Shumica e njerėzve mendojnė se emocionet e tyre
janė unike, se ato varen kryesisht nga mendimet apo nga personaliteti i
tyre. Shumė prej tyre nuk e kanė idenė se gjendja e tyre emocionale ndikohet
lehtėsisht nga gjendja emocionale e personave me tė cilėt rrinė ose nga ata
me tė cilėt rrethohen.
Ne tė gjithė priremi tė nėnvlerėsojnė faktin se
sa lehtė mund tė ndikohemi nga faktorėt e jashtėm nė pėrgjithėsi, dhe
mendojmė se jemi tė imunizuar nga reflektimi i gjendjes emocionale tė
njerėzve pėrreth nesh.
A ju ka ndodhur tė qani, pa ndonjė arsye, vetėm
se po e shihni dikė tjerė afėr jush duke qarė? Apo tė shihni dike tjetėr
duke qeshur me shpirt dhe ju shkon buza nė gaz pa e vėrejtur? Ndoshta edhe
nuk e keni menduar shumė kėtė. Por, bėni mirė ti kushtoni pak vėmendje
sepse kjo ndėrlidhet edhe me mirėqenien tuaj emocionale.
Ėshtė normale tė mos e shohim veten nė kėtė
mėnyrė dhe tė mendojmė se vendosim vet se si ndihemi pėr tė gjitha llojet e
gjėrave, ku nė tė vėrtetė ne manipulohemi gjithė kohėn nga njė lloj
virusi social.
Ne ndikojmė nė emocionet e njėri-tjetrit
vazhdimisht dhe emocionet janė ngjitėse. Ndikimi i gjendjes emocionale tė
njė personi tjetėr, pėr mirė ose pėr keq ėshtė krejtėsisht e natyrshme dhe
ėshtė pjesė e ēdo ndėrveprimi njerėzor, por shpeshherė ėshtė e
pavetėdijshme.
Radari i transferimit tė emocioneve mund tė
arrij deri nė tre shkallė: kėshtu kur ju jeni i/e buzėqeshur dhe i/e lumtur,
kjo do tė ndikoj dhe tė ngjallė ndjenja gėzimi tek shoku juaj, shoku i
shokut tuaj dhe shoku i shokut tė shokut tuaj. E mahnitshme apo jo?
Shumė studime nė fushėn e psikologjisė kanė
dėshmuar se ēfarė ndikimi tė fuqishėm ky lloj virusi social mund tė ketė
nė marrėdhėniet tona familjare, me partnerin, miqėsitė qė kemi, ekipet e
ndryshme sportive, marrėdhėniet e biznesit si dhe grupet e tė gjitha
llojeve.
Kėtė aftėsi ngjitėse tė emocioneve, psikologėt e
quajnė njė proces tre-hapėsh, pėrmes tė cilit ndjenjat e njė personi
transferohen tek njė person tjetėr. Faza e parė pėrfshin mimikrinė e
pavetėdijshme, gjatė sė cilės individėt imitojnė shprehjet jo-verbale tė
njėri-tjetrit, duke pėrfshirė qėndrimin, shprehjet e fytyrės dhe lėvizjet.
Mė pas, duke parė dike me vetulla tė vrenjtura, ka shume gjasa qė edhe ju tė
mėrroleni dhe mė pas tė ndiheni paksa i trishtuar.

Kjo ndodhė pėr arsye se lėvizjet ne muskujt tuaj
tė trupit ose fytyrės kanė dėrguar sinjale nė trurin tuaj duke bėrė qė tė
pėrjetoni ndjenjat e caktuara, nė tė njėjtėn mėnyrė (ndonėse ne nivel mė tė
ulėt) sikurse tė ishit duke i bėrė kėto reagime ju qėllimisht. Kėshtu nė
fazėn pėrfundimtare, individėt ndajnė pėrvojat e tyre, derisa emocionet dhe
sjelljet e tyre tė bėhen tė sinkronizuara. Kėshtu, kur takoni njė koleg nė
njė ditė tė keqe nė punė, duke u ekspozuar ndaj sjelljeve joverbale tė
kolegut tuaj, ju do tė filloni tė transformohuni nė njė gjendje tė
pakėndshme emocionale, nė mėnyrė tė pavetėdijshme. Megjithatė, kjo nuk mund
tė jetė njė gjė e keqe plotėsisht sepse ju duke e pėrjetuar gjendjen
emocionale tė kolegut tuaj, mund ta kuptoni atė se si ndihet dhe kjo gjė qė
mund tė ndihmojė nė forcimin e lidhjes mes jush.
Nė fakt, ky ėshtė thelbi i radarit tonė social
dhe emocional qė quhet empati. Pėrmes saj ne jemi nė gjendje tė pikasim,
kuptojmė ndjenjat e tjetrit, si dhe kemi aftėsi tė paramendojmė se si ėshtė
tė jesh nė lėkuren e tjetrit. Ky ėshtė thelbi i asaj qė na bėn njerėzor.
E vėrteta ėshtė se disa njerėz janė mė tė
cenueshėm ndaj aftėsisė infektive te emocioneve e disa tė tjerė mė pak.
Hulumtime tregojnė qė femrat janė mė tė predispozuara tė ndikohen nga
emocionet e tė tjerėve. Kjo i bėn qė rrjedhimisht ato tė jenė edhe me
empatike.
Megjithatė kjo gjė mund tė jetė e lodhshme dhe
tejet sfiduese. Janė dy fakte me rėndėsi kėtu: Sa mė i fuqishėm emocioni aq
mė ngjitės ėshtė, ndėrsa emocionet negative kanė mė shumė aftėsi ngjitėse se
sa ato pozitive. Nėse e kemi dike nė rrethin tonė qė vuan nga depresioni,
mund tė jetė qė partneri ose familjarėt e tij/saj tė pėrjetojnė ndjenja tė
ngjashme, pa e kuptuar.
Sidoqoftė, e kuptuam qė ka dy anė tė medaljes nė
kėtė ēėshtje. E vėrteta ėshtė se ne kemi nevojė pėr njė dozė tė aftėsisė
ngjitėse emocionale sepse kjo na shėrben pėr tė jetuar nė harmoni me tė
tjerėt dhe pėr tė njohur mjedisin emocional nė tė cilin jemi. Pėr shembull,
nė njė situatė tė rrezikshme, ose konflikt ose nė njė konkurs apo garim,
emocionet e tė tjerėve mund tė jenė tė dobishme. Pyetja ėshtė se si ta
rregullojmė kėtė lloj instinkti, nė mėnyrė qė emocionet e tė tjerėve tė
mos kenė njė ndikim negativ nė mirėqenien tonė.
Ja ēfarė mund tė bėni pėr vete dhe pėr tė
tjerėt:
1. Jini tė vetėdijshėm mbi ndikimin qė gjendjet
emocionale tė tė tjerėve kanė mbi ju dhe kujdeseni pėr veten dhe mirėqenien
tuaj emocionale. Kjo ėshtė posaēėrisht e rėndėsishme kur kemi nė mesin tonė
persona qė kanė probleme psikike dhe emocionale. Tu ndihmosh atyre ėshtė
jetėsore por edhe tė kujdesesh pėr veten. Provoni tė distanconi veten. Jini
tė sjellshėm dhe tė dashur, por bėni njė pushim dhe kushtoni kohė vetes
suaj. Lexoni ndonjė libėr, bėni njė kafe pėr vetėn, shkoni nė kinema, ose
dilni me njerėz tė hareshėm.
2. Infektimi emocional nė anėn e kundėrt ėshtė
njė tjetėr mashtrim i dobishėm: Provoni tė anashkaloni zemėrimin e mikut apo
partnerit me buzėqeshje, duke provuar qė tė gjallėroni disponimin e tij/saj.
Nėse gjendja e tij/saj e keqe emocionale ėshtė kronike, megjithatė duhet ti
tregoni saktėsisht se si ju bėn tė ndiheni. Kjo mund ta motivoj atė tė
ndryshoj.
3. Ndoshta edhe duhet tė pyesni veten: A janė
njerėzit me tė cilėt shoqėrohesh tė dobishėm pėr mirėqenien tėnde
emocionale? A ka nevojė pėr ndryshime nė kėtė aspekt?
4. Bėhuni tė vetėdijshėm pėr emocionet qė ju
nxisni tek tė tjerėt dhe i infektoni ata, si dhe bėni ndryshimet e
nevojshme nė kėtė drejtim.
5. Zhvillojeni kompetencėn tuaj emocionale duke
ia bėrė vetės kėto pyetje: Ēfarė po ndjej tani? Ēfarė ndikoi qė unė tė
ndihem kėshtu? Kushtoni rėndėsi lidhjes sė ndjenjave me mendimet tuaja? Si
po ndikojnė ndjenjat apo emocionet tuaja nė sjelljet tuaja? Ēfarė mund tė
bėni nė kėtė drejtim? Besoni ose jo, njė pjesė e madhe ėshtė nė dorėn tuaj.
Brikena Krasniqi Hoti ėshtė specialiste e
Psikologjisė Klinike dhe Psikoterapisė
|