Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
ELIZABETA GOCKAJ
Hyrje
Elisabeta (Celaj) Gockaj lindur nė Vlore mė 21.06.1966.
Ka kryer arsimin dega Ekonomik Kontabėl. Ka punuar Arkėtare nė
Degėn e Bankės sė Shtetit pėr 5 vjet, mė pas emigron nė qytetin e bukur tė
Firenzės pėr njė tė ardhme mė tė mirė.
Sot ėshtė nėnė e 3 fėmijėve dhe gjyshe e dy nipėrve.
KY PERĖNDIM I PĖRFLAKUR
Ky perėndim, gjak i pėrflakur,
Si perde e kuqe e mėndafshtė,
Mbėshtjell, pllajėn, pyllin, malin,
Detin e kthen nė mollė te artė.
Tej... nė rrugicėn e pa shtruar,
Vashėzat vijnė, mbrėmjes nė gusht,
Pasi punėn kanė mbaruar,
Ju ndrin sytė, faqet bėrė prush.
Leh nje qenė, sa larg dėgjohet,
Ndoshta po mbledh vet kopenė.
Nata mos ta gjejė jashtė vathės,
Qė ēobani, tė bėj gumė te qetė.
Ky perėndim gjak i pėrflakur,
Largon prej qiellit, tė fundit rreze,
Udhėtarit i thotė nxitoje hapin,
Qė nata te mos zėrė ne leqe.
PARAZITIT
Ti mik; nė mbledhcė fjalėt e tjerra,
Nga gojė tė mjera, qė s'kanė punė,
Nuk janė nektar e ndėr tė tjera,
Si grenxe do hedhėsh ndonjė thumb.
Do zhuzhurisėsh, andej-kėtej,
Si paraziti, qė s'gjen rehat,
Duke u bėrė mė i bezdisshėm ,
Se sa njė mizė, dhomės nė vape.
PROVOKIM
Kam qen tap, kur ngrita dorėn,
Fajtor me bėre edhe tė marrė,
Ti bashkėpunėtore e provokimit,
Un pijanec me zemrėn vrarė.
Nė gjyq, pėrball me njeri tjetrit,
Gjykatėsi qė njehė drejtėsi,
S'dėnon njė tap, por njė esėll,
Ndaj mblidhe mendjen, mike ti.
S'ĖSHTĖ PORCELAN PREJ FABRIKE
Te jap lirinė o shpirti im i dlirė,
Por mos e pėrbalt, hap sytė kur tė shkosh,
I shmang ti moēalet, humnerė e greminė,
Nėse mban gjithmonė, mendjen si timon .
Mes qiellit tė kaltėr kur nis fluturimin,
Mos u pėrballė, mos lufto me stuhinė,
Por ktheje Timonin dhe ndėrro drejtimin,
Kalo aty ku rruga, gjithmonė ėshtė e lirė.
Zemrėn e brishtė, nėse njėherė e thyen,
Mos pretendo ta ngjisėsh pėrsėri,
Ajo s'ėshtė porcelan, prodhuar prej fabrike,
E shenjta dorė e zotit, njė herė e ngjizė nė gji.
MOS ME SHAJ
Kam ndėrmend me thotė mendja,
Te ndryshoj; ta them ta dish,
Mos me shaj, nėse s'tė desha,
Te pa ndershmit, miqtė e ligj.
Po I them; pse po me flete!
Sikur unė tė tė kem mashtruar,
Hap sytė thotė, ke plotė pėrreth,
Qe gracka dine pėr tė ndėrtuar.
Pėr bese, s'po te mare veshe,
Zoti me thotė duaj te gjithė,
Ndėrsa ti mi ndan ne dy pjese,
Ne mes te merret nga tė ligjtė.
|