|
Vajza e bahēevanit
Ka qenė ēka ka qenė. Ka qenė njė herė njė
bahēevan. Ai ka pasur njė bahēe tė madhe me lloj lloj peme e druri, ka pasur
edhe gjė tė gjallė si lopė e dhen me njė fjalė bagėti. Ka pasur edhe njė
vajzė shumė tė bukur. Vajza e tij, ēdo ditė ka dalur nė bahēe edhe ka
punuar. Njė ditė prej ditėsh kapėrcen njė djal i ri, edhe ki ka qenė
i hijshėm. Ky djali kur kapėrcen nga kjo bahēja e sheh kėtė vajzėn edhe i
thot: -puna mbarė mori vajzė e bahēevanit, -borzilok mbjellėsh, -borzilok
ujitish, -sa gjethe ka borziloku. Kjo ia kthen dhe i thot, -kur do tė mė
kallėzojsh ty se sa gjethe ka mali atėherė do tė kallėzoj une sa gjethe ka
borziloku. Edhe ky djali shkoi. Pėrsėri nesrit kur kapėrcej nga kjo bahēja,
e pa atė vajzėn nė bahēe duke punuar. Kur u afrua aty afėr dhe i tha: -Oj
vajzė e kopshtarit, borzilok mbjellėsh, borzilok ujitish, sa gjethe ka
borziloku. -Sa gjethe ka mali, sa yje ka qielli kur do tė mė kallėzojsh ti,
atėherė do tė kallėzoj edhe une se sa gjethe ka borziloku. Ky djali pėrsėri
shkoi. Mirėpo u dashurua nė kėtė vajzėn. Nesėr prapė kapėrcen pranė kopshtit
edhe kur afrohet afėr vajzės e pyetėn pėrsėri. Oj vajzė e kopshtarit i thot,
borzilok mbjellėsh, borzilok ujitish, sa gjethe ka borziloku. Sa gjethe ka
mali, sa yje ka qielli kur do tė mė kallėzojsh ti, atėherė do tė kallėzoj
edhe une se sa gjethe ka borziloku.
Ky djali shkoi prapė. Por nuk ėshtė rehat. Po
mendon se ēka tė bėjė, si tė afrohet te kjo vajza. Vetė me vete tha do ta
mbushi njė shportė me pjeshka edhe do tė kalojė nga bahēja e saj. Nesėr nė
mėngjes e mori shportėn me pjeshka dhe doli duke bėrtitur: hajde pjeshka,
hajde pjeshka. Kur e dėgjoi kjo vajza se shet pjeshka, ajo shpejt e shpejt
doli pėrjashta sepse nė bahēen e saj nuk kishte pasur tė mbjellur vetėm se
dru pjeshke. Edhe kjo e pyeti, sa i kie pjeshkat. Ky djali i tha si
t'pajtohesh tė tė pėrqafojė njė here do ta jap shportėn me pjeshka. Vajzės i
erdhi pak sa ēudi por, i tha kėtij djalit se, do tė shkojė ta pyes nėnėn, e
ēka do tė mė thote nėna, ashtu do tė bėjė. Shkoi dhe i tha nėnės sė vet. Oj
nėnė, ai djali shet pjeshka! Po blej mori bijė i tha nėna. Po, i tha vajza,
por, ai kėrkon tė mė pėrqafojė. Po ani bre bijė e nėnės le tė tė pėrqafojė.
Pasi i tha nėna e vet kėshtu vajzės ajo shkoi dhe i mori pjeshkat, e ky
djali e pėrqafoi njė herė dhe iku. Tė nesėrmen pėrsėri po kapėrcen ky djali
nga bahēja e kėsaj, edhe kur e pa atė e pyeti. Oj vajza e bahēevanit i tha,
borzilok mbjellėsh, borzilok ujitish, sa gjethe ka borziloku. Sa gjethe ka
mali, sa yje ka qielli kur do tė mė tregosh ti, atėherė do tė tregojė edhe
unė se sa gjethe ka borziloku. Mirė pra i tha ky djali, hajt peshka pėr
peshka! Dhe shkoi. Kjo vajza u kėndell shumė, dhe me atė mllef shkoi te
babai i vet. I tha! O babė tė mė bėsh njė gėzof me kėmborė. Babai i vet i
tha, ani bre bija e ime, do ta bėjė. Pasi ia bėri babai gėzofin, ajo, e mori
atė dhe shkoi te kasapi e i tha atij! A mund tė mi gjesh njė palė mushkėri
tė forta me gjithė gabzherrin? Kasapi ia gjet edhe kjo ia paguajti dhe i
mori ato e shkoi nė shtėpi. Natėn e veshi gėzofin u bė tebdil i mori
mushkėritė edhe shkoi te konaku i atij djalit. Ky djali ishte duke fjetur
dhe kjo i ra derės fortė dhe i dridhi njėherė ato kėmborėt. Djali u zgjua, e
nga frika i ishte marrė zėri dhe pyeti, kush ėshtė? Kjo i tha, -"jam
xhebraili". Po ēka kėrkon. Kam ardhur tė ta marrė shpirtin. Aman, i tha, mos
ma merr shpirtin, -pa e marrė unė dashnoren time. Mirė i tha xhebraili nuk
ta marr, por eja njė herė e dil pėrjashta dhe ec pas meje. Ky doli pėrjashta
dhe po i shkon pas. Nuk e njeh sepse ishte natė. Kjo e ēoi n'ahėr ku, ky
djali, aty kishte tridhjetė mushka. Ene kjo i tha, ti tani t'i pėrqafosh
krejt mushkat nga njė herė. Edhe ky zuri t'i pėrqafonte. Pėrqafo njė mushkė,
e kjo bjeri njė herė me mushkėri kah vithet. Derisa i pėrqafoi krejt mushkat
sa kishte nė ahur. Pastaj kjo e lėshoi tė shkojė nė shtėpi. Tė nesėrmen, ky
djali, prapė doli kah kjo bahēja dhe kur u afrue te vajza e pyeti. Oj vajza
e bahēevanit, borzilok mbjellish, borzilok ujitish, sa gjethe ka borziloku?
Sa gjethe ka mali, sa yje ka qielli kur do tė mė kallėzojsh ti, atėherė do
tė kallėzoj edhe une se sa gjethe ka borziloku! Pėrsėri i tha ky djali, hajt
peshka pėr peshka. Edhe kjo ia ktheu, -hajt mushka pėr mushka! Ky djali u
nervozua e tha vet me vete. -Ah bre, kjo paska qenė mbrėm! Dhe shkoi nė
shtėpi. Njė ditė e ēoi shkusin dhe e lypi kėtė vajzėn. Dhe sipas zakonit e
adetit pasi ia dhanė shenjėn e fejesės (marhamėn1), e
caktuan ditėn kur do ta marrė pėr nuse. Pas nja njė jave shkoi ky djali dhe
i porositi te terziu petkat e dhėndėrisė. Pas nja dy ditėsh kjo vajza u vesh
si ky djali dhe shkoi te terziu e i tha: shiko kėndej, ato petkat qė i
porosita t'i bėni hekura kuajsh dhe kėmborė kuajsh!.
Mbas do ditėsh kur shkoi ky djali pėr t'i marrė
petkat e dhėndėrisė te terzia, kur i pa, i kanė bėrė hekra kuajsh edhe
kėmborė kuajsh. Po ēfar keni bėrė kėshtu u tha ai? Si ēfar kemi bėrė, po a
nuk na the ty vetė qė t'i bėjmė hekura bre djalė, i tha terziu! A nuk ishe
para njė jave dhe na the, ato petkat e dhėndėrit qė i porosita t'i bėni
hekura kuajsh. Oh bre, unė i shkreti ēka mė ka ndodhur! E di kush ma ka bėrė
kėtė, tha djali edhe shkoi. Kur erdh dita e dasmės ky djali i porositi
gjellėtarėt. Ata i vunė kazanat me mish dhe me gjellė pėr t'i zier. Pak mė
vonė erdhi sėrish kjo vajza, ishte veshur si djali, dhe po i provonte
kazanat se a ka krypė mishi. Secilin kazan ēka e provoi, u tha
gjellėbėrėsve. Ej, po kėto nuk paskan krypė! hiē nuk paskan?! Futni nga
njė grusht krypė tė gjithėve!
Tani, kėto sipas urdhrit, krejt kazanave u futėn
pėrsėri krypė. Kur nga mbrėmja erdhi ky djalit te aēajtė2
e u thot gjellėtarėve, a e ziėt mishin? Po e ziėm i thanė ata. Kur mori t'i
provojė, ēka me pa, helm tė shėllirtė. Po ēka u paskeni bėrė me krypėn bre!
Po ti na the tu futim akoma krypė se nuk kanė mjaft! I thanė gjellėtarėt.
Kėtij i ra ndėr mend se kush ia ka bė kėtė gjė. I hudhėn gjellėrat edhe
mishin dhe sėrish vunė tjetėr mish. Tė Nesėrmen vjen dita qė tė shkojnė e ta
marrin nusen. Mirėpo, kjo vajza, e dinte se ēfarė do ta gjejė, dhe se, ky
djali do ta vrasė atė. E mori darinė3 e vet dhe e futi nė
ēekmexhe. E bleu njė kukull, e mbushi me tullup dhe me pekmez, edhe ia futi
kukullės nė bark, dhe vet hyri nė krye tė ēekmexhes. Kur erdhėn krushqit nė
mbrėmje, e morėn nusen dhe e ēuan te dhėndri. E futėn n'odė tė dhėndrit.
Edhe tani do ta mbyllin dhėndrin me nusen. Hyri dhėndri n'odė. Kur hyri
dhėndri nodė edhe e mbylli derėn. E mori njė thikė sepse donte ta
shpėrthente kėtė nusen se, ajo i kishte bėrė shumė punė tė liga. Por, ky nuk
e diktone sepse ajo ishte me duvak edhe llampa e gazit bėnte shumė pak
dritė. Ky dhėndri po e pyetėn nusen, i thot, - a ty ma bėre atė qė t'i
ngushi unė tridhjetė mushkat? Kjo i thot po, prej ēekmexhes! Ky prapė e
pyetėn, a ty mi bėre petkat hekura kuajsh dhe kėmborė? Kjo i thot,- po! Ky e
pyetėn, i thot a ty mi bėre gjellėrat helm tė shėllirta, qė pastaj ne i
hudhėm krejt kazanat? Kjo sėrish i thot po. Edhe ky shumė i mllefosur e
nxjerr thikėn edhe ia ngulėn nė bark. Dhe si e shpėrthen kukullėn kinse
ėshtė nusja e tij, e kėsaj i del pekmezi prej barku dhe derdhet nėpėr odė.
Ky, kur e pa ashtu, tha me vete, pa hajt ta provoj a e ka gjakun e ėmbėl si
ishte dhe vetė e ėmbėl kur e pėrqafova! U afraua afėr saj dhe e lėpiu
pekmezin duke menduar se e lėpinė gjakun e nuses. Kur e shijoi tha, ah bre,
edhe gjakun e paska pasur tė ėmbėl! Dhe menjėherė i ra pishman qė e kishte
therrur nusen. E n'atė moment dėshpėrimi e nxori hanxharin dhe deshi qė t'i
bjerė vetės e ta vrasė vetveten aty pėr aty. Mirėpo, atėherė kjo nusja,
kėrcu prej ēekmexhes edhe i tha: mbaje dorėn djal se unė jam gjallė, nuk mė
ke therrur mua por kukullėn! Dhe kėto u pėrqafuan nė shenjė pajtimi edhe e
nisiėn pėrsėri ahengun e dasmės, duke pėrjetuar njė gėzim tė ri, duke ia
falur njėri tjetrit si dhe haruar tė gjitha tė kėqijat qė u kishin ndodhur
gjer mė atė kohė.
1 - peshqir
2 - gjellėbėrėsit e dasmės
3 - pajėn
Pjesė nga libri " E bukura e dheut"
|
