|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
EDLIRA
JORGJI DOKO
Hyrje
Edlira
Jorgji Doko u lind mė 10 shkurt 1973 nė Mekat tė Dytė tė rrethit tė Vlorės.
Origjina e saj ėshtė e arrumune (vllahe), nga e cila ruan gjuhėn
e vllehėve, qė e flet kulluar dhe e vė nė shėrbim tė pasurimit tė leksikut
tė saj nė kijimtarinė letrare.
Shkollėn fillore dhe tetėvjeēare i kreu nė vendlindje dhe, mė
pas, vazhdoi studimet nė shkollėn e mesme bujqėsore nė Llakatund po tė
rrethit tė Vlorės.
U martua nė moshė tė re dhe emigroi nė vitin 1994, nė Athinė tė
Greqisė. Nė kushtet e vėshtira tė emgrimit njohu gėzimin e emrit nėnė, lindi
fėmijėn e parė, Anxhelon. Nė Athinė u muar me punė tė ndryshme, por mė shumė
iu kushtua familjes.
Nė vitin 1999 emigron sėrish me gjithė familjen, nė Verona tė
Italisė, ku jeton edhe sot. Nė qytetin e Zhuljetės e Romeos, lindi djalin e
dytė, Matteon. Pėrkushtim i vazhdueshėm ndaj familjes, krahas punės si
sekretare.
Gjatė viteve nė mėrgim, Edlira ka pėrvetėsuar mjaft mirė edhe
gjuhėt greke e italiane, duke i vėnė ato nė shėrbim tė zgjerimit tė
horizontit kulturor e artistik.
Qė nė moshė shumė tė re kishte dashuri dhe interes pėr artet e
bukura. Pasioni i hershėm i saj ishte kantoja, njė plagė e pa imagjinuar
ndėr vite, pasi nė moshėn 14-vjeēare konkuroi pėr nė shkollėn e muzikės nė
Vlorė, por nuk arriti tė fitonte. Zhgėnjimi nuk e demoralizoi, pėrkundrazi e
nxiti tė zbulonte poezinė qė flinte brenda saj.
Poezinė e parė e ka shkruar nė vitin 1999. Por, me ndrojtjen qė
e karakterizonte, iu kushtua mė shumė leximit tė poetėve tė ndryshėm,
akumulimit tė motiveve dhe krijimit tė binde se edhe ajo kishte fjalėn e saj
pėr tė thėnė nė fushėn e poezisė.
Nė vitin 2011 fillon tė riaktivizohet, duke shkruar shumė poezi.
Ka bėrė gati 3 vėllime poetike, nė proces botimi.
Boton vazhdimisht lirika dhe poezi nė gazetat: "Nacional",
"Obelisk", "Muzgu", "Tirana Observer", "Telegraf", "Horoskopi", "Bota jonė",
"Albania press", "Plus gazeta Athina", "Koha Jone", "Illyria Newspaper ", nė
revistėn prestigjioze italiane "Poeti e Poezia", "Alba -Dansk", "Pėrqasje...
gazetari e lirė", "Grupi Letėrsi dhe Art", "Brilant Poezi".. etj.
Kritikė dhe emra tė njohur tė poezisė e kanė vlerėsuar
krijimtarinė poetike tė Edlirės, duke e nxitur tė bėjė hapin e parė pėr tė
dalė para lexuesit me vėllimin e saj tė parė, "NUK TĖ DUA, POR PUTHMĖ" mė 28
gusht, 2014.
Merr pjesė nė 10- tė antologji qė organizoi gazeta "Muzgu", dhe
nė antologjinė Universale poetike "Korsi e Hapur" (open lane) 3 PEGASI Nė
albumin poetik "100 poetė pėr dashurinė" etj.
VLORĖS
-qytetit tim-
Vlora ime ,Vlorė me halle,
Grua - zonjė pėrmbi male,
Ngre stuhi e djeg vullkane,
Vlora ime, Vlora labe...!
Vlora ime, - vajzė e bukur,
Fustan-bardhė porsi flutur,
Lule limoni flokėt stolisur,
Pėrmbi ballė shaminė qėndisur
Vlora ime , Vlorė me nure,
Vlora ime, trimėreshė
Armiqtė detit i pėrzure,
Vlora ime - luaneshė
Vlora ime , Vlora jonė,
Vlorė e flakės nė Paris,
Nė Stamboll ngrite ciklon
Shkronjėartė e historisė.
Vlora jonė, depo e barotit
Vlora e maleve dhe e detit,
Armiqtė shkove nė grykė tė topit,
Vlorė e denjė pėr kurorė mbreti !
Gjunjėzuar prehrit tėnd
Nėnė e dashur Vlora ime,
Ngado shkoj tė sjell ndėrmend,
Emri yt mė jep veē gėzime!
GOJĖLIGĖT
Bėrtasin: vdiq, vdiq Andrea!
E varrosėn nė kodrinė, nėn selvi;
Po ēfarė doni: ai ėshtė marea
Ē'thoni?! a vdes dielli..?
Qepeni gojėn, gojėliga:
Magjistar e shtriga!
Shikojeni nė sytė e gjashtė yjeve
Hyni nė mbretėrinė e nipėrve dhe mbesave,
Nė ēdo njėrin prej tyre
Ka njė copėz shpirt, njė copėz zemėr.
Qepeni gojėn, gojėliga:
Magjistar e shtriga!
Nuk vdes DIELLI...
BETOHEM MBI VARRIN TĖND
Pėr lotėt e tu qė s'pashė,
dhimbja po mė ēmend,
pėr fjalėt e fundit qė s'dėgjova,
betohem mbi varrin tėnd.
Ato lot prej ari, dal nga shpirti,
do ti tjer mėngjes e mbrėmje:
sa tė frymoj, sa tė frymoj, kryeplaku ynė,
kėngė po e ngre lavdinė tėnde.
AH, C'PĖSOI KJO ZEMRA IME
Ah, ē'pėsoi kjo zemra ime
Rreh si ēmendur, nė gji!
O shpirt, shpirt, ta dish,
Mė qesh e qan, syri im!
Pa ty jam e vyshkur, e vdekur,
E ngrysur, hėnė pa jetė
Veē njė buzėqeshje bėn kėrdinė,
Ah, mi largon tė gjitha retė.
Them tė hesht gjithė lumturinė
Them tė bėrtas gjer nė qiell.
Madje gjithė bota tė flakėrijė,
Sonte po shkoj nė diell.
Hesapet i laj nė det,
Hesapet i laj me perėndinė!
Ma do xhani i shkretė,
Njė kupė pėrplot me dritė!
Ah, ē'pėsoi kjo zemra ime
Rreh si ēmendur, nė gji!
O shpirt, shpirt, ta dish,
Mė dhemb e ther, malli yt!
NĖNĖ...
Mė erdh'
nė ėndėrr nėna sonte,
lehtė - lehtė mė mbuloi ,
njė puthje ndjeva ballit,
pastaj, pa u ndjerė, shkoi
Kur lava faqen, nė mėngjes
puthja dalėngadalė rrėshqiti,
mbi lotin tim nėn qepallė
fytyra e saj nė sy mė ndriti
Ndjeva mall, nėnė,
mė dhembi shpirti!
DY ZEMRA SHEMBIN NJĖ PERANDORI
Mjaft shpirt, mjaft mė vrave me puthje,
Mos u tret nėpėr endje, plot zjarr,
Se sheh si heshtja nė gjunjė tė lutet,
Tė bėsh kujdes nga sot gjer nė varr?
Mjaft dritė, mjaft me fjalė tė ėmbla,
Pėrndryshe gojėligėt do na marrin mė sy,
Mban mend ato fjalė qė na thoshte nėna,
Kur na jepte uratėn e na puthte tė dy?
Dashuria ėshtė si njė flakė e egėr,
Qė ndez dy shpirtra, vullkan nė stuhi;
Dy zemra qė bėjnė ziliqarė edhe mbretėr
Dy zemra shembin njė perandori..!
|
