Qytetarėt e Kosovės, kohėve tė fundit kanė vėrejtur diēka nė
lidhje me KEDS, njė kopil turk i KEK-ut kosovar. Kanė vėrejtur se nuk ka
ndryshuar asgjė. Jo pa qėllim pėrmenda nė titull Elektro-Kosovėn e
dikurshme. Qė nga vitet e 90-ta nėn sundimin e Sllobodan Millosheviēit, e
deri mė sot, nė shtėpitė tona vazhdimisht ėshtė e njėjta skenė: njė llampė
vajguri ose njė qiri qė bėn dritė mbi tavolinė, pėr tė kryer punė nga mė tė
rėndomtat. Dhe si pėr ironi ēmimi i energjisė elektrike vetėm sa ka shkuar
duke u rritur. Me njė fjalė, secilin qytetar e lėshojnė nervat, kur sheh se
gjysma e pagės do tė shkojė nė pagesė tė energjisė elektrike, ndėrsa
reduktimet kanė qenė tė vazhdueshme, dhe mė tepėr pa rrymė se sa me tė.
Paratė e shumta qė jepen pėr energji elektrike, janė para qė u nevojiten
fėmijėve tanė pėr njė jetė normale, dhe si duket askush nuk mėrzitet nė
lidhje me kėtė ēėshtje, ndėrkohė qė tė njėjtit njerėz pėr nevoja mediale
bėjnė fushata promovimi pėr tė drejtat e fėmijėve.
Kurse ajo qė mua mė bie nė sy ėshtė pavullneti i qytetarėve pėr
tu ngritur kundėr kėsaj sėmundje tė quajtur KEDS. Ka patur protesta tė
ndryshme pėr tė drejta kombėtare, kundėr denigrimit tė vlerave tona
historike etj. Por me pėrjashtim tė njė proteste jo-efektive kundėr KEK-ut
para ca kohėsh, nuk ka pasur asnjė goditje tė vėrtetė kundėr kėtij gjiganti
dhampiresk. Gjithashtu jam pėrballur shpesh dhe me njerėz qė e mbrojnė
KEK-un me arsyetimet se tash ėshtė shteti jonė, duhet me pagu ose qė
rryma ėshtė sikur buka, duhet me pagu por qė nuk ishin nė gjendje tė japin
njė pėrgjigje pėr papunėsinė e madhe nė Kosovė.
Problemi i reduktimeve ėshtė trashėguar nga e kaluara, kur
miliarda euro donacione tė qeverisė dhe tė ndėrkombėtarėve janė dhėnė pėr
KEK-un qė tė kryejė riparimet nė prishjet e supozuara, ndėrkohė qė ato
para janė gėlltitur nė mėnyrė tė padukshme nga krokodilėt e KEK-ut dhe
krokodilėt vendorė e ndėrkombėtarė.
Reduktimet nuk janė pasojė e ndonjė prishjeje. Reduktimet shpesh
janė bėrė me qėllim qė rryma tė drejtohet nė tregun e zi tė jashtėm, qė
qarqet e caktuara qė e kanė gjigantin ekonomik nė kontroll, tė pėrfitojnė
dyfish, nga njė anė duke i detyruar qytetarėt tė paguajnė njė ēmim tė
shtrenjtė i cili nė fakt paguan njėkohėsisht rrymėn qė ėshtė shpenzuar dhe
atė qė nuk ėshtė shpenzuar, si dhe tė ardhurat nga rryma qė shitet jashtė
shtetit.
Shtrenjtimi i rrymės i kombinuar me varfėrinė dhe papunėsinė e
madhe nė Kosovė, ka pamundėsuar shlyerjen e detyrimeve nga pjesa mė e madhe
e popullsisė, d.m.th. kategoria mė e varfėr. Reduktimet kanė bėrė qė njė
pjesė e popullsisė nga ata qė kanė mundėsi, tė mos e paguajnė fare energjinė
elektrike, njė shėrbim i cili si i tillė (me reduktime), asnjėherė nuk mund
tė shfrytėzohet si duhet. Energjia nevojitet nė kohėn e caktuar qė ta
shfrytėzosh, ēdo ndėrprerje e energjisė mund tė lėrė njė punė nė gjysmė,
dhe tė shkaktojė dėme, tė cilat asnjėherė nuk paguhen. Njė gjė e tillė do
ta dekurajonte edhe gjermanin ose holandezin pėr tė paguar energjinė
elektrike, e ata e dinė kėtė gjė, prandaj nuk bėjnė reduktime.
Tashmė borxhit prej miliardash qeveria i gjeti zgjidhje: tia
shesė turkut, nė mėnyrė qė qeveria tė marrė paratė qė i nevojiteshin mbase
pėr nevoja tė fushatės elektorale, kurse turku pastaj tė marrė borxhin nga
qytetarėt me ndihmėn e gjyqit.
Ēfarė na kujton kjo metodė e qeverisė pėr tė zgjidhur problemin
e pagesės sė detyrimeve?
Na kujton saktėsisht sipėrmarrjen e taksave nė periudhėn
osmane, kur njė kriminel i hurit e i litarit, mblidhte rreth vetes 20-30
harambashė, dhe blinte nga shteti tė drejtėn pėr tė mbledhur taksa nė njė
rajon tė caktuar, dhe pastaj mblidhte sa donte vet duke ua pirė gjakun
shqiptarėve saqė shpesh i detyronte tė bėnin kryengritje. Me njė fjalė jemi
kthyer nė mesjetė me metodat qė pėrdor shteti ndaj tatimpaguesve.
Pėr mendimin tim problemi i borxhit nuk ka zgjidhje pėr deri sa
papunėsia vazhdon tė mbetet ajo qė ėshtė, kurse borxhi vje vazhdimisht duke
u grumbulluar. Kėto probleme rrjedhin nga mendėsia e gabuar se prodhimi i
energjisė elektrike ėshtė njė biznes privat e jo shėrbim ndaj qytetarit. Njė
borxh qė nuk ėshtė paguar me vite tė tėra dhe nuk i shkaktuar asnjė pengesė
prodhimit tė energjisė, nuk ka pse tė kėrkohet tani, por borxhi kėrkohet
ende, pėr arsyet e lartcekura, pra qė ndėrmarrja e distribuimit u shit pėr
nevoja partiake.
Sa jemi nė gjendje ne si popull qė tė lejojmė njė gjė tė tillė,
qė pėr nevojat e ngushta partiake tė kujtdoqoftė, tė na pijnė gjakun
anadollakėt ashtu siē kanė vepruar pėr 500 vite rresht?
Nė kohėn kur do tė duhej qė njerėzit gjenialė nga mesi ynė, tė
zgjeronin prodhimin dhe shpėrndarjen e pllakave solare apo aeromotorėve, pėr
prodhim tė lirė tė energjisė elektrike, dhe pėr kėtė tė kishin ndihmėn nga
ana e shtetit, nė fakt ndodh e kundėrta: ne thjesht po bėjmė regres, duke
pėrdorur metoda mesjetare tė faturimit dhe pagesės, duke pretenduar qė tė
hymė nė BE pikėrisht me masa tė tilla anadollake.
Zgjidhja ideale do tė ishte dėbimi i turkut nga sipėrmarrja qė
ka blerė. Natyrisht qė kjo ka koston e vet, sepse pėr ta bėrė kėtė, sė pari
duhet hulumtuar se ku i ka lėnė qeveria paratė, i duhen sekuestruar ato
para, tė cilat pastaj i duhet dhėnė turkut, qė ti kthehet ajo qė ka paguar.
Vlen tė pėrmendim se Kroacia i ka pezulluar tė gjitha privatizimet, duke
qenė se i ka cilėsuar si tė dėmshme pėr popullin dhe shtetin e vet. Edhe
qeveria e Shqipėrisė e ka dėbuar kompaninė ēeke pėr ngecje tė investimeve
dhe keqtrajtim tė qytetarėve.
Si masė e parė duhet tė jetė detyrimi i mafiozėve tė mėdhenj
dhe serbėve tė paguajnė shpenzimet e tyre, pastaj KEDS-i, tė kompensojė
dėmet qė po ia shkakton ekonomive familjare dhe bizneseve pėr shkak tė
ndėrprerjeve tė shpeshta, e si shtesė do tė ishte falja e borxheve tė gjithė
konsumatorėve (amvisėrive), pėr arsyen e thjeshtė se borxhet janė bėrė barrė
e padurueshme e familjeve tė varfra qė pėrbėjnė njė pjesė tė madhe tė
popullit tė Kosovės dhe se nuk ėshtė KEK-u njė shitore private ku shitėsi
kėrkon borxhin, por ėshtė njė shėrbim ndaj qytetarėve, dhe duke qenė se ka
mundėsi ta fillojė nga e para (nga zeroja) atėherė duhet ta bėjė kėtė gjė.
Por gjithashtu masa tė tilla duhet tė shoqėrohen me punėsim
masiv, dhe me masa qė rrisin tė ardhurat e njerėzve, se pėrndryshe nuk ka
ndonjė efekt afat-gjatė. Nėse vazhdojmė me kėtė papunėsi, atėherė borxhet
mund tė falen edhe dhjetė herė tjera e mund tė grumbullohen edhe dhjetė herė
tjera, por asnjėherė nuk mund tė paguhen nga njė kategori e popullsisė e
cila thjesht e ka tė pamundur tė paguajė.
Le ti pėrkujtojmė lexuesit tonė, se KEDS-i ka kohė qė ėshtė
duke kėrcėnuar me gjyq borxhlinjtė por nuk e bėn kėtė gjė, sepse e din shumė
mirė qė tė pasurit gjejnė mėnyra pėr ti ikur shlyerjes sė borxhit, kurse tė
varfrit nuk kanė ēfarė ti japin.
Nuk jam ndonjė simpatizant i sė majtės, jam pėr pronė private,
por kjo duhet tė ketė kufizime tė caktuara qė tė mos zhvillohet nė kurriz tė
popullit tonė, duke u bėrė burim tė kėqijash e vuajtjesh pėr dy milionė
njerėz. Njė aktivitet i tillė ekonomik si prodhimi i energjisė elektrike pėr
amvisėri, duhet tė bėhet nga njė organizatė nė pronėsi shtetėrore, e madje
vetė fakti se ne po e shohim se privatizimi nuk solli asgjė tė re por vetėm
probleme, na dėshmon se ska asnjė arsye tė privatizohet rryma elektrike e
cila prodhohet nga shqiptarėt, me thėngjillin e nxjerrė nga toka jonė,
ndėrkohė qė pikėrisht kėtė energji elektrike na e shet turku, me njė ēmim
6-7 herė mė tė shtrenjtė se sa e shiste pushtuesi serb nė kohėn e apart-hejdit
mė tė padurueshėm.
Kėshilla drejtuar popullit ėshtė qė tė jenė mė vigjilentė ndaj
plaēkitjes ligjore qė po u bėhet duke ua marrė kafshatėn e gojės pėr energji
elektrike. Tani ėshtė koha qė protestat tė bėhen mė tepėr pėr nevoja
materiale, se mjaft kemi protestuar pėr vlera duke e lėnė anash problemin
e plaēkitjes ligjore.
Kėshilla drejtuar ndėrkombėtarėve ėshtė qė donacionet tė jepen
pėr tė shlyer borxhet e konsumatorėve dhe jo pėr riparime fiktive, tė cilat
vetėm kanė mbushur pėrkohėsisht gushėn e krokodilėve shtetėrorė.
Vetėm kur shteti me veprėn e vet, e dėshmon qė ėshtė nė shėrbim
tė qytetarit, vetėm atėherė mund tė besojmė se ėshtė i tillė. Unė nė kėtė
shkrim i numėrova disa masa qė mendoj se duhen ndėrmarrė pėr tė dėshmuar se
shteti ėshtė nė shėrbim tė qytetarit, pėrndryshe premtimet e thata
elektorale duke ngritur gishtin e madh pėrpjetė, nuk kanė asnjė efekt
pozitiv nė zhvillimin e vendit, por vetėm regres dhe kthim nė kohėn e homo-erectusėve.
|