shumta edhe tė tjerėt.
Si karakteristik e
Afroditės ka qenė preferenca e saj e madhe ndaj luleve e posaēėrisht ndaj
drandofilles. Shėtiste e hipur nė karrocėn tė cilėn e grinin qifti i
pėllumbave qė ajo i donte pa masė.
10. ARESI
Ishte Zoti i Luftės dhe i betejave. Nga mitologjia Romake, atij
i pėrshtatej MARSI. Gjithnjė paraqitej me helmet nė kokė dhe pėrherė nė
gatishmėri pėr luftė. Aresi gjithnjė ishte aty ku zhvillohej ndonjė luftė,
betejė e pėrgjakur apo ēfarėdo konflikti tjetėr me viktima dhe pėrmasa tė
mėdha. Shpesh vinte nė konflikt me Zotat tjerė.
Edhe ky si Zotat tjerė tė
Olimpit, kishte marrėdhėnie tė shumta dashurore.
Nga kėto marrėdhėnie ėshtė
e njohur lidhja e tij me Afroditėn.
11. HEFESTI
Ishte zoti i zjarrit, zejeve tė ndryshme (zanateve), artit dhe
metalurgjisė. Konsiderohej si farkėtar dhe zejtar i Olimpit. Nga mitologjia
Romake, atij i pėrshtatej VULLKANI.
Nė mbretėrinė e Olimpit,
ishte i angazhuar pėr punimin e stolive dhe gjėsendeve tė ndryshme
artistike. Edhe pse, nė dukje tejet i shėmtuar dhe nga kėmbėt i ēalė, ai
kishte duar dhe trup tė fortė. Nė dukje vėrtet njihet si i shėmtuar, por
dashurisė sė tij nuk kanė mund ti ikin shumė femra tė bukura.
Nga aviturat e shumta
dashurore qė kishte, pėrpos Afroditės, pėrmenden edhe AGLEJA dhe HARI.
12. HESTIA
Ishte hyjneshė e zemrės, familjes dhe harmonisė familjare. Nga
mitologjia Romake, asaj pėrshtatej hyjnesha VESTA.
Ka qenė motra e Zeusit.
Edhe pse me kėmbėngulje atė
e kėrkonin pėr grua Posedoni dhe Apoloni, ajo nga vėllai saj Zeusi, kishte
kėrkuar qė pėrgjithmonė tė mbetej e pamartuar dhe virgjėreshė. Nė mbretėrinė
e Olimpit, ka bėrė njė jetė tė qetė dhe pa afera.
Ndoshta, mu kjo rrethanė ka
qenė shkaku kyēe, pse kjo hyjneshė, nė krahasim me Zotat tjerė, nuk ėshtė
pėrmendur aq shumė.
Nė shekullin e 5 p.e.s.,
ajo zėvendėsohet dhe vendin e saj e zen DIONISI -Zoti vardisje,
pjellshmėrisė dhe verės.
DIONISI ishte fėmija nga
marrėdhėniet jashtėmartesore tė Zeusit dhe SEMELES.
Nė mitologjinė Romake, atij i pėrshtatej Zoti BAKHO.
(Botruar ne revistėn
dyjavore KOSOVARJA janar 2005)
|